Prieš dvi savaites Švietimo ir mokslo ministerija pareiškė, kad pailginus mokslo metus iš pradžių dviem savaitėmis, o palaipsniui - visu mėnesiu, mokymosi programą būtų galima įsisavinti palaipsniui ir mokymosi rezultatai būtų geresni.
Kovo 30-ąją spaudos konferencijoje buvo pristatyti švietimo darbuotojų, tėvų, moksleivių apklausos dėl mokslo metų ilginimo rezultatai ir Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos numatomi tolesni veiksmai. Taip pat buvo akcentuota, kad dėl mokslo metų ilginimo Švietimo ir mokslo ministerija nesikonsultavo nei su tėvų bendruomene, nei su profsąjungomis. Viskas, anot Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko, buvo daroma buldozerio principu.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos surengtoje apklausoje dalyvavo beveik 16 tūkst. asmenų.
„Apklausos rezultatai dėl mokslo metų ilginimo - stulbinantys. Akivaizdžiai visa mokslo bendruomenė, moksleivių tėvai mokslo metų ilginimui nepritaria. Pirmą kartą žmonės taip gausiai dalyvavo mūsų surengtoje apklausoje, kas rodo, kad ši problema - svarbi", - sakė A. Navickas.
Ar apklausos dalyviai pritaria, kad didesnis mokymosi dienų skaičius pagerins ugdymosi kokybę ir mokymosi rezultatus? Šiam siūlymui nepritarė net 89,9 proc. apklausos dalyvių. Ar žmonės mano, kad ilgesni mokslo metai sumažins namų darbų apimtis? Net 83, 7 proc. apklaustųjų tikrai taip nemano.
A. Navickas pažymėjo, kad svarbiausia - perkrautos ugdymo programos, kurias reikėtų peržiūrėti, ir motyvacijos mokytis stoka. Tik 3,4 proc. pasisakiusiųjų mano, kad ilgesni mokslo metai turėtų teigiamos įtakos mokslo kokybei.
Daugiausia į šią anketą atsakė moksleivių tėvai iš didžiųjų miestų - Vilniaus ir Kauno. „Iš tų rezultatų matome, kad ministerija nesiima veiksmų švietimo kokybei gerinti", - sakė A. Navickas.
Vieną iš ministerijos prielaidų, kad reikėtų ilginti mokslo metus ir dėl to, jog per ilgas vasaros atostogas moksleiviai pamiršta ką išmoko, o paskui visą rugsėjį tai reikia kartoti, A. Navickas palygino su padėtimi Estijoje: „Tie veiksniai, kuriuos išvardijo ministerija - neesminiai. Estijoje vasaros atostogos - 88 dienos, kaip ir Lietuvoje. Ir mokiniai nepamiršta žinių per vasarą".
Mokiniai sako, kad ilgesni mokslo metai jų neišgelbės.
Vilniaus švietimo profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė pasakojo, kad praėjusį antradienį dalyvavo viešosiose konsultacijose dėl mokslo metų ilginimo, kurias užsakė Švietimo ir mokslo ministerija, o įgyvendina Ugdymo plėtotės centras. Tą dieną jose dalyvavo 30 žmonių - keli mokytojai, keli tėvų bei ministerijos atstovai. Iš viso konsultacijose dalyvavo tik apie 300 žmonių. Per pertraukas dalyviai buvo vaišinami arbata ir kibinais. Tačiau kas ir už kokius pinigus tai finansavo, R. Osipavičiūtei sukėlė įtarimų.
„Viešųjų konsultacijų laikas parinktas netinkamas - 13 val. Tokiu laiku dar vyksta pamokos, pedagogai būna mokykloje, tėvai - darbe. Vienintelis dalykas, kuris nuskambėjo tose konsultacijose, - tai, kad turi būti organizuojama neformali veikla. Dabar dėl mokslo metų ilginimo susigriebė ir Vyriausybė, bet jos anketą - aš pabandžiau tai patikrinti - galima pildyti tiek kartų, kiek nori. Manyčiau, kad ministerija turi atsigręžti į mokslo programų turinį. Kodėl ji darbus atlieka nuo kito galo? Tose konsultacijose svarių argumentų iš ministerijos atstovų neišgirdome", - pripažino R. Osipavičiūtė.
Asociacijos "Nacionalinis aktyvių mamų sambūris" l.e. prezidentės pareigas Rasa Žemaitė pasidžiaugė, kad pusė apklausos dalyvių - tėvai.
„Jie turėtų aktyviai dalyvauti sprendimų procese. Jie mato, kokie yra jų vaikai - kiek turi pamokų, ar yra pavargę. Tėvai nesupranta: vardan ko norima pailginti mokslo metus ir vardan ko norima patrumpinti vasaros atostogas? Juk viso to finansavimas, programų peržiūrėjimas vyks dar negreitai. Dar vienas svarbus dalykas - mokinių arba mokytojų skaičius klasėje. Mokytojui dirbti klasėje, kur yra 30 vaikų, - sudėtinga. Tada tie, kurie mokosi geriausiai ir blogiausiai, lieka nuošalyje", - kalbėjo R. Žemaitė.
Anot jos, mokslo metų trukmę paprasčiausiai norima keisti dėl pokyčių. O kodėl, vardan ko - neaišku.
Pašnekovai aštrių pastabų pareiškė ir ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje išsakytai minčiai esą mokslo metus ilginti reikėtų ir dėl to, kad birželį mokytojai neturi ką veikti, o už tai gauna algą. Bet juk birželį mokyklose pats darbymetis - vyksta brandos egzaminai.
Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, pabrėžė A. Navickas, tą procesą nori skaidrinti ir surengti dialogą arba piketą, kur pakvies ir švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę.
„Ministrė gali parašyti įsakymą, kad saulė patekėtų anksčiau, bet nereiškia, kad pailgės diena", - pažymėjo A. Navickas.