2002 metais P.Banevičiaus apgynė daktaro disertaciją „Relaksaciniai procesai karščiui atspariuose polimeruose ir jų charakterizavimas“. Vėliau KTU, remdamasis senato sudarytos specialios komisijos, tyrusios šios disertacijos aplinkybes išvadomis, priėmė sprendimą atšaukti P.Banevičiui suteiktą mokslo daktaro laipsnį. Dėl to aukštoji mokykla ir P.Banevičius bylinėjosi teismuose.

„Aukštosioms mokykloms Konstitucijos suteikta autonomija kartu lemia atsakomybę už aukštojo mokslo kokybę, todėl būtų neteisinga, kad institucija, suteikusi mokslo laipsnį asmeniui, kuris neatitinka institucijos ar visuotinai nustatytų tokiam laipsniui įgyti keliamų standartų, negalėtų jo atšaukti“, - paskelbė LAT.

Teismo nuomone, mokslo laipsnio atšaukimas atitiko bendruosius skaidraus ir teisėto proceso reikalavimus, kasacinio teismo nutartyje aiškiai pabrėžiama, kad nėra pagrindo pripažinti, jog universiteto organizuota mokslinio laipsnio atšaukimo procedūra yra netinkama.
Kaip pranešė teismas, bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad autorius pasirašė garantiją, kurioje nurodė, kad disertaciją parengė pagal doktorantūros nuostatų reikalavimus, kad panaudotos kitų šaltinių mintys pažymėtos, pateikiant nuorodas į literatūrą, ir kad kitų asmenų mokslinio indėlio į parengtą daktaro disertaciją nėra.

„Pasirašydamas šią garantiją ieškovas suprato daktaro disertacijai keliamus reikalavimus, įskaitant plagijavimo draudimą“, - mano teismas.

Jis taip pat pažymėjo, kad reikalavimas disertacijos originalumui ir plagijavimo (kaip vieno iš mokslinio nesąžiningumo aspektų) draudimas buvo įtvirtinti ieškovo daktaro disertacijos gynimo metu ir buvo jam žinomi, todėl ieškovo teiginiai, kad teisinė atsakomybė jam taikoma už veiksmus, kurie nebuvo laikomi teisės pažeidimu, yra nepagrįsti.

Aplinkybė, kad P.Banevičius dėl savo veiksmų nėra pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, LAT manymu, yra nereikšminga, nes vien faktas, jog asmeniui nėra pritaikyta baudžiamoji atsakomybė dėl autorystės pasisavinimo, pats savaime nereiškia, kad jam negali kilti kitos rūšies teisinė atsakomybė dėl plagijavimo.

Teismo manymu, byloje nustatyta, kad dalis ieškovo disertacijoje esančių brėžinių buvo paimti iš kitų disertacijų, nepateikiant į jas nuorodų, ir tai neabejotinai vertintina kaip mokslinis nesąžiningumas.
Ekspertų grupė, lyginusi ieškovo disertacijos išvadas su kitų mokslininkų disertacijų išvadomis, nurodė, kad tik viena iš šešių išvadų yra originali, viena – iš dalies originali.

„Šie faktai, ypač atkreipiant dėmesį ir į tai, kad ieškovas apskritai panaudojo daug kitų mokslininkų mokslinių išvadų ir duomenų (su nuorodomis į šaltinius ir be jų), sudaro prielaidas spręsti, kad disertacija neatitiko originalumo kriterijaus. Sprendžiant minėtą klausimą universitete, į ekspertų grupę buvo kviečiami Lietuvos ir užsienio ekspertai, ieškovui buvo suteikta teisė pateikti papildomą rašytinę medžiagą, ekspertai formulavo raštiškus klausimus ir gavo iš mokslininko raštiškus atsakymus, taip pat buvo apklausti ieškovo pageidauti asmenys“, - nusprendė teismas.

Jis taip pat išaiškino, kad senaties terminas mokslo laipsnio panaikinimui nėra taikomas - asmeniui nepagrįstai įgijus mokslo laipsnį būtų apribojamos universiteto galimybės laiko atžvilgiu šį laipsnį panaikinti, visuomenė būtų klaidinama dėl tokio asmens išsilavinimo, nes jis mokslo laipsnį išlaikytų net ir nustačius esminius pažeidimus jį įgyjant.

Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.