Lietuvos skautija priklauso Pasaulinei skautų judėjimo organizacijai. Pasaulyje yra daugiau nei 28 milijonai skautų ir skaučių, vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų. Tai – didžiausias jaunimo judėjimas pasaulyje. Kaip pabrėžia kalbinti skautai, skautybė skatina asmens tobulėjimą, ugdo mąstymą, pareigingumą, atsakomybės jausmą, meilę artimui ir Tėvynei. Jie prisipažįsta dažnai galvojantys, kaip pakeisti mūsų visuomenę. Tomo Rakovo, Lietuvos skautijos vyriausiojo skautininko, teigimu, jie svarstantys, ką daryti, kad žmonės nebūtų abejingi: „Skautų įšūkis – „Budėk“ – atskleidžia mūsų judėjimo esmę – nebūti abejingam, būti budriam ir pasiruošusiam pagelbėti kitiems.“
Dauguma mūsų sunkiai galime pasakyti, kaip skautai prisideda kurdami šiandienos Lietuvą, taip pat nelengvai skiriame skautiško judėjimo ypatumus. Dėl to Dariaus Liutiko, kolekcininko ir socialinių mokslų daktaro, knygos apie skautybę pašto ženkluose išleidimo proga pasidalyti apie Lietuvos skautų veiklos principus pasikvietėme Tomą Rakovą, Lietuvos skautijos vyriausiąjį skautininką, ir Jorę Astrauskaitę, Lietuvos skautijos atstovę.
Skautų veiklos šakos
Tomas Rakovas: Lietuvos skautijoje yra kelios skautų veiklos šakos – veikia sausumos, jūrų ir oro skautai. Jūrų skautai ugdomi per nuotykius vandenyje, jūreivystę, oro skautų sritis – oreivystė, modeliavimas, oro navigacija, aitvarai. Sausumos skautai stovyklauja, mokosi orientuotis gamtoje ir rengti žygius. Būdamas skautas, gali įgyti fotografo specialybę – pabaigęs specialųjį kursą, gauni ženklelį, parodantį, kad supranti esminius fotografijos principus, moki fotografuoti. Specialybių instruktoriai būna savanoriai vadovai fotografai, medikai, fizikai, muzikai. Jie skautams padeda įgyti pagrindinių žinių ir įgūdžių. Specialybės yra skirtingos pagal amžių: jaunesniems – paprastesnės, vyresniems – sudėtingesnės. Skautai įgyja virėjo, energetiko, etnografo, pirmosios pagalbos gydytojo, astronomijos ir irklavimo specialybes.
Skiltys yra vienas iš pagrindinių skautų veiklos metodų. Skiltį sudaro 3–7 asmenys. Kiekviena skiltis turi savo pavadinimą. Jaunesnieji skautai vadinami vilkiukais ir vilkiukėmis. Kelios skiltys jungiamos į draugovę, dar didesnės draugovės – į tuntus, kuriuos sudaro apie 100 žmonių. Šiuos ir daugybę kitų žodžių ir terminų – draugovė, draugininkas, sueiga, šūkis, budėk, įžodis, įžadas, iškyla, sėlinimas, žvalginėjimas, palapinė, laužas – skautams pasiūlęs vartoti kalbininkas Jonas Jablonskis.
Skautės moka naudotis kirviu
Jorė Astrauskaitė: Jauni žmonės dažnai pabrėžia, kad skautavimas padėjo atsiskleisti, suteikė bendravimo, darbo komandoje, lyderystės įgūdžių. Draugystė, neabejingumas, pagalba šalia esančiajam yra labai svarbūs dalykai kiekvienam skautui. Skautai ne vieną sykį yra atlikę gelbėjimosi rato vaidmenį – tai aplinka, kurioje tavęs niekas neteisia, nemoko gyventi, bet laiku ištiesia pagalbos ranką. Pavyzdžiui, aš prieš fizikos kontrolinius visada prašydavau bendraamžių brolių pagalbos. Jie man paaiškindavo sunkesnius uždavinius, o su vieneto sesėmis kartu ruošėmės valstybiniams egzaminams. Jaunam žmogui tai labai svarbu.
Dauguma vaikų piešia, groja, dainuoja. Neseniai Kaune vyko tradicinis skautų dainų konkursas. Susirinkę keli šimtai skautų iš visos Lietuvos dainavo liaudies, savo kūrybos ir kitas dainas. Konkursas vyksta jau daugiau nei 10 metų iš eilės. Dalis jų užaugę tampa profesionalais. Turbūt ryškiausias šiandienos pavyzdys – Eglė Sirvydytė, savo muzikinę karjerą pradėjusi dainuodama prie skautiškų laužų ir dalyvaudama minėtuose dainų konkursuose.
Šiuo metu du trečdalius Lietuvos skautijos narių sudaro mergaitės, merginos ir moterys. Jų yra pačių įvairiausių: ramių ir hiperaktyvių, besikarstančių po medžius ir labiau mėgstančių padėti virtuvėje, dainuojančių ir nepaleidžiančių iš rankų sulankstomo peiliuko. Ramesnės mergaitės turi progą išdrąsėti, o aktyviausios mokosi sutelkti dėmesį. Jei ne skautai, aš niekada nebūčiau paėmusi į rankas veltinio ar pabandžiusi miško sąlygomis sukurti drabužių kolekciją. Svarbus skaučių programos tikslas – suderinti savarankiškumą su moteriškumu. Pavyzdžiui, skautės moka naudotis kirviu, pjūklu ir mums nesunku pasirūpinti malkomis.
Nuolat ieškome skautų vadovų
Tomas Rakovas: Skautybės pagrindas – savanoriavimas. Nė vienas vadovas už savo darbą ir ugdomąją veiklą negauna atlygio. Tai – kompleksų „laužymo“ mokykla, kurioje vaikai susiranda daugybę draugų ir ugdo savo socialinius įgūdžius. Todėl kiekvieną dieną ieškome vaikų, kurie norėtų tapti skautais, ir suaugusiųjų, kurie galėtų tapti vadovais. Mažiausiuosius mokome savarankiškumo, o vyresniuosius – prisiimti atsakomybę. Deja, savanoriauti Lietuvoje mažai kas nori ir gali. Skautų vadovų darbas yra sunkus ir atsakingas – jie nėra apsaugoti nuo sudėtingų situacijų. Kita vertus, vadovų darbas yra prasmingas – jie padeda jaunimui tobulėti, įgyja vertingos patirties būdami su vaikais, stovyklaudami, keliaudami Lietuvoje ir užsienyje. Kartais, būna, vaikai užsigauna ar nusidegina pirštą, bet nuo tokių nelaimių nė vienas nėra apsaugotas. Visą savaitę vaikai būna priversti būti be tėvų – niekas tau nesukrauna kuprinės, neišdžiovina miegmaišio, neišskalbia kojinių, nepašildo maisto. Viską turi daryti pats.
Nėra vyriškų ir moteriškų darbų
Jorė Astrauskaitė: Brolių ir sesių santykiai – labai didelė skautiškos mokyklos dalis. Bendras darbas, bandymas suprasti vieniems kitus, rūpestis šalia esančiu geriausiai išmoko sesėms atrasti savo moteriškumą, o broliams – vyriškumą. Tapę vadovais galime visiškai lygiavertiškai dirbti kartu: neskirstome darbų į vyriškus ar moteriškus. Kai reikia greito ir gero rezultato, niekam nekyla problemų, kad sesės daro valgyti, o broliai skaldo malkas. Taip tiesiog praktiškiau.
Tikrasis skautavimas prasideda jaunesniųjų skautų amžiaus grupėje. Jai priklauso 6–10 metų berniukai ir mergaitės. Jei skaitėte R.Kiplingo knygą „Džiunglės“ ar matėte filmuką apie Mauglį, galite įsivaizduoti, ką veikia tokio amžiaus vaikai. Visa jų programa yra pagrįsta džiunglių istorijomis: gyvenama „gaujoje“, mokomasi žaidžiant ir, žinoma, nuolat šalia yra vadovas – Akela, kuris globoja ir rodo pavyzdį. Vieni kitus vadiname broliais ir sesėmis, tad mažiausi stovyklos dalyviai turi daugybę vyresnių brolių ir sesių, kurie jais nuolat rūpinasi, net nebūdami tiesioginiai vadovai. Jaunesnieji skautai mokosi ne tik savarankiškumo – ryte išsivalo dantis, susitvarko miegojimo vietą, išsiplauna indus, lietui lyjant apsirengia taip, kad nesušlaptų, o vakare kur nors eidami pasiima prožektorių, bet ir tiesiog paprasto buvimo drauge.
Skautų judėjimas, susikūręs XX amžiaus pradžioje, buvo tikras perversmas iš pradžių britų, o vėliau – ir kitų pasaulio tautų švietimo sistemose. Mūsų įkūrėjas Robertas Baden–Powellis buvo vienas pirmųjų Europoje, pradėjęs kalbėti apie tai, kad mergaičių ugdymas yra toks pat svarbus, kaip ir berniukų.
Kalbant apie skautavimo integravimą į mokyklas, mano nuomone, yra svarbu atskirti formalųjį ir neformalųjį ugdymą. Skautų įkūrėjas sakė, kad visus geriausius dalykus mokykloje jis išmoko už klasės sienų. Manau, kad būtent dėl to, kad judėjimas labai aiškiai žino savo vietą jauno žmogaus ugdymo žemėlapyje, jis yra toks sėkmingas. Bandymas „lįsti ne į savo daržą“ galėtų būti pavojingas tiek pačiai idėjai, tiek ugdymo kokybei. Vis dėlto yra dalykų, kuriuos mokytojai ne tik galėtų, bet ir turėtų drąsiai skolintis iš skautavimo. Tai – pasitikėjimas jaunais žmonėmis, mokymasis per veiklą, mokytojo pasiryžimas būti ne tik pamokos vedėju, bet ir ugdytoju autoritetu, komandinio darbo skatinimas.
Svajojame apie ilgalaikes bendradarbiavimo programas
Tomas Rakovas: Privalome reaguoti į smurto, pykčio, neapykantos protrūkius. Viena didžiausių problemų mokykloje – patyčios. Mes tai akivaizdžiai matome, kai vaikai susirenka į mūsų stovyklas. Bet imamės visokių priemonių, bendros veiklos ir kartu mėginame išspręsti konfliktus. Nuolat ieškome aktyvių, pilietiškų žmonių, kurie taptų skautų vadovais. Jei savo visuomenėje neugdysime aktyvių žmonių, tai nebus ir supratimo, kad daug ką galima neatlygintinai nuveikti. Skautai – mūsų visuomenės atspindys, bet kartu mes stengiamės tą visuomenę ugdyti.
Jorė Astrauskaitė: Vykdydami vaikų vasaros užimtumo projektus, vienetai dažnai į stovyklas priima vaikų iš globos namų. Jiems tai proga patekti į teigiamą aplinką ir įgyti daug vertingų įgūdžių. Tačiau atrodo, kad vienkartinis dėmesys vaikams iš rizikos grupių duoda daugiau žalos negu naudos. Po stovyklos grįžę į sau įprastą aplinką, jie vėl grįžta prie savo ankstesnių įpročių. Su vadovais esame šnekėjęsi, kad, norėdami tikrai padėti tokiems vaikams, turėtume plėtoti ilgalaikes bendradarbiavimo programas, tačiau kol kas tam trūksta žmogiškųjų išteklių. Esame turėję stovyklų su neįgaliųjų pastovyklėmis. Kai buvau jaunesnioji skautė, mano skiltyje buvo sesė, serganti cerebriniu paralyžiumi – tiek mums, tiek jai skautavimas kartu buvo labai stipri patirtis. Čia dar viena sritis, kurioje yra labai daug erdvės darbui, bet trūksta savanorių, kurie norėtų ir galėtų užsiimti kokybiška veikla.
Darius Liutikas, socialinių mokslų daktaras: skautams pavyksta suderinti toleranciją ir tautiškumą
– Kaip Jums pavyko surinkti tokią gausią pašto ženklų kolekciją, ir dar viena tematika – skautybė pašto ženkluose? Kokias dar temines pašto ženklų kolekcijas, be šios, renkate?
– Pašto ženklus skautų tematika kolekcionuoju nuo 1993–iųjų. Kitos tematikos pašto ženklų nerenku. Tik kolekcininkams, kurie koncentruojasi ties viena tema, pavyksta surinkti geresnę, vertingesnę kolekciją. Geriausia pašto ženklus rinkti arba temiškai, arba chronologiškai. Lietuvos kolekcininkai daugiau kolekcionuoja pašto ženklus chronologiškai, pavyzdžiui, visus Lietuvos pašto ženklus, bet yra nemažai ir tokių, kurie orientuojasi į temines kolekcijas.
Sovietmečiu, kai nebuvo interneto, kolekcionuoti temines kolekcijas buvo gerokai sunkiau. Pagrindinis ženklų gavimo šaltinis buvo užsienyje gyvenantys draugai, pažįstami. Dabar yra galimybė iš viso pasaulio ženklus įsigyti naudojantis internetu, labai populiaru dalyvauti visokiuose internetiniuose aukcionuose. Yra kolekcininkų klubai, kurie visą savo medžiagą, įvairius filatelinius straipsnius skelbia internete.
Pašto ženklų kolekcionavimas yra viena iš populiariausių laisvalaikio formų pasaulyje. Yra nemažai internetinių tinklalapių, kurie teikia įvairiapusę informaciją kolekcininkams. Pradedantiems kolekcininkams tai labai patogu.
Pasaulyje yra užfiksuota per 400 temų, kuriomis kolekcininkai renka pašto ženklus. Tačiau visų temų užfiksuoti neįmanoma, nes pašto ženkluose vaizduojama įvairiapusė materialinė ir dvasinė žmonijos būtis. Pati skautų tematika pašto ženkluose yra labai populiari – ji patenka tarp dvidešimties populiariausių temų. Šiuo metu visos pasaulio šalys kartu išleido per 5000 pašto ženklų skautų tematika. Mano kolekcijoje sukaupta maždaug pusė ženklų.
Populiariausios pašto ženklų temos – olimpiada, sporto šakos, gyvūnija ir augalija (paukščiai, žuvys, ropliai, gėlės, grybai ir kt.). Kitos temos – žymūs žmonės (muzikai, kompozitoriai, politikai, menininkai), meno kūriniai, muzikos instrumentai, technika, pašto ženklai kituose pašto ženkluose, taip pat istorinės temos – skrydis į kosmosą, pašto istorija.
– Kuo, palyginti su kitomis šalimis, išsiskiria mūsų lietuviškieji pašto ženklai skautų tematika?
– Pagal dizainą nėra įmanoma palyginti Lietuvos ir kitų šalių pašto ženklus. Kiekvienas ženklas – unikalus, savito dizaino. Gal esminis skirtumas būtų tas, kad, jei šalis yra išleidusi daugiau pašto ženklų, juose dažniau vyrauja skautų veiklos atspindžiai – kaip skautai sportuoja, žygiuoja, kuria laužą ir panašiai. Lietuvių pašto ženklai yra daugiau oficialūs – juose pavaizduoti skautų simboliai (lelijėlė, rūtelė, skautų vėliava). Neturime ženklų, kuriuose vaizduojami praktinės skautų veiklos elementai.
Lietuvoje yra išleistos dvi pašto ženklų serijos skautų tematika – 1938–aisiais vykusiai Tautinei skautų stovyklai atminti ir 2007–aisiais skautų judėjimo šimtmečiui pagerbti. Tačiau lietuvių leidžiami skautų tematikos pašto ženklai taip pat buvo leidžiami karo pabėgėlių stovyklose, išeivijoje. Vokietijoje karo pabėgėlių stovykloje skautų tematikos lietuviški pašto ženklai buvo išleisti skautų vadų suvažiavimui atminti (Detmoldo pašto ženklų laida) 1946 m. Tai – unikalūs ir reti pašto ženklai.
Išeivijoje visą pokario laikotarpį ir iki dabar leidžiami pašto ženklai minint jubiliejines skautų stovyklas. Išleista nemažai skautų tematikos pašto ženklų ir specialių antspaudų. Dažnai tokie neoficialūs pašto ženklai būdavo užklijuojami ant vokų kartu su tikrais pašto ženklais – kaip prisiminimas apie praėjusią stovyklą ir lietuvių skautų veiklą. Jubiliejinės skautų stovyklos vykdavo kas penkerius metus ir beveik visos stovyklos turėjo specialiai šiam įvykiui atminti išleistus žyminius pašto ženklus ar antspaudus.
Labai daug skautų tematikos pašto ženklų yra išleidusios tokios šalys kaip Nikaragva, Dominika, Togas, Grenada, Terkso ir Kaikoso salos. Kartais nedidelėms valstybėms pašto ženklų leidyba tampa pajamų šaltiniu.
– Lietuvoje dažnai kyla diskusijos, kaip suderinti toleranciją ir tautiškumą. Dažnai šitos sąvokos yra priešpriešinamos. Skautų dvasinis tobulėjimas – ir tai matyti iš pašto ženklų – nepriešpriešina šių sąvokų: jie yra tolerantiški visoms tautoms, religijoms ir jaučia stiprų ryšį su Tėvyne, savo tauta ir jos vertybėmis. Kaip pavyksta skautams suderinti toleranciją ir tautiškumą?
– Skautai tarpusavyje bendrauja kaip broliai ir sesės, jie nejaučia netolerancijos ar neigiamų nuostatų kitų tautų, religijų atžvilgiu. Visi žmonės yra artimi. Pasaulinė skautų organizacija skelbia, kad skautai yra atviri ir draugiški visiems, nesvarbu, kokios jie būtų kilmės, rasės ar religijos. Skautų įsipareigojimas ir šūkis – tarnystė „Dievui, Tėvynei, Artimui!“ Toleranciją pabrėžia skautų įžodis – „Brangindamas savo garbę aš pasižadu tarnauti Dievui ir Tėvynei, padėti Artimui ir vykdyti skautų priesakus“ – ir priesakai: skautas tiesus ir laikosi savo žodžio; skautas ištikimas Dievui ir Tėvynei; skautas naudingas visuomenei ir padeda artimui; skautas yra draugas savo artimui ir brolis kitam skautui; skautas mandagus ir riteriškas; skautas – gamtos draugas; skautas paklusnus tėvams ir vyresnybei; skautas linksmas, santūrus ir niekad nenustoja vilties; skautas taupus; skautas blaivus ir skaistus savo mintyse, žodžiuose ir veiksmuose. Visose šalyse skautų principai yra tie patys – dvasinis tobulėjimas, tarnystė Tėvynei (arba kai kur – karaliui ir karalienei) ir artimui.
– Kaip, Jūsų manymu, keistųsi šiuolaikinis vaikų ugdymas valstybinėse mokyklose, jei jos pasiremtų skautų ugdymo programomis?
– Manau, kad mūsų mokyklose kai kurie skautų ugdymo aspektai būtų labai patrauklūs. Mokyklos taiko įvairius ugdymo metodus, bet, jei jos dažniau įtrauktų ir praktinę veiklą, darbą, tai visiems mokiniams, ypač mažesniesiems, būtų tikrai aktualu. Ne kiekvienas vaikas moka naudotis įrankiais, peiliu, kirviu, ar surišti mazgą.
Pašto ženklai skautų tematika iliustruoja pagrindinius skautų ugdymo principus. Matome svarbiausias skautų vertybes. Jei kalbėtume apie berniukų ugdymo programą, tai skautų įkūrėjo R.Baden–Powellio pagrindinė idėja ir buvo ta, kad berniukai, būdami gamtoje, organizuotųsi į skiltis ir dirbtų, keliautų kartu, taip išmokdami veikti komandoje ir pasiekti bendrų tikslų. Pašto ženklai tai iliustruoja – berniukai kartu keliauja, stovyklauja, kartu įveikia visokias kliūtis.
Didelę reikšmę skautybei turi skautų simbolių sistema – skautų uniformos, ženkleliai ir emblemos (pasižymėjimo ženkleliai už nuopelnus, specialybių ženkleliai). Jei vaikas tobulėja ir yra pažengęs vienoje srityje, tai ta simbolių sistema patraukia jo dėmesį. Skautų judėjimas nėra apsiribojęs kokiais dideliais rėmais, čia yra galimybė ugdyti įvairius talentus ar atrasti naujų. Skautai labai dažnai rengia talentų vakarus, per kuriuos atskleidžia savo talentus ir galimybes. Bet jei esi skautas ir moki tik gražiai piešti, o daugiau nieko nemoki, tai jau nėra gerai.
Skautų principai išbandyti ir veikia jau 100 metų. Daug šiuolaikinių pasaulio vadovų, politikų, menininkų, muzikantų, kitų garsių žmonių vaikystėje buvo skautai. Jie pripažįsta, kad skautybės idėjos juos lydi visą gyvenimą. Paveikti skautų idėjų, jie rinkosi aktyvų, prasmingą, bendruomenišką gyvenimo kelią ir išmoko pasitikėti savimi, pasiekti užsibrėžtą tikslą.
– Pasaulyje būta organizacijų, kurios daug organizacijos metodų ir simbolių perėmė iš skautų. Kokius atributus šios organizacijos perėme iš skautų ir kodėl? Kuo skautai šitoms organizacijoms pasirodė patrauklūs?
– Pasaulyje skautų judėjimas yra didžiausias ir populiariausias jaunimo judėjimas. Totalitarinėse valstybėse skautų veikla buvo draudžiama ar ribojama. Tačiau kiekvienai šaliai reikalinga jaunimo organizacija, burianti aktyvius ir pilietiškus jaunuolius. Tai suprato ir sovietų valdžia. Komunistams reikėjo organizacijos, kuri ne tik burtų, bet ir ideologiškai auklėtų vaikus. N.Krupskaja pasiūlė komjaunimui įsteigti panašią į skautus organizaciją. 1922–aisiais Rusijoje buvo įsteigtas vaikų komunistinis judėjimas – pionierių organizacija. Komunistai daug patirties perėmė iš skautų. Pionieriai veikė kaip skautų analogas, bet tai buvo ideologinė organizacija. Jaunimas buvo ugdomas komunistinio auklėjimo dvasia, jiems skiepijamas ateizmas. Taigi pionierių idėjos prieštaravo skautams, bet pati organizacijos forma buvo panaši į skautų – pavyzdžiui, panašūs skautų ir pionierių šūkiai, išoriniai simboliai (kaklaraiščiai, uniforma), žygių gamtoje organizavimas, ženklelis ir kt. Bet tai buvo tiesiog nukopijuota, pavogta. Taigi formos požiūriu pionierių organizacija yra labai panaši į skautų, bet ideologiniu požiūriu tai yra visiškai svetimos ir viena į kitą nepanašios organizacijos. Vėliau pasikeitė ir pačios pionierių stovyklos. Skautai daugiau stovyklauja gamtoje, žygiuoja, o pionieriai pradėjo stovyklauti sanatorinio tipo kompleksuose, pavyzdžiui, garsiojoje „Arteko“ stovykloje.
– Kuo išsiskiria naujausi – XXI amžiaus – pašto ženklai skautų tematika? Ar jų mažėja, ar daugėja?
– 2007–aisiais buvo minimas skautų judėjimo šimtmetis. Ta proga skautų tematikos pašto ženklus išleido beveik visos pasaulio šalys. XXI amžiaus antrajame dešimtmetyje minėsime daugelio nacionalinių skautų organizacijų veiklos šimtmetį. Pasaulio šalys ta proga turėtų išleisti nemažai pašto ženklų, ir jų turėtų pasirodyti tikrai originalių ir unikalių. 2018–aisiais minėsime Lietuvos skautų judėjimo šimtmetį. Tikiuosi, sulauksime ir naujų lietuviškų skautų tematikos pašto ženklų.