Tarp jų – ir instituciniai vaikus atsirenkančių ir neatsirenkančių gimnazijų, privačių ir valstybinių kolegijų, universitetų reitingai.
Geriausia gimnazija – licėjus
Šiemet vertindamas gimnazijas, žurnalas „Reitingai“ mokinius atsirenkančias mokyklas atskyrė nuo mokyklų, kurios priima mokytis visus mokinius, kurie gyvena jų teritorijoje.
Tad geriausių gimnazijų reitingai atrodo taip:
Geriausios mokinius atsirenkančios mokyklos:
1. Vilniaus licėjus
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus jėzuitų gimnazija.
Geriausios mokyklos, nedarančios mokinių atrankų:
1. Klaipėdos licėjus
2. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija
3. Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija
Įdomus šiame reitinge – Klaipėdos licėjaus šuolis į viršų. Tik praėjusiais metais išleidę pirmąją abiturientų laidą jie iš karto atsidūrė reitingo viršuje, kur praėjusiais metais buvo Panevėžio J. Balčikonio gimnazija.
Įvardijo geriausius universitetus
Itin daug dėmesio žurnalas „Reitingai“ skyrė aukštosioms mokykloms: pristatomi patys naujausi instituciniai tiek kolegijų, tiek universitetų reitingai.
„Nors ir labai lėtai, šiokios tokios permainos atslenka į švietimo sektorių. Ypač – kalbant apie aukštąsias mokyklas. Pirma, KTU įsigijo ISM, antra, KTU pranešė apie galimas jungtuves apie LSMU. Jei tai išsipildys, Kaune turėsime tikrai galingą universitetą, kuris sudarys lygiavertę konkurenciją Vilniaus universitetui. Nesnaudžia, panašu, ir VDU, kuris kuria konsorciumą su LEU, KU ir ŠU. Panašu, kad demografinė duobė lemia permainas“, – aiškino minėto žurnalo vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.
Jo teigimu, žvelgiant į reitingus aišku, kad Lietuvoje stabiliai stiprūs yra 6 universitetai – VU, KTU, LSMU, VDU, VGTU, LMTA.
„Renkantis universitetą ar kolegiją, atkreipčiau dėmesį, reikėtų žiūrėti į atskiras tyrimo dalis. Jei sieji ateitį su akademine veikla, patarčiau pažiūrėti į aukštosios mokyklos moksliškumo reitingą, jei nori vykti studijuoti į užsienį, mokytis pas dėstytojus iš užsienio, turėčiau žiūrėti į tarptautiškumo kriterijų“, – patarė žurnalo reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė.
Geriausių valstybinių universitetų penketukas atrodo taip:
1. Vilniaus universitetas (61,8 taško)
2. Kauno technologijos universitetas (54,9 taško)
3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (53,7 taško)
4. Vytauto Didžiojo universitetas (51,6 taško)
5. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (48,5 taško)
Geriausių nevalstybinių universitetų trejetukas:
1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (55,4 taško)
2. LCC Tarptautinis universitetas (48,6 taško)
3. Europos humanitarinis universitetas (37,3 taško).
Kaip sudarė reitingus?
Kalbėdami apie vertinimo metodiką, žurnalo „Reitingai“ atstovai pabrėžė, kad ji – tokia pati, kaip ir ankstesniais metais.
„Universitetus žurnalas „Reitingai“ vertino pagal 65 pokriterijus, kurie yra sudėlioti į 7 stambius kriterijus: I. mokslo, meno ir / ar sporto veikla bei personalo pasiekimai – 25 taškų svoris; II. esamas ir ateities akademinis personalas – 8 taškų svoris; III. alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai – 20 taškų svoris; IV. konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje – 15 taškų svoris; V. studentai ir studijos – 18 taškų svoris; VI. studijų ir mokslo aplinka – 4 taškų svoris; VII. studentų požiūris į savo universitetą – 10 taškų svoris“, – aiškino jie.
Taigi reikšmingiausi universitetų vertinime buvo du kriterijai: moksliškumo bei alumnų kuriamos pridėtinės vertės.
„Šiemet vertindami Lietuvos universitetų moksliškumą bei meno veiklą rėmėmės naujausiais Lietuvos mokslo tarybos (LMT) atliktais universitetų mokslo ar meno veiklos skaičiavimais“, – informavo žurnalo kūrėjai.
Universitetus įvertino ir darbdaviai
Universitetų reitingo sudėtinę dalį – sociologinę darbdavių apklausą – atliko tyrimų bendrovė „Prime consulting“. Sociologai darbdavių klausė apie absolventų pasirengimą darbo rinkai ir apie tai, kokią aukštąją mokyklą patys rekomenduotų savo vaikams. Iš viso į šios apklausos klausimus atsakė 1015 darbdavių iš skirtingų šalies regionų.
Labiausiai darbdavių poreikius atitinka:
1. KTU alumnai – 63,2 proc.
2. VU alumnai – 62,6 proc.
3. ISM alumnai – 57,3 proc.
4. VDU alumnai – 56,1 proc.
5. VGTU alumnai – 47,6 proc.
Dauguma darbdavių sakė, kad savo vaikams rekomenduotų šiuos universitetus:
1. VU – 11,7 proc.
2. LSMU – 10,6 proc.
3. ISM – 9,5 proc.
4. KTU – 9,1 proc.
Paaiškėjo bedarbių kalvės
Dar du alumnų kuriamos pridėtinės vertės kriterijaus pokriterijai buvo apskaičiuoti, remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis, tai yra, kurio universiteto didžiausia dalis absolventų po studijų baigimo praėjus devyniems mėnesiams vis dar neturėjo darbo ir buvo registruoti darbo biržoje.
Kaip paaiškėjo, po devynių mėnesių nuo studijų baigimo darbo neturėjo daugiausia Vilniaus dailės akademijos (VDA) – 8,8 proc. absolventų, Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) – 8,3 proc. ir KU – 8,1 proc.
Sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ taip pat atliko ir studentų apklausą. Šįkart buvo pasirinkta apklausti tik trečio kurso studentus. Daugiausia studentų ovacijų susižėrė Balstogės universitetas, ISM, LCC, LMTA, VDU ir VU.
Pristatė geriausias kolegijas
Žurnalo „Reitingai“ kūrėjai pabrėžė, kad šiemet akivaizdus tapo atotrūkis tarp didmiesčių kolegijų bei regionų kolegijų.
Geriausių valstybinių kolegijų penketuke dominuoja Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos aukštosios mokyklos:
1. Vilniaus kolegija (61,8 taško)
2. Kauno kolegija (57,84 taško)
3. Kauno technikos kolegija (57,1 taško)
4. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (54,5 taško)
5. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (49,4 taško).
Toliau rikiuojasi regionų kolegijos.
Geriausių nevalstybinių kolegijų penketukas:
1. Vilniaus dizaino kolegija (66,4 taško)
2. Lietuvos verslo kolegija (57,2 taško)
3. Socialinių mokslų kolegija (55,7 taško)
4. Šv. I. Lojolos kolegija (52,3 taško)
5. Vilniaus verslo kolegija (50,1 taško)
Kaip vertino kolegijas?
„Šiais metais visas kolegijas vertinome pagal 44 pokriterijus, kurie yra sudėti į penkis parametrus: I. studentai ir studijos – 32 taškų svoris; II. alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai – 25 taškų svoris; III. kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė – 18 taškų svoris; IV. konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje – 15 taškų svoris; V. studentų požiūris į savo kolegiją – 10 taškų svoris.
Kolegijų reitingo sudėtinę dalį – sociologinę darbdavių apklausą – atliko tyrimų bendrovė „Prime consulting“. Sociologai darbdavių klausė apie absolventų pasirengimą darbo rinkai ir apie tai, kokią aukštąją mokyklą patys rekomenduotų savo vaikams. Iš viso į šios apklausos klausimus atsakė 1015 darbdavių iš skirtinguose šalies geografiniuose taškuose esančių įmonių“, – informavo žurnalo rengėjai.
Pristato ir daugiau reitingų
Žurnale „Reitingai“ antrą kartą pristatomi ir dalies mokyklų, dalyvavusių standartizuotame ketvirtų ir aštuntų klasių mokinių testavime bei nepabūgusių viešai skelbti šių testų rezultatų duomenys. Standartizuoti testai rodo pradinių mokyklų ir progimnazijų indėlį į vaikų akademinę sėkmę.
Lietuvoje antrą kartą parengtas ir pristatomas pradinių mokyklų bei progimnazijų pasitenkinimo (mokinių nubyrėjimo) reitingas. Žurnalo „Reitingai“ žurnalistų atlikta analizė rodo, kad tik dalis visų pradinukų, pradėjusių lankyti vienos mokyklos pirmą klasę, baigia tos pačios mokyklos ketvirtą klasę. Panašus vaizdas ir progimnazijų sektoriuje. Pasitenkinimo mokykla reitingas rodo, kad Lietuvoje turime mokyklų, kurių ketvirtas ar aštuntas klases baigia tik trečdalis visų mokinių. Kiti mokiniai nusiritusias mokyklas palieka dėl patyčių, prastos psichologinės atmosferos ar žemo akademinio lygio.
Kartu derėtų pastebėti, jog šalyje veikia daugybė mokyklų, kurias baigia keliasdešimt procentų daugiau mokinių nei pradėjo mokytis pirmoje, penktoje, ar devintoje klasėse. Tai rodo, kad šios mokyklos yra stiprios, o atmosfera jose – gera. Čia išskirtinos: Kauno Montesori pradinė mokykla, Kauno privati Montesori mokykla „Būk savimi“, Šilaulių Salduvės progimnazija, Anykščių A. Vienuolio progimnazija, Klaipėdos „Gabijos“ progimnazija ir kt. Pasitenkinimo mokykla reitingas turėtų būti aktualus visiems būsimiems pirmokams ir penktokams bei jų tėvams.
Žurnale taip pat bus galima susipažinti ir su savivaldybių reitingu pagal abiturientų išlaikytų visų valstybinių brandos egzaminų (2014 m. bei 2015 m.) rezultatus. Šiemet pirmajame trejetuke įsitaisė Vilniaus, Kauno ir Šiaulių savivaldybės. Aptariamas reitingas parodo ir tai, kad gimimo vieta didžia dalimi jau gali lemti mūsų vaikų ateitį.
Svarbu ir tai, kad žurnalo „Reitingai“ žurnalistai parengė dar ir gidą abiturientams, ką šiuo metu studijuoja visi 135 tūkst. Lietuvos studentų; koks kiekvienos profesijos atlyginimų vidurkis, kokių profesijų atstovų atlyginimai yra didžiausi, kokių mažiausi, kokių profesijų atstovai lengviausiai įsidarbina, kokių profesijų (2015 m. alumnai) dažniausiai kreipėsi į Lietuvos darbo biržą, kokių profesijų atstovų yra daugiausia tarp ilgalaikių bedarbių. Ši analizė labai pagelbės renkantis profesiją, kad nereikėtų gailėtis po ketverių ar šešerių studijų metų.
Iš viso naujame žurnalo „Reitingai“ numeryje – 10 skirtingų švietimo ir aukštųjų mokyklų reitingų, taip pat keliasdešimt straipsnių apie tai kaip auklėti vaikus, kaip motyvuoti juos mokytis, kaip padėti jiems pasirinkti profesiją bei daug kitų naudingų įžvalgų mokiniams, studentams, jų tėvams, darbdaviams ir visai švietimo bendruomenei.