„Vėlavimas negali būti toleruotinas, ypatingai tuomet, kai pasitaiko atvejų, kuomet kartais dėstytojai vėluoja į kiekvieną paskaitą. Iš tokio elgesio galima spręsti apie žmogaus požiūrį į savo darbą ir studentus“, - DELFI teigė Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Ieva Dičmonaitė.

Pasak I. Dičmonaitės, apie vėlavimą į paskaitas apskritai reikia kalbėti iš akademinės etikos pusės. Jos teigimu, daugumoje aukštųjų mokyklų vėlavimas laikomas akademinės etikos pažeidimu. Be to, apie neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių kalba ir Darbo kodeksas.

„Todėl tiek studentai, tiek aukštųjų mokyklų administracija yra raginama nežiūrėti pro pirštus į vėlavimą ar neatvykimą į paskaitas bei imtis atitinkamų priemonių, kad to būtų išvengta“, - sakė I. Dičmonaitė.

I. Dičmonaitės manymu, viskas priklauso nuo studentų požiūrio: vieni studentai pyksta ir praneša apie tokius atvejus studentų atstovybei, kiti - lieka abejingi, dar kiti - patys susiorganizuoja paskaitą ir tuo metu mokosi savarankiškai. Pašnekovės teigimu, anksčiau buvusi nerašyta taisyklė, kiek reikia laukti atitinkamą mokslinį laipsnį turinčio dėstytojo, šiai dienai retai kada yra pritaikoma. Dauguma studentų paprasčiausiai jos jau nebežino.

LSAS prezidentė pastebi, kad į studentų organizacijas dėl dėstytojų vėlavimo arba nėjimo į paskaitas dažniau kreipiasi mokantys už studijas studentai – jie labiau supranta, jog turi teisę reikalauti kokybiškų studijų. Deja, pastebi I. Dičmonaitė, aukštųjų administracijos ne visada būna operatyvios sprendžiant vėlavimo problemą.

„Reikėtų atkreipti dėmesį, jog vėluojantys studentai būna net neįleidžiami į paskaitas, neatėję turi patys pasiruošti atitinkamą temą atsiskaitymui, tačiau vėluojantis arba neateinantis į paskaitą dėstytojas dažniausiai neprisiima atsakomybės už neatlikto darbo pasekmes. Sprendžiant šią problemą studentų indėlis yra ypač svarbus, todėl visuomet prašome studentų kreiptis į studentų atstovybę bei pranešti apie vėluojančius arba neatvykstančius į paskaitas dėstytojus“, - kalbėjo LSAS vadovė.

MRU: sistema naudojama ne dėstytojų kontrolei

Nuo praėjusių metų rudens visose MRU pagrindinių rūmų mokymosi patalpose įdiegta elektroninė įeigos ir apsaugos sistema. Tai reiškia, kad dėstytojai į auditorijas gali patekti naudodamiesi darbo pažymėjimais su integruota elektronine kortele.

Pasak MRU atstovo Kęstučio Saldžiūno, moderni elektroninė patalpų rakinimo sistema buvo įrengta siekiant tinkamai apsaugoti ir eksploatuoti universiteto turtą. Esą taip sutaupoma lėšų ir padidinamas materialinių išteklių saugumas. K. Saldžiūno teigimu, taip išvengiama anksčiau egzistavusių nesusipratimų, kai dėstytojai pamiršdavo grąžinti raktus nuo auditorijų rūmų budėtojams. Be to, dėstytojai ar studentai gali lengvai sužinoti auditorijų užimtumą ir, esant reikalui, pasinaudoti laisvomis patalpomis.

Tačiau K. Saldžiūnas neigia, kad sistema naudojama dėstytojų kontrolei. „Žinoma, šiuolaikinių technologijų priemonėmis numatyta auditorijų stebėsena leidžia sužinoti, ar vyksta paskaita arba pratybos, kada jos prasideda ir kada baigiasi. Šios informacijos prireikia reguliuojant užimtumo klausimus. Ji jokiu būdu nėra naudojama kaip dėstytojų kontrolės įrankis“, - tikino pašnekovas.

Visgi, DELFI žiniomis, keliskart į paskaitą vėlavęs dėstytojas iš administracijos užsidirbo įspėjimą.

Pasak K. Saldžiūno, MRU gerbia savo dėstytojus o šie, kaip ir visi mūsų šalyje dirbantys asmenys, turi laikytis Darbo kodekso nuostatų, taip pat vadovautis MRU vidaus tvarkos taisyklėmis.