Antrame matematikos vadovėlio puslapyje pirmaklasiai kviečiami viena spalva nuspalvoti žaislus, kuriais žaidžia mergaitės, kita – „berniukiškus“. Kaip teigė socialiniuose tinkuose užduoties nuotrauka pasidalijusi mama, ji tokio uždavinio išspręsti nemokėtų.

Dalindamiesi piešinėliais tėvai klausė, kur žiūri Švietimo ir mokslo ministerija, ar tikrai vadovėlių rengėjai nesuvokia, kad įtvirtina lyčių stereotipus ir tokiomis užduotimis žaloja vaikus.

„Be jokios abejonė tai labai ydinga praktika. Tokiame amžiuje vaikai labai imlūs signalams iš aplinkos, kurie veikia ribojančiai: mergaitėms siūlomi tokie žaislai, kaip lėlytės ir kiti, labiau susiję su globos kompetencijos ugdymu, o berniukų žaislai – automobiliai, kaladėlės, tai, kas susiję su dinamika, pasaulio pažinimu, erdviniu suvokimu“, – komentavo Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Siūlydami vaikams stereotipinius pasirinkimus, specialistės žodžiais, mes juos ribojame, iš vienos grupės atimdami galimybes plėtoti gebėjimus, susijusius su aktyvesniu dalyvavimu visuomeniniame gyvenime, o iš kitos – kompetencijas, susijusias su komunikacija, atjauta ir pan. Ir tai yra labai negerai.

Krepšinį žais tik berniukai. Mergaitės sėdės ir žiūrės

Vis daugiau tėvų identifikuoja, kad stereotipų įtvirtinimas net per tokias užduotis, kaip minima – blogas dalykas. „Gerai, kad mama pastebėjo ir paviešino netinkamą užduotį, tačiau tai tik parodo, kokia yra mūsų ugdymo sistema – lyčių stereotipai perduodami ne tik per tokius paveikslėlius, bet ir per tai, kaip mokytojai šneka, organizuoja darbą, ar pabrėžia, pvz., kad žaisti krepšinio eis tik berniukai, o mergaitės tuo metu kažkuo kitų užsiims ar tiesiog stebės, kaip jie žais“, – pateikė dar vieną pavyzdį M. Jankauskaitė.
Margarita Jankauskaitė

Jeigu vadovėlių kūrėjai daro tokias klaidas, ekspertė tik įsivaizduoja, kiek lyčių stereotipizavimo, vaikų „įrėminimo“ problema giliai įsišaknijusi mūsų aplinkoje: „Įsivaizduoju, jog užduočių kūrėjai tikrai ne iš piktos valios taip padarė, o taip, kaip įprasta, kaip jie įpratę“.

Jeigu mokykla gali pasirinkti vadovėlius, iš kurių mokysis vaikas, ir pirmaklasių mokytoja pasirinko būtent tokį, M. Jankauskaitė manytų, kad pačiai pedagogei galbūt neužkliuvo tokie dalykai.

Tuo tarpu vadovėlio autorė Jolanta Žvirblienė, Matematikos vadovėlių „Riešutas“ autorė, Kauno Simono Daukanto progimnazijos pradinio ugdymo mokytoja ekspertė, situaciją paaiškino taip: „Šioje konkrečioje užduotyje visiškai nenurodyta, kad reikia nuspalvinti „berniukišką“ žaislą ar „mergaitišką“. Vaikus galima būtų įvardinti tiesiog Jonukas ir Grytutė, o šios užduoties galutinis tikslas - suskaičiuoti šių vaikų pasirinktus žaislus ir taip ugdyti skaičiavimo įgūdžius. Pernai atlikau šią užduotį su 26 pirmokais. Vaikai rinkosi, kaip jiems atrodė, visiškai nesureikšmindami ar tas žaislas „mergaitiškas“ ar „berniukiškas“.

Žaislus, kuriuos manė, kad rinktųsi ir berniukas, ir mergaitė, spalvino per pusę. Taip pat visiškai nereikalaujama šioje užduotyje spalvinti rožine ar mėlyna spalva, tiesiog – skirtingomis spalvomis. Pavyzdžiui, vienas užduotį atlikęs berniukas, kuris auga su sese, dažnai žaidžia kartu su ja, tad ir atlikdamas šią užduotį nurodė, kad berniukas žais su lėlyte. Taigi patys vaikai visiškai neakcentuoja žaislų skirstymo pagal lytį ir tik nuo mūsų, suaugusiųjų (mokytojų, tėvų) priklauso, ar mes iškelsime ir kaip paaiškinsime vaikui šį klausimą. Dar kartą pabrėžiu, kad šio uždavinio esmė suskaičiuoti skirtingai nuspalvintus žaislus, o ne kokios lyties vaikas ką turi rinktis.“

Problemą galima apeiti. Pasiūlė kelis būdus

Kita vertus, netgi įsigijus vadovėlį su netinkamomis užduotimis, galima bandyti apeiti problemą. „Užduotyje parašyta skirtingomis spalvomis nuspalvinti berniukų ir mergaičių žaislus, tačiau mokytoja, pvz., gali pasiūlyti mėgstama spalva nuspalvinti žaislus, su kuriais vaikas norėtų žaisti. Nes žaislai iš esmės yra daiktai, kuriais mes visi naudojamės: mama vairuoja automobilį ir dirba kompiuteriu, be to, greičiausiai sugebėtų iki autoremontininko nugabenti sugedusį automobilį, kaip ir tėtis, kuris tikriausiai neguli palindęs po automobiliu ir pats jo netaiso. Tačiau tėtis gali labai skaniai pagaminti maisto, išvežti pavežioti vežimėliu brolį ar esę. Taigi, pedagogai taip pat galėtų kritiškiau vertinti užduotis“, – įsitikinusi Lygių galimybių plėtros centro ekspertė.

Kaip pabrėžė M. Jankauskaitė, kritinė refleksija reikalinga ir suaugusiam žmogui, nes stereotipizuoti reiškiniai mus sups ir sups. Todėl svarbu nuo pat vaikystės mokytis nepriimti visko už gryną pinigą.

Be kitų kriterijų, Švietimo ir mokslo ministerijos aprobuojami vadovėliai turėtų atitikti ir nediksriminavimo principus. Tačiau, M. Jankauskaitės nuomone, problema, kad ir aprobuojantys vadovėlius stereotipuose nemato problemos.

„Jei viskas būtų pateikta žeminančiu būdu, matyt, nebūtų prasprūdę pro akis. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, niekas nieko nežemina. O kad užduotis yra akivaizdus lyčių stereotipų produkavimas, ekspertams, matyt, neužkliuvo, nes jie tam nejautrūs. Matome akivaizdžią grandinę, kaip neišprusimas veikia“, – apibendrino Lyčių studijų centro ekspertė.

Kur kreiptis pastebėjus panašius atvejus? M. Jankauskatės įsitikinimu, visų pirma pranešti vadovėlį išleidusiai leidyklai, kuri tikrai neapsidžiaugs, jei bus linksniuojama kaip stereotipinių leidinių leidėja.

„Ar leidėjai reaguoja į pastabą, pasakyti sunku. Todėl aš vis dėlto manyčiau, kad veiksmingiausias panašių atvejų viešinimas žiniasklaidoje, kurią seka ir ministerijos tarnautojai, ir vadovėlių leidėjai, ir mokytojai, ir tėvai“, – lygių galimybių gynėja.