Šiuolaikiniai mokiniai – ne kvailesni, o kitokie

Šiuolaikiniai moksleiviai nėra kvailesni už ankstesnių kartų, tačiau dėl emigravusių ar asocialių tėvų pasmerkti blogesniems mokymosi rezultatams, vystymusi dvejus trejus metus atsilieka nuo bendraamžių. Tuo metu turinčių geras sąlygas vystytis, pasiekimai geresni nei buvo kažkada anksčiau. Tokią išvadą daro DELFI pašnekovai, neigiantys visuomenėje dažnai girdimus dūsavimus dėl esą prastėjančių mokinių. Šių dienų vaikai paprasčiausiai kitokie.

„Iš tikrųjų pastebima tendencija, kad ateina vis daugiau silpnesnių vaikų, turinčių mokymosi motyvacijos problemų. Turbūt namuose yra tam tikra nepriežiūra. Dėl jų kenčia gabesni, daugiau žinoti norintys mokiniai“, – teigia Rokiškio Romuvos gimnazijos istorijos mokytojas Erikas Gaigalas.

Pasak E. Gaigalo, sovietmečiu blogiau besimokantys mokiniai buvo nukreipiami į profesines mokyklas. „Dabar faktiškai visi mokiniai yra lygūs, vienoje klasėje, be to, mokinio krepšelis mokyklas verčia laikyti visus mokinius – kad būtų pinigų, kad būtų iš ko mokėti atlyginimus“, – sakė mokytojas.

Vaiko protelis kartais neatlaiko

Šiaulių Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos etikos mokytoja Rasa Jasmontienė teigia negalinti sutikti, kad kasmet į mokyklas ateina silpnesni vaikai. Esą šiandieniniai mokiniai žymiai imlesni, tik mokytojai nemoka ir neturi galimybių su jais dirbti pagal naujas metodikas, naujausias technologijas.

„Tačiau yra ir kita pusė – ateina ir žymi dalis silpnesnių. Socialinė apsauga vaikų, kurių tėvai, pavyzdžiui, išvažiuoja į užsienį ir juos palieka seneliams, iš esmės neegzistuoja. Mokykla tuo turi pasirūpinti“, – teigė R. Jasmontienė.

30 metų mokytojaujančios R. Jasmontienės nuomone, vaikai nespėja apdoroti didelio informacijos srauto. „Jeigu į vieną krūvą susideda socialinė nepriežiūra, vaiko apleidimas ir informacijos srautas, kurį vaikas nori nenori turi prisiimti, be jokios abejonės, vaiko protelis neatlaiko. Tada vaikas amžinai pasimetęs ir nežino, ko griebtis“, – kalbėjo pedagogė.

A.Smetona: šiandieninis jaunimas kitoks

Neoficialiuose pokalbiuose apie kasmet vis silpnėjančius pirmakursius užsimena aukštųjų mokyklų dėstytojai. Tačiau Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas docentas Antanas Smetona tvirtina, kad tokios kalbos – netiesa.

„Tikrai vienareikšmiškai nesakyčiau, kad jaunimas prastesnis. Tai sakau kompetentingai, galiu palyginti, nes dėstau jau 20 metų. Iš tiesų jaunimas ateina kitoks. Žinoma, dabar dažniau pasitaiko, kurie gal rašo prasčiau, kablelius ar nosines ne vietoje deda, tačiau funkcinis raštingumas kažin ar nėra mažiau vertingas dalykas palyginti su tuo, kad jie gali padaryti daug kitų dalykų“, – DELFI sakė A. Smetona.

Dėstytojas pastebi, kad dabartinis jaunimas išmano naująsias technologijas, jei reikia, iškart per paskaitą prisijungia prie interneto ir susiranda reikiamą informaciją.

„Jei jaunimą vertinsime per masinės kultūros prizmę, visą jaunimą prilyginsime tam jaunimui, kurį matome per debiliškas televizijos laidas, žinoma, gali susidaryti labai prastą įspūdį. Tačiau tokio jaunimo maža dalelė. Jaunimo, kuris sėdi bibliotekose, domisi mokslu, keliauja po pasaulį paprasčiausiai nematome“, – kalbėjo dekanas.

A. Smetonos teigimu, labai svarbus momentas, kur jaunimas stoja ir kokias specialybes renkasi. Populiaresnėse, daugiau studentų pritraukiančiose specialybėse didesnė atranka, priimami geriau pasiruošę studentai. Tuo metu kai kuriuose universitetuose, į mokamas vietas priimančiuose praktiškai visus norinčiuosius ir neturinčiuose priėmimo kartelės, galima sutikti ir labai prastų studentų.

Žemyn tempia socialinė atskirtis

„Tikrai manau, kad šiuolaikiniai vaikai nekvailesni. Prisimenu puikiai, kokie buvome mes, kokie buvo mano vaikai – tikrai dabartiniai vaikai nekvailesni. Galbūt tik jų akademiniai pasiekimai mūsų ne visada tenkina“, – sako Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotojas Pranas Gudynas.

Pasak P. Gudyno, kartais pastebimos apmaudžios akademinių žinių ar pasiekimų spragos. Kartais sureikšminame, kai nauja karta nebemoka to, ką ankstesnė mokėdavo.

Kita bėda pašnekovas įvardija didelę socialinę atskirtį. Tai aktualu emigravusių ar socializaciją praradusių tėvų vaikams. „Aišku, tokioje aplinkoje vaikai ne tik mokyklai blogiau pasiruošia, bet ir vystosi daug lėčiau. Štai kalbėjau su vieno rajono Švietimo skyriaus atstove – iš kaimų, kur tėvai nedirba, geria, vaikai savo vystymusi atsilieka dvejus trejus metus ir tai matyti“, – teigė P. Gudynas.

Tačiau, pastebi jis, su kitos visuomenės dalies vaikais situacija atvirkštinė: jie turi kompiuterius, gali lankyti būrelius, dažniausiai tokių vaikų pasiekimai geresni nei buvo kažkada.

Dar viena problema P. Gudynas įvardija tai, kad mokiniai tobulėja pernelyg lėtai. Kitos ekonomiškai išsivysčiusios šalys deda daug pastangų, kad mokinių pasiekimai gerėtų.

P. Gudynas atkreipia dėmesį, kad sparčiau turėtume ugdyti mokinių gebėjimus, reikalingus šiuolaikiniam pasauliui. Turėtume labiau mokyti spręsti problemas, ugdyti komunikavimo, mokymosi mokytis gebėjimus. Specialisto teigimu, keičiasi ir mokinių mokymosi stilius – su prie kompiuterio per dienas sėdinčiais mokiniais mokytojams reikia dirbti kitaip.