8,5 tūkst. Eur – tokią pinigų sumą teismas įpareigojo grąžinti radviliškietę Liną, kuri pasiūlyto darbo, neatitinkančio įgyto išsilavinimo, net negalėjo dirbti.
Pasiūlymas dirbti mokytoja – nesant pedagoge
Radviliškio rajono apylinkės teismas pernai rugsėjį nustatė, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos ieškinys radviliškietei Linai yra pagrįstas. Mergina atsisakė dirbti anglų kalbos mokytoja Šaukoto pagrindinėje mokykloje, tad privalo Savivaldybei grąžinti pinigus, kuriuos gavo studijoms – per 8,5 tūkst. Eur. Merginai priteista apmokėti ir bylinėjimosi išlaidas.
Mergina tokį teismo sprendimą apskundė Šiaulių apygardos teismui, tačiau ir čia pralaimėjo. Pastarąjį teismo sprendimą ji skųs Aukščiausiajam teismui, nes tikisi teisingumo.
Lina sako, kad ji net negalėjo dirbti tokio darbo, kokį pasiūlė Savivaldybė – anglų kalbos mokytojos. Šiaulių universitete ji baigė anglų kalbos filologijos studijas, o šią profesiją įgiję absolventai tampa vertėjais, dirba turizmo informacijos centruose, kultūros ir švietimo institucijose ir kitur, kur reikia rašyti bei kalbėti anglų kalba.
Apeliaciniame skunde mergina teigė, kad dar 2008 m. lapkričio 10 d. su Radviliškio rajono savivaldybės administracija ji sudarė Studijų rėmimo dvišalę sutartį. Sutartimi ji įsipareigojo po studijų grįžti į Radviliškio rajoną ir dirbti ten trejus metus pagal įgytą specialybę.
Lina sako, kad apie galimybę sudaryti studijų finansavimo sutartį sužinojusi iš pažįstamų. Sutartis buvo pasirašyta greit, nes valdininkams labai norisi pasigirti, kad jie padeda rajono jaunuoliams.
Apie tai, kad privalės dirbti mokytoja, sutartyje nebuvo numatyta. Pasak Linos, darbas Radviliškio rajone jai turėjo būti pasiūlytas dar studijų metu.
„Šiauliai plius“ mergina pasakojo, kad po studijų ji buvo nuvykusi į Savivaldybę, tačiau valdininkai jai pasakė nežinantys, kokį darbą pasiūlyti.
Lina buvo išvykusi į užsienį, vėliau ėmė dirbti sostinėje ir savo noru dar bandė studijuoti pedagogiką Vilniuje. Nesusirinkus atitinkamo dydžio grupei, studijos nebuvo organizuotos, tad pedagoginio išsilavinimo ji neįgijo.
Valdininkai konkrečios informacijos nepateikė
Lina sako, kad dėl pasirašytos sutarties ji pateko lyg į liūną. Apie tai, kad valdininkai jos ieško ir siūlo anglų kalbos mokytojos darbą, ji sužinojusi iš mamos. Mamai kažkas apie tai pasakęs.
Tada mergina paskambino į Radviliškio rajono savivaldybę ir paprašė konkretizuoti, kokį darbą turės dirbti, kiek turės pamokų ir pan.
„Jokio laiško su konkrečia informacija negavau. Jau turėjau darbą sostinėje, jį mesti ir vykti nežinia kur – būtų buvę neatsakinga“, – sakė ji.
Svarbu yra tai, kad dirbti mokytoja Lina net negalėjo. Pagal įstatymus mokykloje gali dirbti tik pedagogo kvalifikaciją įgiję asmenys. Taip pat gali dirbti tie asmenys, kurie per 2 metus nuo darbo mokytoju pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas pradžios įgijo pedagogo kvalifikaciją.
Lina tikisi, kad kasaciniu skundu jai pavyks įrodyti tiesą. Jos teigimu, Radviliškio rajone yra ir daugiau asmenų, kurie pasirašė studijų finansavimo sutartis, tačiau rajono įstaigose nedirba. Kodėl taikiniu grąžinti pinigus pasirinkta ji viena, mergina negali atsakyti.
Valdininkai tikina dirbę atsakingai
Radviliškio rajono apylinkės teismui Linos argumentai nepasirodė įtikinami. Išnagrinėjęs bylą teismas, remdamasis valdininkų parodymais, nustatė, kad Savivaldybė po studijų informavo Liną, kad ji turi grįžti dirbti į Radviliškio rajoną mokytoja. Merginai pasiūlius, o Studijų rėmimo fondui sutikus, įdarbinimo terminas buvo atidėtas 2 metams.
„Po studijų baigimo man nuvykus į Savivaldybę, net nebuvo kalbos apie darbo pasiūlymą, kadangi jokios laisvos pozicijos jie neturėjo. Aš negalėjau sėdėti be pajamų ir laukti, tad bendru sutarimu 2 metams sutarties vykdymas buvo atidėtas. Gaila, kad buvau jauna ir nesupratau tokio reikšmingo momento. Manau, kad tada galėjau pati kreiptis į teismą dėl Savivaldybės sutarties nevykdymo“, – sako Lina.
Teismui teigta, kad po 2 metų Lina buvo informuota, kad bus įdarbinta Šaukoto pagrindinėje mokykloje, tačiau mergina atsisakė atvykti.
Savivaldybė teigia, kad mergina 2013-ųjų vasarą raštu buvo įspėta, kad jei nesilaikys sutarties, privalės grąžinti Savivaldybės skirtas lėšas. Lina vis tiek neatvyko, tad valdininkams nebeliko nieko kito, kaip kreiptis į teismą.
Tiesa, apeliaciniame skunde Lina nurodo, kad jokių raštiškų pranešimų atvykti į Savivaldybę dėl darbo ji negavusi. Tą patvirtina ir AB „Lietuvos paštas“, nurodęs, kad nuo 2013 m. birželio iki rugpjūčio Linos vardu nebuvo gauta jokia registruota korespondencija.
Kas teisus, Lina ar Radviliškio rajono savivaldybės administracija, nuspręs Aukščiausiasis teismas.
Fondo veikla buvo sustabdyta
Atvejų, kada absolventai, gavę savivaldybių finansavimą studijoms ir atsisakę po studijų dirbti – regione ne vienas. Dažniausiai dirbti rajonų ligoninėse atsisako jauni gydytojai, kurie susiranda gerai apmokamą darbą užsienyje. Juos teismas įpareigoja atlyginti Savivaldybių nuostolius.
Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Plukienė informavo, kad studijų rėmimo fondo veikla buvo sustabdyta dar 2011-aisiais metais. Fondas nuo 2007-ųjų dažniausiai paremdavo tuos jaunuolius, kurie ketino tapti medikais, psichologais ir informatikos arba anglų kalbos mokytojais. Šių specialybių atstovų rajone trūkę labiausiai.
Šiuo metu šių profesijų atstovų nebepasigendama, tad fondo veikla yra sustabdyta.
Advokato komentaras
Linos advokatas Linas Žalnieriūnas teigia, kad apylinkės ir apygardos teismai netinkamai aiškino sutarties, sudarytos tarp Linos ir Savivaldybės, turinį ir tikrąją sutarties šalių valią.
– Abi šalys sutarė, kad iš Savivaldybės gaunamos lėšos yra skirtos tam, kad Lina įgytų specialybę, kompetencijas, būtiną kvalifikaciją konkrečiam darbui, būtent kurį jai ir teks dirbti grįžus. Tačiau Savivaldybė, iškreipdama susitarimą, pasiūlė Linai visai kitą, įgytų kompetencijų ir kvalifikacijos neatitinkantį, darbą, dėl kurio sutartyje nebuvo tartasi.
Svarbu tai, kad pagal įstatymą Lina negali dirbti pasiūlyto darbo, kadangi ji neturi pedagogo kvalifikacijos, kurios reikia šiam darbui. Kvalifikaciją teoriškai galima įgyti papildomai mokantis dar 2 metus. Apie papildomas 2 metų studijas sudarytoje sutartyje nėra net užsimenama, o taip pat nėra aišku, kieno lėšomis turėtų vykti reikiamos kvalifikacijos įgijimas. Svarbu tai, kad numatydama papildomas sąlygas Linai, Savivaldybė nukrypo nuo sutarties ir taip pažeidė sutarties 1.3. punktą, kuris numato, kad dėl bet kokių papildomų susitarimų ar pakeitimų sutarties šalys turi susitarti, o toks susitarimas privalo būti raštu pasirašytas abiejų sutarties šalių (taip nebuvo padaryta).
Lina sutiko dirbti bet kokį jos kvalifikaciją ir įgytą specialybę atitinkantį darbą, tačiau Savivaldybė tokio darbo jai pasiūlyti negalėjo. Todėl Savivaldybės lėšų panaudojimas yra neracionalus, kadangi už šias lėšas įgyta specialybė Savivaldybei nėra reikalinga.
Dar nagrinėjant bylą apylinkės teisme, teko telefonu bendrauti su Savivaldybės atstovu, kuriam siūlėme susitarti taikiai, t. y. išdėstyti reikalaujamą sumą dalimis, tačiau buvo leista suprasti, jog tai principo reikalas, dėl ko pasiūlymą dėl taikaus susitarimo Savivaldybė atmetė.