Tautinių mažumų abiturientams - nuolaidos per valstybinį lietuvių kalbos egzaminą

 (60)
Apsispręsta, kokios nuolaidos bus pritaikytos mokyklų tautinės mažumos kalba abiturientams, kurie nuo 2013 m. laikys visiems vienodą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Mokyklų tautinių mažumų kalba abiturientams viena valanda bus pailgintas egzaminas, jie galės naudotis norminamaisiais lietuvių kalbos žodynais, taip pat dvikalbiais žodynais, kad pasitikrintų sunkesnių žodžių rašybą. Rašydami rašinį, mokiniai galės remtis ne vien lietuvių, bet ir gimtosios kalbos, pavyzdžiui, lenkų, rusų, baltarusių autorių kūryba.
Tautinių mažumų abiturientams - nuolaidos per valstybinį lietuvių kalbos egzaminą
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Nuo liepos 1 dienos įsigaliojus naujam Švietimo įstatymui, ateinančiais mokslo metais visų Lietuvos mokyklų vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą.

Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys pranešime spaudai atkreipia dėmesį, kad 2013 m. naują lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikys visų Lietuvos mokyklų abiturientai – dabartiniai vienuoliktokai, nuo šių mokslo metų pradedantys mokytis pagal naujai parengtą lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą.

„Brandos egzamino užduotis liks tokia pati – abiturientai rašys rašinį, tačiau keičiasi rašinio vertinimo dalių svoris, daugiau procentų skiriama turiniui ir argumentavimui. Beje, ši naujovė yra palanki mokyklų tautinių mažumų kalba abiturientams, nes tyrimai rodo, kad jų pasiekimai yra aukštesni nei kitose mokyklose,” – sako V.Bacys.

Pasak viceministro, 2012 m. pavasarį vienuoliktokai rašys bandomąjį rašinį. Įvertinus jų pasiekimus ir atsižvelgus į tai, kokių klaidų buvo padaryta daugiausia, atitinkamai būsimų abiturientų naudai bus pakoreguotos vertinimo normos. „Vertindami orientuosimės į mokinio pasiekimus, o ne į klaidas“, – sako viceministras V.Bacys.

Šios abitūros egzamino vertinimo išlygos mokyklų tautinės mažumos kalba abiturientams gali būti taikomos iki tol, kol dabartiniai priešmokyklinukai baigs mokyklas pagal naujas lietuvių kalbos programas, kurioms skiriamas didesnis pamokų skaičius.

Nuo šių mokslo metų pradinėse ir pagrindinėse mokyklose tautinės mažumos kalba stipriau bus mokoma lietuvių kalbos kaip dalyko. Lietuviškai bus mokomos ir Lietuvos istorijos bei geografijos temos iš istorijos ir geografijos ugdymo programų bei pilietiškumo pagrindai. Visos kitos pamokos, kaip ir anksčiau, vyks gimtosiomis lenkų, rusų, baltarusių ir kt. kalbomis, nebent tėvai ir vaikai pageidautų kai kurių dalykų mokyti lietuviškai.

Pradinėse klasėse prisidės vidutiniškai po vieną savaitinę lietuvių kalbos pamoką, 5-10 klasėse – po dvi savaitines pamokas (lietuvių kalbos ir literatūros pamokų bus tiek pat, kaip ir mokyklose dėstomąja lietuvių kalba), o 11-12 klasėse vidutiniškai per savaitę prisidės po 1,5 lietuvių kalbos ir literatūros pamokos.

Įgyvendinant naują Švietimo įstatymą, Vyriausybės nutarimu leista tautinių mažumų ir mišrių mokyklų mokiniams krepšelio lėšas dar padidinti 5 proc. – papildomoms lietuvių kalbos pamokoms, vadovėliams įsigyti, mokytojų kvalifikacijai kelti. Dabar šios mokyklos gaus 21 proc. didesnius krepšelius.

Mokytojams pasirengti sudaryta nuosekli, tęstinio kvalifikacijos tobulinimo, konsultavimo ir nuotolinio mokymo programa. Tai seminarai mokytojams, lietuvių kalba mokysiantiems Lietuvos istorijos ir geografijos, pilietiškumo pagrindų, taip pat pradinių klasių mokytojams ir lituanistams. Iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pratęstas terminas įgyti pedagogams reikalingą trečią valstybinės lietuvių kalbos mokėjimo kategoriją.

Tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamose vietovėse čia veikiančioms mokykloms sumažinti minimalaus mokinių skaičiaus reikalavimai, norint steigti vienuoliktą klasę. Dabar tam pakaks 10 mokinių, kai kitose vietovėse vienuolikta klasė gali veikti, kai ją lanko ne mažiau negu 15 mokinių.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Jaunimo sodas

Uždavinys, kurio niekas negali išspręsti: ar įveiksi matematiko iššūkį? (24)

Prieš daugiau nei 100 metų tarptautiniame matematikų kongrese Kembridže žymus vokiečių matematikas Edmundas Landau paskelbė keturių svarbiausių matematikos problemų, susijusių su pirminiais skaičiais sąrašą. Visos jos – formuluojamos labai paprastai, joms suprasti pakanka elementarių aritmetikos žinių, tačiau net dabar nė viena jų nėra išspręsta iki galo.

Iš Lietuvos sprunka ir tie, į kuriuos dėta daugiausiai vilčių (1107)

Šiais metais bendrojo ugdymo mokyklas baigia 11 proc. mažiau abiturientų nei pernai, tačiau gimnazijų direktorius labiausiai gąsdina ne mažėjantis moksleivių skaičius, bet jų ateities planai.

Ar šalies moksleiviai supranta teisę? (6)

Gegužės 30 dieną apdovanoti moksleivių Nacionalinės teisės žinių olimpiados finalo nugalėtojai. Šiemet olimpiados finale dalyvavo apie keturis šimtus 9-10 ir 11-12 klasių moksleivių iš 70 Lietuvos mokyklų ir gimnazijų.

Veja lauk iš kambarių: dabar gyvens užsieniečiai (172)

Į DELFI redakciją kreipėsi studentas Lukas Jagminas, atsidūręs itin nemalonioje situacijoje. Neseniai jis kartu su keliasdešimt kitų jaunuolių, gyvenančių Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) bendrabutyje, sulaukė laiško, kuriame informuojama, kad jų kambariuose nuo šiol gyvens studentai iš užsienio, į Lietuvą atvykę pagal mainų programą „Erasmus“.

Į Sibirą nusiteikusiam keliauti jaunimui – neeilinis išbandymas (73)

Po pusantro mėnesio, liepos 17 d., iš Vilniaus traukinių stoties pajudės traukinys su 16 ekspedicijos „Misija Sibiras” dalyvių. Pilietiškai nusiteikęs jaunimas bus pasiruošęs prisiminti į Sibirą ištremtus tėvynainius ir per porą savaičių sutvarkyti kiek galima daugiau apleistų lietuvių kapų. Paskutinį gegužės savaitgalį (28-29 d.) 70 į ekspediciją norinčių patekti jaunuolių išbandė savo jėgas žygiuodami Lietuvos gamtoje. Po bandomojo „Misija Sibiras“ žygio jau kitą savaitę paaiškės jaunuoliai, kurie netrukus išvyks į Sibirą.