Tautinės mažumos prasčiau nei lietuviai moka gimtą kalbą

 (44)
Tautinės mažumos prasčiau nei lietuviai moka savo gimtąją kalbą, tai kliudo jiems per egzaminus baigiant mokyklą, sako Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai.
Tautinės mažumos prasčiau nei lietuviai moka gimtą kalbą
© Shutterstock nuotr.

Šią savaitę Seime vykusiame ministerijos atstovų susitikime su tautinių mažumų mokyklų moksleivių tėvais ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Nida Poderienė sakė, kad tikrinant ketvirtokų ir penkiolikmečių skaitymo gebėjimus, rusai ir lenkai pasirodo prasčiau nei lietuviai, nors visi skaito tekstus savo gimtąja kalba.

„Suprasti tekstus, juos lyginti, juos vertinti – tai yra universalūs mąstymo gebėjimai, kurie reikalingi nesvarbu kokia kalba mokomasi“, – pabrėžė ministerijos atstovė, raginusi susirinkusius tėvus skatinti vaikus skaityti ir gimtąja kalba.

Ji teigė, kad tautinių mažumų ketvirtokų ir penkiolikmečių skaitymo gebėjimai yra maždaug dešimtadaliu prastesni nei lietuvių moksleivių.

„Gimtosios kalbos mokymasis turėtų padėti, nes jie skaito tekstus, jie lygina charakterius, jie mokosi literatūros pagal tuos pačius principus: pagrindinė mintis, problematika ir kiti dalykai, tačiau tarptautiniai tyrimai rodo, jie nepasiekia vidutiniškai tokių pačių rezultatų kaip mokyklose lietuvių kalba“, - BNS po diskusijos sakė
A. N. Poderienė.

Ji aiškino, kad 12 klasės egzaminuose gali būti pateisinamas skirtingas kalbos taisyklių išmanymas, tačiau gebėti atsakyti į temą, argumentuoti turėtų visi vienodai. Jos teigimu, geriau ugdyti pastaruosius gebėjimus turėtų padėti naujos lietuvių kalbos programos.

Kaip skelbta, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sausio pabaigoje patvirtino naujas lietuvių kalbos programas 1-10 klasėms.

Į lietuvių kalbos pradinio ugdymo programą pirmą kartą įtrauktas privalomos literatūros sąrašas. Be to, numatoma, kad pradinėse klasėse daugiau dėmesio bus skiriama skaitymo gebėjimams ugdyti, taip pat rašymo praktikai, nurodo ministerija.

5–10 klasių lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo programoje didžiausias dėmesys skiriamas raštingumo įgūdžiams formuoti ir skaitymo gebėjimams stiprinti. Grįžtama prie tradicinių raštingumo ugdymo būdų – diktantų ir atpasakojimų rašymo. Taip pat bus mokoma modernių komunikavimo formų: rašyti elektroninius laiškus, žinutes, dirbti su įvairiais šaltiniais internetinėje erdvėje.

Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo programoje numatyta ir daug kūrybinio skirtingų žanrų tekstų (interviu, esė ir kt.) rašymo praktikos – taip esą siekiama ugdyti mokinių kūrybiškumą.

Anot ministerijos, moksleiviai turės skaityti meniniu požiūriu vertingiausią lietuvių klasikos ir šiuolaikinę literatūrą, taip pat užsienio literatūros kūrinius, kuriuos skaito bendraamžiai kitose Europos Sąjungos šalyse.

„Pagal naujas programas bus nuosekliau mokoma raštingumo, stiprinami skaitymo gebėjimai“, – teigia ministerija.

Nuo šių metų rugsėjo pagal naują lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrąją programą pradės mokytis 5, 7, 9 (gimnazijos I) klasių mokiniai. Pagal naują lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendrąją programą 1 ir 3 klasėje pradės mokyti tos mokyklos, kurios yra pasirengusios ją įgyvendinti. Nuo 2017 metų rugsėjo pagal naująsias programas mokysis visi 1–10 (gimnazijos I–II) klasių mokiniai.

Lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų abiturientai jau kelerius metus laiko suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą, bet vertinant tautinių mažumų darbus dar leidžiama padaryti daugiau klaidų.

Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą pernai išlaikė apie 90 proc. abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, ir apie 84 proc. besimokiusiųjų mokyklose tautinių mažumų kalbomis.

BNS
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Jaunimo sodas

Uždavinys, kurio niekas negali išspręsti: ar įveiksi matematiko iššūkį? (24)

Prieš daugiau nei 100 metų tarptautiniame matematikų kongrese Kembridže žymus vokiečių matematikas Edmundas Landau paskelbė keturių svarbiausių matematikos problemų, susijusių su pirminiais skaičiais sąrašą. Visos jos – formuluojamos labai paprastai, joms suprasti pakanka elementarių aritmetikos žinių, tačiau net dabar nė viena jų nėra išspręsta iki galo.

Iš Lietuvos sprunka ir tie, į kuriuos dėta daugiausiai vilčių (1134)

Šiais metais bendrojo ugdymo mokyklas baigia 11 proc. mažiau abiturientų nei pernai, tačiau gimnazijų direktorius labiausiai gąsdina ne mažėjantis moksleivių skaičius, bet jų ateities planai.

Ar šalies moksleiviai supranta teisę? (6)

Gegužės 30 dieną apdovanoti moksleivių Nacionalinės teisės žinių olimpiados finalo nugalėtojai. Šiemet olimpiados finale dalyvavo apie keturis šimtus 9-10 ir 11-12 klasių moksleivių iš 70 Lietuvos mokyklų ir gimnazijų.

Veja lauk iš kambarių: dabar gyvens užsieniečiai (172)

Į DELFI redakciją kreipėsi studentas Lukas Jagminas, atsidūręs itin nemalonioje situacijoje. Neseniai jis kartu su keliasdešimt kitų jaunuolių, gyvenančių Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) bendrabutyje, sulaukė laiško, kuriame informuojama, kad jų kambariuose nuo šiol gyvens studentai iš užsienio, į Lietuvą atvykę pagal mainų programą „Erasmus“.

Į Sibirą nusiteikusiam keliauti jaunimui – neeilinis išbandymas (73)

Po pusantro mėnesio, liepos 17 d., iš Vilniaus traukinių stoties pajudės traukinys su 16 ekspedicijos „Misija Sibiras” dalyvių. Pilietiškai nusiteikęs jaunimas bus pasiruošęs prisiminti į Sibirą ištremtus tėvynainius ir per porą savaičių sutvarkyti kiek galima daugiau apleistų lietuvių kapų. Paskutinį gegužės savaitgalį (28-29 d.) 70 į ekspediciją norinčių patekti jaunuolių išbandė savo jėgas žygiuodami Lietuvos gamtoje. Po bandomojo „Misija Sibiras“ žygio jau kitą savaitę paaiškės jaunuoliai, kurie netrukus išvyks į Sibirą.