Šią situaciją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas uždraudė UAB „E. mokykla“ be K. Mickevičiaus leidyklos „Briedis“ leidimo naudoti kūrinius „Eureka! 5“ (I ir II dalis), „Kelias“ (I ir II dalis) bei „Žemė 6“ (I ir II dalis).
Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, pagal kurį nustatyta, kad UAB „E. mokykla“, atgamindama kūrinius nenurodant autorių vardų, talpino interneto portale ir platino istorijos, geografijos bei gamtos ir žmogaus mokslų užduotis, sukurtas autorių kūrinių (vadovėlių) pagrindu, ir taip pažeidė autorių autorystės teisę ir teisę į autoriaus vardą.
Įvertinus pažeidimų trukmę kiekvieno kūrinio atžvilgiu, priteista ieškovei sumokėti 16 566,28 Eur kompensaciją bei 6 proc. procesines palūkanas už turtinių teisių pažeidimus, o autoriams iš viso 11 700 Eur ir 5 proc. procesines palūkanas kaip neturtinės žalos atlyginimą. Visas kompensacijos dydis – 22 590, 36 Eur.
Atsivertęs išvydo ir viršelius, ir visą turinį
Kaip DELFI pasakojo vienas į šią situaciją įveltų autorių, daugiau nei 50 mokymo priemonių kūrėjas, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytis Šalna, situacija tikrai nėra maloni.
„Mane pasiekė tokia informacija, kad sukurtos elektroninės pratybos „Ema“. Prisijungiau prie jas pristatančios interneto svetainės, pamačiau mokomuosius dalykus, susiradau geografijos skiltį. Ši sritis man labai įdomi, jei koks konkurentas sukuria mokymo priemonę, man smalsu pažiūrėti, kas nauja, kaip kas padaryta.
Nustebau pamatęs, kad publikuoti mano vadovėlių viršeliai, net nesupratau. Paspaudžiau, pamačiau visą mano kurto vadovėlio turinį, ties kuriuo dirbau kelis mėnesius vien tam, kad sukurčiau sistemą, žinių pateikimo logiką ir tvarką. Pasinagrinėjau, paskambinau į leidyklą ir paklausiau, ar jie suteikė leidimą. Tačiau leidyklos atstovai sakė pirmą kartą apie tai girdintys“, – pasakojo pašnekovas.
Nors kurdami vadovėlius autoriai vadovaujasi bendrojo ugdymo programomis, R. Šalna aiškino, kad vadovėlio turinys yra autorinės teisės objektas.
Jaučia spaudimą ir kritiką
Anot autoriaus, jam, kaip kuriančiam žmogui, keista ir kaip Lietuvoje „Ema“ atstovai linčiuoja popierines pratybas. Jis tikino neįsivaizduojantis diskusijos, pavyzdžiui, Vokietijoje, kad tokia mokymo priemonė nėra reikalinga.
„Pastebėjau „Ema“ pratybų reklamą, kur jie save pateikia kaip mesijus, gelbėtojus. Jie tarsi priešpastato patį principą, kad pratybos yra sudėtinė vadovėlių komplekto dalis, formuodami nuostatą visai švietimo bendruomenei, kad popierinės pratybos yra blogis. Jaučiamas labai akivaizdus negatyvas. Manau, tai bandymas įtikti didžiajai daliai publikos – duonos ir žaidimų. Už dyką viską gauname, skanu labai, galima kažką sumenkinti ir taip toliau. Daroma reklama neigiant kitus“, – dėstė R. Šalna.
Jo teigimu, tradicinių mokymo priemonių atstovai, savo ruožtu, niekuomet nesiima kritikuoti modernių ugdymo metodų.
Ieškovai – leidykla ir 12 autorių
R. Šalna aiškino susitikęs su „Ema“ pratybų atstovais, kurie pristatė mokomąją medžiagą mokyklų mugėje, tačiau šie nieko dėl anksčiau aptarto atvejo esą negalėję paaiškinti.
„Klausiau, o kaip pas juos su autorinėmis teisėmis? Ar Jūs esate suderinę šių vadovėlių turinius ir viršelius su konkrečiais leidėjais, nes savo turinį bandote susieti su konkrečių vadovėlių turiniu? Į tai sulaukiau tik nerišlių atsakymų, kad tai bendroji ugdymo programa, mes viską darome pagal ją. Kai bandžiau pakreipti kalbą apie turinį, o ne apie pievas, jie visi iš karto pasitraukė, nes yra vadybininkai ir jokių dalykų neišmano“, – tikino R. Šalna pridūręs, kad pratybų atstovų kontaktus internete rasti nelengva.
Tuomet jis pasakojo dar kartą kreipęsis į leidyklą, kuri, savo ruožtu, kreipėsi į teismą. Aptariamame teisme buvo ginamas ne tik R. Šalna, bet ir dar 11 asmenų.
Pažeidė autorių teises
Teismo nutartyje konstatuota, kad leidiniai, kuriuose naudojami visuotinai žinomi duomenys, mokslinių žinių ir matematinio skaičiavimo pagrindu atvaizduojami pasaulio reiškiniai taip pat yra autorių teisių saugomi objektai, kurių originalumas vertinamas pagal duomenų (faktų ir informacijos) pavaizdavimo būdą ir formą.
Byloje nustatyta, kad UAB „E. mokykla“ kuriamos elektroninės pratybos pažeidė autorių autorystės teisę, nes yra susietos su autoriams priklausančiais kūriniais: panaudoti vadovėlių temų pavadinimai, atkurta jų struktūra ir tematika.
Teismas pasisakė, kad UAB „E. mokykla“ veiklą vykdo būtent autorių teisių srityje ir neabejotinai turėjo žinoti, kad, siekdama atgaminti kūrinių dalis, turi nurodyti kūrinių autorių vardus ir gauti K. Mickevičiaus leidyklos „Briedis“, kuri yra visų ginče minėtų kūrinių autorinių teisių turėtoja, leidimą, tačiau to nepadarė.
Mano, kad kompensacijos dydis neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų
UAB „E. mokykla” su DELFI pasidalijo savo komentaru apie šią situaciją. Anot rinkodaros vadovės Dainos Kedienės, teismo sprendimas esą buvo priimtas neįsigilinus į situaciją ir neatsižvelgiant į vadovėlio atvaizdo ir temų sąrašo panaudojimo tikslus bei apimtį. Tuo metu kompensacijos dydis (daugiau nei 22, 5 tūkst. eurų), jos teigimu, akivaizdžiai neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų.
„Ema“ pratybų sistema ir joje pateiktos užduotys yra unikalus „E.mokyklos“ skaitmeninių produktų vystytojų ir autorių – suburto kvalifikuotų mokytojų kolektyvo, sukurtas produktas. „Ema“ užduotys yra kuriamos vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtomis naujausiomis bendrojo ugdymo programomis.
Remiantis ŠMM parengtu vadovėlių turinį reglamentuojančių dokumentų aprašu bei jame įvardintais kriterijais, kiekvienas Lietuvoje naudojamas vadovėlis taip pat privalo vadovautis parengtomis bendrojo ugdymo programomis.
Tai reiškia, kad „Ema“ pratybos buvo parengtos remiantis ne kuriuo nors vadovėliu, o pirminiu šaltiniu – bendrojo ugdymo programa ir reikalavimais, kuriuos turi atitikti visi Ugdymo Plėtotės Centro tvirtinami vadovėliai. Dėl šios priežasties „Ema“ užduočių turinys atitinka visų vadovėlių, parengtų pagal ugdymo programą, turinį ir užduotys gali būti naudojamos mokantis iš bet kurio vadovėlio, atitinkamai pagal pasirinktą klasę ir dalyką. Ne išimtis ir teismo nutartyje minimi leidyklos „Briedis“ išleisti vadovėliai „Eureka 5“, „Kelias“, „Žemė 6“, – įsitikinusi pašnekovė.
Kompensaciją jau sumokėjo
D. Kedienės teigimu, siekiant, kad mokytojams būtų patogiau dirbti ir susieti vadovėlio temą su tą temą pagal bendrąsias ugdymo programas atitinkančiomis pratybų užduotimis, iki teismo „Ema“ pratybų sistemoje buvo pateikti vadovėlių viršelių atvaizdai ir vadovėlių temų sąrašas.
„Paspaudęs ant konkrečios vadovėlio temos sąraše mokytojas patekdavo į „Ema“ pratybų sistemos užduotis, susijusias su tema. Pabrėžiame, kad su temomis susijusios „Ema“ užduotys nėra parengtos pagal konkretaus vadovėlio turinį ar kaip nors plagijuojančios autorių darbą. Jos vienodai tinka darbui su visais populiariausiais vadovėliais, parengtais pagal bendrojo ugdymo programas. Vadovėlių viršelis ir temų sąrašas buvo vieninteliai elementai, panaudoti „Ema“ sistemoje su tikslu palengvinti mokytojo darbą. Kaip skelbiama teismo nutartyje, teismas pripažino neteisėtu būtent šį veiksmą – viršelio ir temų sąrašo panaudojimą be autorių leidimo. Už šį veiksmą iš „E.mokyklos“ buvo priteista didžiulė kompensacija, kuri jau yra sumokėta“, – tikino ji.
Pasak pašnekovės, po teismo nutarties originalūs vadovėlių atvaizdai nebėra naudojami „Ema“ sistemoje, nebeskelbiam ir vadovėlių turiniai arba temų sąrašai. Mokytojo patogumui „Ema“ esą temos sąraše yra išdėstomos vadovėlio turinį atitinkančia tvarka, tačiau niekaip neminint pačio turinio.
Mano, kad yra puolami dėl progresyvių produktų
Pasidomėjus, ar iš tiesų leidyklų ar autorių leidimų dėl informacijos naudojimo nebuvo prašyta, D. Kedienė aiškino, kad tai nebuvo padaryta, kadangi vadovėlių atvaizdai buvo panaudoti tik siekiant padaryti mokytojų darbą patogesniu ir palengvinti navigaciją, t.y. informaciniais tikslais.
„Nei vadovėlių atvaizdai, nei temų sąrašas nebuvo naudojami kaip nors siekiant pasipelnyti ar reklamuojant „Ema“ pratybas“, – aiškino įmonės atstovė.
Jos teigimu, su „Ema“ pratybomis dirba daugiau nei ketvirtadalio visų mokyklų mokytojų. Šį rudenį jas išbandyti esą užsiregistravo mokytojai iš daugiau nei 800 Lietuvos mokyklų – tai beveik 70 proc. visų šalies mokyklų.
„Matome, kad taip sparčiai augantis naujos kartos pratybų populiarumas ir geri vertinimai kelia senųjų pratybų kūrėjų baimę prarasti tiek ilgai turėtą rinką. Užuot patys stengęsi modernizuoti savo kuriamas ugdymo priemones, jie ieško būdų užkirsti kelią progresyvių produktų atėjimui. Tačiau tai nėra naudinga nei mokytojams, kurie labai vertina ugdymo priemones taupančias jų laiką ir leidžiančias pasiekti geresnių mokymo rezultatų, nei mokiniams ar bendrai Lietuvos švietimo sistemai“, – įsitikinusi D. Kedienė.