Prasčiausiai tarp universitetų valstybės nefinansuojamose (vnf) studijų vietose atrodo Europos humanitarinis universitetas. Į jį priimtų vnf studentų konkursinio balo vidurkis – vos 2,46. Taip pat ir Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU). Jame studijuoti savomis lėšomis nusprendusių vidurkis – 2,79. Šiuose universitetuose vnf studentų konkursinio balo vidurkis nesiekia nė 3 balų iš 10. Tų, kuriuose jis nesiekia 4 – dar daugiau.

ASU prasčiausiai atrodo ir žvelgiant į valstybės finansuojamas, studijų stipendijų ir tikslinio finansavimo vietas (vf+vnf/st+tf). Nemokančių už mokslą pirmakursių vidurkis šiame universitete – vos 4,46.

6 balo (vf+vnf/st+tf vietose) jis nesiekia ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (5,11), Mykolo Romerio universitete (5,42), Šiaulių universitete (5,58), Vilniaus Gedimino technikos universitete (5,98).

Norėjo parodyti įstojusių kokybę

„Studijų sutartis pasirašiusių vidutinis konkursinis balas – pagrindinė informacija, kuri parodo, kokia yra įstojusių kokybė“, – DELFI sakė LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas.

Jo teigimu, 99 proc. šiemet įstojusių absolventų atitiko Lietuvos rektorių konfederacijos (LURK) rekomendaciją – jų balas buvo aukštesnis nė 2.

„Pavieniai asmenys, žinote, su jais nutiks paprastas dalykas, arba jie labai susigriebs ir išsilaikys, arba labai greitai iškris. Sistemos jie nepaveiks, tiesiog gal, kadangi tai kone pirmi metai, kai aukštosios mokyklos ėmė griežtai apriboti apatinę dalį, manau, bus pasimokyta ir vargu, ar ateityje tokios išimtys kartosis“, – aiškino P. Žiliukas.

Pranas Žiliukas

Karteles nuleido mokyklas baigusiems anksčiau

Tiesa, nors universitetai ir buvo susitarę visiems šiemet stojantiems taikyti 2 balų minimalią kartelę, 3 iš jų šio susitarimo aklai nesilaikė. ASU, KU ir ŠU universitetai taikė išimtis šiemet į šiuos universitetus stojantiems, tačiau anksčiau nei 2016 m. mokyklas baigusiems asmenims.

Toks sprendimas atsižvelgia ir rezultatuose. Visi šie 3 universitetai yra vieni tų, kuriuose įstojusiųjų vidurkiai mažiausi.

ASU 2015 m. mokyklas baigusiems taikė 1 balo kartelę, o iš mokyklas baigusių 2014 m. reikalavo turėti tik brandos atestatą – atsižvelgė į jo rezultatus. KU baigusiems mokyklas 2015 ir 2014 m. taikė 1,8 balą, o dar anksčiau baigusiems – 1 balą. ŠU visiems mokyklas baigusiems anksčiau nė šiemet taikė – 1,2 balo kartelę.

Visų šių universitetų atstovai tokį spendimą aiškino priėmę esą dėl pačių studentų interesų – baigusiems mokyklas anksčiau būtų nesąžininga taikyti naujas stojimo taisykles, kai paprastai pokyčiai dėl stojimo sąlygų priimami prieš dvejus metus.

Valstybinių universitetų reitingas pagal įstojusių konkursinio balo rezultatus

Žvelgiant į priimtųjų studijuoti universitetuose vidurkius galima sudaryti ir tam tikrą reitingą pagal įstojusiųjų kokybę. Išvedus vidurkį iš vnf ir vf+vnf/st+tf studentų vidurkių kiekviename valstybiniame universitete, buvo gauti tokie rezultatai:

1. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 7,3
2. Lietuvos muzikos ir teatro akademija – 7,1
3. Vilniaus universitetas – 6,3
4. Vilniaus dailės akademija – 6
5-6. Vytauto Didžiojo universitetas – 5,6
5-6. Lietuvos edukologijos universitetas – 5,6
7. Lietuvos sporto universitetas – 5,3
8. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija – 5,11 (tik vf+vnf/st+tf vietos)
9. Kauno technologijos universitetas – 5,1
10. Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 4,95
11. Klaipėdos universitetas – 4,91
12. Šiaulių universitetas – 4,56
13. Mykolo Romerio universitetas – 4,48
14. Aleksandro Stulginskio universitetas – 3,6

Išvesti privačių universitetų pirmakursių vidurkį sunku dėl ten neretai taikomų skirtingų skaičiavimo sistemų. Pavyzdžiui, į Balstogės universiteto filialą Vilniuje vf+vnf/st+tf vietas priimtų asmenų konkursinio balo vidurkis – 28.

Pamatyti visų įstojusių į universitetus vidurkius galima čia:

Valstybinių kolegijų reitingas pagal įstojusių konkursinio balo rezultatus

1-2. Kauno kolegija – 3,65
1-2. Vilniaus kolegija – 3,65
3. Klaipėdos valstybinė kolegija – 3,3
4. Utenos kolegija – 3,24
5. Alytaus kolegija – 3,2
6. Panevėžio kolegija – 3,17
7. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija – 3,13
8. Šiaulių valstybinė kolegija – 2,94
9. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla – 2,72
10-11. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija – 2,65
10-11. Marijampolės kolegija – 2,65
12. Kauno technikos kolegija – 2,4

Pamatyti visų įstojusių į kolegijas vidurkius galima čia:

Kur balai aukščiausi?

98,9 proc. studijuosiančių universitetuose konkursinis balas viršija 2 balus (2015 m. – 96,3 proc.), 90,1 proc.– 3 balus (2015 m. – 87,9 proc.). Kolegijų sektoriuje 2 balus viršija 80,3 proc. (2015 m. – 78,2 proc.), 3 balus – 54,7 proc. (2015 m. – 54 proc.) įstojusiųjų, rašoma LAMA BPO parengtame pranešime.

Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su universitetais pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 6,73. Aukščiausią vidutinį konkursinį balą šiemet turi priimtieji į ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą, Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Valstybės nefinansuojamose vietose studijuosiančiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 4,48, jis aukščiausias Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Vilniaus universitete.

Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su kolegijomis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 3,93, o nefinansuojamose – 2,70. Aukščiausią balų vidurkį turi įstojusieji į valstybės finansuojamas vietas Vilniaus dizaino, Šv. Ignaco Lojolos ir Vilniaus verslo kolegijose. Aukščiausias už studijas mokėsiančių studentų balų vidurkis – Vilniaus dizaino, Vilniaus ir Kauno kolegijose.

Prioritetas – universitetas

2016 m. bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijai bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) buvo pateiktas 30 931 prašymas (2015 m. – 32 568). Aukštųjų mokyklų nustatytus reikalavimus, taip pat švietimo ir mokslo ministro nustatytus minimalius rodiklius valstybės finansuojamoms vietoms užimti ar studijų stipendijai gauti tenkino 29 114 asmenų (2015 m. – 32 571), iš jų 16 375 – šių metų abiturientai (2015 m. – 19 600). Per tris etapus vykusius konkursus įveikė ir studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis pasirašė 23 468 stojantieji (2015 m. – 26 005), iš jų 14 832 – šių metų abiturientai (2015 m. – 17 369). 235 asmenys pasirašė po dvi studijų sutartis, todėl galiojančių studijų sutarčių – 23 703.

60 proc. stojančiųjų (2015 m. – 60,2 proc.) aukščiausiu prioritetu rinkosi universitetų studijų programas, 40 proc. (2015 m. – 39,8 proc.) – kolegijų.

Iš pakviestųjų studijuoti universitetuose 13 294 sutartis sudarė 13 154 asmenys (2015 m. – 14 482).

Įvardijo populiariausias programas

Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet populiariausiųjų studijų programų trejetuke išlieka medicina ir teisė, tačiau pirmąją poziciją užima Kauno technologijų universiteto studijų programa Programų sistemos, surinkusi gerokai daugiau studentų nei pernai. Analogiška studijų programa pritraukė daugiau studentų ir į Vilniaus universitetą. Kolegijose populiariausiųjų studijų programų sąrašo viršuje Kauno technikos kolegijos studijų programa Automobilių techninis eksploatavimas.

Ekonomikos studijų programoje, kuri pernai populiariausiųjų dešimtuke užėmė antrąją vietą, šiemet studijuos beveik perpus mažiau įstojusiųjų. Teisė ir muitinės veikla bei Teisė ir ikiteisminis procesas, pernai buvusios vienos iš daugiausiai studentų surinkusių studijų programų, šiemet užleido pozicijas Veterinarinei medicinai.

Palyginti su praėjusiais metais, kolegijose išaugo priimtųjų į Bendrosios praktikos slaugos studijų programą skaičius. Ši studijų programa populiariausiųjų dešimtuke šoktelėjo į pirmąją vietą. Dešimtuke nebematyti pernai buvusios vienos populiariausių Miško ūkio studijų programos. Ketvirtadaliu sumažėjo priimtųjų į Transporto logistikos, Statybos inžinerijos ir Automobilių techninio eksploatavimo studijų programas, trečdaliu – į Buhalterinės apskaitos studijų programas. Šiemet dešimtuke atsidūrė Estetinė kosmetologija ir Logistika.

Į aukščiausiu prioritetu nurodytą pageidavimą įstojo ir pasirašė studijų sutartis 61,9 proc. studentų (2015 m. – 54,5 proc.): 63,4 proc. – universitetuose (2015 m. – 55,6 proc.), 60,1 proc. – kolegijose (2015 m. – 53,1 proc.).