Tautinių mažumų abiturientams - nuolaidos per valstybinį lietuvių kalbos egzaminą

 (60)
Apsispręsta, kokios nuolaidos bus pritaikytos mokyklų tautinės mažumos kalba abiturientams, kurie nuo 2013 m. laikys visiems vienodą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Mokyklų tautinių mažumų kalba abiturientams viena valanda bus pailgintas egzaminas, jie galės naudotis norminamaisiais lietuvių kalbos žodynais, taip pat dvikalbiais žodynais, kad pasitikrintų sunkesnių žodžių rašybą. Rašydami rašinį, mokiniai galės remtis ne vien lietuvių, bet ir gimtosios kalbos, pavyzdžiui, lenkų, rusų, baltarusių autorių kūryba.
Tautinių mažumų abiturientams - nuolaidos per valstybinį lietuvių kalbos egzaminą
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Nuo liepos 1 dienos įsigaliojus naujam Švietimo įstatymui, ateinančiais mokslo metais visų Lietuvos mokyklų vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą.

Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys pranešime spaudai atkreipia dėmesį, kad 2013 m. naują lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikys visų Lietuvos mokyklų abiturientai – dabartiniai vienuoliktokai, nuo šių mokslo metų pradedantys mokytis pagal naujai parengtą lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą.

„Brandos egzamino užduotis liks tokia pati – abiturientai rašys rašinį, tačiau keičiasi rašinio vertinimo dalių svoris, daugiau procentų skiriama turiniui ir argumentavimui. Beje, ši naujovė yra palanki mokyklų tautinių mažumų kalba abiturientams, nes tyrimai rodo, kad jų pasiekimai yra aukštesni nei kitose mokyklose,” – sako V.Bacys.

Pasak viceministro, 2012 m. pavasarį vienuoliktokai rašys bandomąjį rašinį. Įvertinus jų pasiekimus ir atsižvelgus į tai, kokių klaidų buvo padaryta daugiausia, atitinkamai būsimų abiturientų naudai bus pakoreguotos vertinimo normos. „Vertindami orientuosimės į mokinio pasiekimus, o ne į klaidas“, – sako viceministras V.Bacys.

Šios abitūros egzamino vertinimo išlygos mokyklų tautinės mažumos kalba abiturientams gali būti taikomos iki tol, kol dabartiniai priešmokyklinukai baigs mokyklas pagal naujas lietuvių kalbos programas, kurioms skiriamas didesnis pamokų skaičius.

Nuo šių mokslo metų pradinėse ir pagrindinėse mokyklose tautinės mažumos kalba stipriau bus mokoma lietuvių kalbos kaip dalyko. Lietuviškai bus mokomos ir Lietuvos istorijos bei geografijos temos iš istorijos ir geografijos ugdymo programų bei pilietiškumo pagrindai. Visos kitos pamokos, kaip ir anksčiau, vyks gimtosiomis lenkų, rusų, baltarusių ir kt. kalbomis, nebent tėvai ir vaikai pageidautų kai kurių dalykų mokyti lietuviškai.

Pradinėse klasėse prisidės vidutiniškai po vieną savaitinę lietuvių kalbos pamoką, 5-10 klasėse – po dvi savaitines pamokas (lietuvių kalbos ir literatūros pamokų bus tiek pat, kaip ir mokyklose dėstomąja lietuvių kalba), o 11-12 klasėse vidutiniškai per savaitę prisidės po 1,5 lietuvių kalbos ir literatūros pamokos.

Įgyvendinant naują Švietimo įstatymą, Vyriausybės nutarimu leista tautinių mažumų ir mišrių mokyklų mokiniams krepšelio lėšas dar padidinti 5 proc. – papildomoms lietuvių kalbos pamokoms, vadovėliams įsigyti, mokytojų kvalifikacijai kelti. Dabar šios mokyklos gaus 21 proc. didesnius krepšelius.

Mokytojams pasirengti sudaryta nuosekli, tęstinio kvalifikacijos tobulinimo, konsultavimo ir nuotolinio mokymo programa. Tai seminarai mokytojams, lietuvių kalba mokysiantiems Lietuvos istorijos ir geografijos, pilietiškumo pagrindų, taip pat pradinių klasių mokytojams ir lituanistams. Iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pratęstas terminas įgyti pedagogams reikalingą trečią valstybinės lietuvių kalbos mokėjimo kategoriją.

Tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamose vietovėse čia veikiančioms mokykloms sumažinti minimalaus mokinių skaičiaus reikalavimai, norint steigti vienuoliktą klasę. Dabar tam pakaks 10 mokinių, kai kitose vietovėse vienuolikta klasė gali veikti, kai ją lanko ne mažiau negu 15 mokinių.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

N. Putinaitė. Ką partijos galvoja apie aukštąjį mokslą (33)

Partijų programose aukštasis mokslas, kaip jau įprasta, nėra prioritetas. Aukštajam mokslui net apimties atžvilgiu skiriama daug mažiau dėmesio nei bendrajam ugdymui. Tai aiškintina paprasta politine pragmatika.

Vilniuje planuojama sukurti beveik 1 000 naujų vietų darželiuose (19)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius aplankė naują lopšelio-darželio "Kodėlčiukas" skyrių, kurį nuo šio rugsėjo pradėjo lankyti 117 mažųjų vilniečių.

Paauglių alkoholio vartojimo rodiklis – žemiausias nuo 1995 m. (25)

Pernai apklausus paauglius visoje Europoje paaiškėjo, kad Lietuvoje mažiau nei vidutiniškai kitose šalyse penkiolikmečių ir šešiolikmečių per pastarąjį mėnesį buvo gėrę alkoholio.

Mokytojų nuotaikos niūrios: skaičiuoja, ko neteks (372)

Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui kils didžiulė teismų banga ir galbūt net bus kreiptasi į Europos Sąjungos teisingumo teismą, sako Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) pirmininkas Eugenijus Jesinas. Jo teigimu, kitąmet įsigaliosiantys pokyčiai darbo rinkoje skaudžiai paveiks ir mokytojus, kurių gyvenimas gerokai apkars.

Buvęs Karo akademijos viršininkas: mokyklose būtinas savanoriškas karinis parengimas (46)

Šalies mokyklose būtina sudaryti galimybę savanoriškai lankyti karinio parengimo pamokas, teigia buvęs Lietuvos karo akademijos viršininkas atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius.