Tokias išvadas pasibaigus tyrimui 29-ose Kauno mokyklose paskelbė šio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyrius.
Tyrimas buvo vykdomas dviem etapais. Visų pirma Kauno visuomenės sveikatos biuras mokyklose ieškojo narkotinių medžiagų pėdsakų. Tam naudojo vienkartinius narkotinių medžiagų aptikimo testus iDenta (Izraelis), kuriais aplinkoje galima aptikti heroino, amfetamino, metaamfetamino, ekstazio, ketamino, metadono, PCP, PMA, DMT ir kitų sintetinės kilmės narkotikų (iš viso 21 narkotinę medžiagą), o taip pat augalinės kilmės narkotikų: kanapių (marihuanos, hašišo).
Iš viso buvo atlikta 290 testų, po 10 kiekvienoje įstaigoje. Iš tyrime dalyvavusių 29 mokyklų devyniose aptikta marihuanos arba sintetinių medžiagų pėdsakų, konstatuojama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prenešime spaudai.
Apklausė 842 moksleivius
Anoniminėje moksleivių apklausoje dėl narkotikų vartojimo minėtose mokyklose dalyvavo 842 moksleiviai.
Išanalizavus anonimines moksleivių anketas buvo nustatytas didelis tolerancijos laipsnis narkotikams, dauguma moksleivių atsakė, kad jiems netrukdo, jei jų draugai vartoja narkotikus.
Pristatymo metu mokyklų atstovams buvo pateiktos rekomendacijos, kaip galima būtų aktyvinti veiklą, kad į mokymo įstaigas nepatektų narkotinių medžiagų. Išklausyta švietimo įstaigų atstovių siūlymų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos, nuošalėje nepalikti ir legalūs narkotikai – cigaretės bei alkoholis.
Kanapių vartojęs kas penktas mokinys
Tyrimo pristatyme konstatuota, jog populiariausias narkotikas tarp Lietuvos moksleivių yra kanapės, bent kartą gyvenime jų yra vartoję 20 proc. moksleivių (25 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių). Kanapių vartojimo paplitimas (bent kartą gyvenime) nuo 2007 m. Lietuvoje padidėjo beveik 2 proc., nuo 18,2 proc. iki 20 proc. Šis rodiklis viršija ESPAD vidurkį (17 proc.). Nemaža dalis moksleivių pirmą kartą pabando vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas būdami labai jauni (9-11 m.).
Narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo problema tarp Lietuvos moksleivių vadinta keliančia pagrįstą susirūpinimą. ESPAD – 2011 tyrimo duomenimis, 2011 m. bent kartą gyvenime vartojusių kokį nors narkotiką paauglių buvo 21 proc. (27 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių). Pagal šį rodiklį Lietuva yra aukščiau už ESPAD vidurkį (18 proc.)
Įspėjo apie neprognozuojamą naujų kvaišalų poveikį
„Žinote, kas pas mus darosi dėl naujų psichoaktyvių medžiagų? Policija du kartus per savaitę ar dažniau skuba į ligonines, nes medikai ir apsauga nesusitvarko su apsvaigusiais pacientais“, – taip tarptautinėje konferencijoje teigė daktaras iš Nyderlandų, o Vilniaus universiteto Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras vadino tendencija, kuri ateina ir pas mus.
„Iš tiesų jų elgesys ne tai kad pavojingas. Jis – kvailas, nes psichoaktyvių medžiagų pavartoję žmonės nesupranta, ką daro. Apsinuodijimo būklė pavojinga gyvybei, bet jėga – žvėriška. 45 kilogramų svorio mergaitė stumdo du tris vyrus – ir jie nieko negali padaryti“, – konferencijoje „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija ugdymo institucijose“ sakė R. Badaras.
Anot toksikologo, tokie žmonės pavojingi ne tik aplinkiniams: „Juos sulaikant dažnos mirtys dėl to, kad prispaudus padidėja širdies susitraukimų dažnis ir jie kartais miršta. Todėl sulaikymo instrukcijose jau rašoma, kad negalima guldyti ant nugaros, rišti už nugaros rankų. Tai pas mus dar tik ateina“, – apie naujųjų kvaišalų poveikį kalbėjo toksikologas.
Piktnaudžiauja vaistais, tarp kurių – skirti gyvuliams
Narkotikai – vaistai ar nuodai? Atsakydamas į šį klausimą R. Badaras vardijo registruotus medikamentus, kuriais svaiginasi Lietuvos žmonės. Tarp jų – ir veterinariniai vaistai, skirti gyvuliams slopinti.
JAV jau seniai patvirtintas faktas, į kurį ne pirmą kartą atkreipia dėmesį toksikologas – mirtis nuo kokaino akivaizdžiai lenkia receptinių vaistų sukeltos mirtys.
„Vadinamąją „širkę“ Lietuvoje jau užmiršom, galimas dalykas, užmiršim ir heroiną, nes juk yra receptinių vaistų, kuriais svaiginamasi Amerikoje ar Kanadoje“, – sakė jis.
R. Badaro žodžiais, narkotikų mados keičiasi. Dabar galima laisvai sėti aguonas – niekas nenupjaus ir „širkės“ nevirs. Heroinas – taip pat išeinantis. O štai naujos psichoaktyvios medžiagos sunkiai atpažįstamos net profesionalams.
„Ar tai vis dar narkotikai? Sakyčiau, kad ne“, – kalbėjo toksikologas, pridurdamas, jog dabar didžiąją rinkos dalį užima ne slopinančios medžiagos, o stimuliatoriai, vadinami psichoaktyviomis medžiagomis.