Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mokytojus rengiančioms studijoms, kurios atspindėtų naujosios kartos reikmes, suteiktų kokybišką profesionalo išsilavinimą ir svarbiausia – sugrąžintų supratimą, kad mokytojas yra prestižinė, aukštos kvalifikacijos reikalaujanti profesija.
Edukologų teigimu, šių dienų švietimo problemos susidarė todėl, kad daugelį metų bijota imtis ryžtingų sprendimų. Mokytojavimas šiandien dažnai laikomas eiliniu užsiėmimu, nereikalaujančiu išskirtinio pasirengimo. Manoma, kad mokytojai yra technikai, amatininkai ar klientų aptarnautojai. Švietimo, kaip visuomenės instituto, įskaitant ir mokytojų rengimą, prioritetizavimas padėtų atkurti ne tik mokytojo profesijos prestižą, bet ir paspartintų šalies žengimą į išsivysčiusių demokratinių valstybių bendruomenę.
Tokių idėjų vedami, neseniai universitetų susijungimo procesą pradėję Lietuvos edukologijos (LEU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetų mokslininkai parengė ir pateikė Lietuvos švietimo bendruomenei svarstyti Pedagogų rengimo koncepcijos projektą.
LEU Ugdymo mokslų fakulteto dekanės docentės dr. Alvyros Galkienės nuomone, ateities mokytojai turi įgyti platesnį išsilavinimą. Viena iš priežasčių, kodėl suteikiamas išsilavinimas yra nepakankamas, – per trumpa pedagoginių studijų trukmė. Pasak mokslininkų, ketverių metų neužtenka norint išugdyti gerą dalyko specialistą ir suteikti jam pedagogines, psichologines, valdymo kompetencijas, moksliniams tyrimams reikalingas žinias ir gebėjimus. Siūloma įvesti penkerius metus trunkančias vientisąsias studijas. Jas baigusiajam suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis. VDU ir LEU mokslininkai taip pat skatina tobulinti alternatyvų nuoseklųjį modelį, kai mokytojo kvalifikacija įgyjama po bakalauro studijų.
„Net 17 Europos valstybių, tarp jų Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Čekija ir kitos pažangiai mąstančios šalys reikalauja magistro laipsnio norintiems tapti mokytojais. Europinė tendencija trumpinti studijas visiškai negalioja šioje srityje – priešingai, parengimo laikas ilginamas“, – teigia Lietuvos edukologijos universiteto docentė dr. Emilija Sakadolskienė, Pedagogų rengimo koncepcijos projekto bendraautorė.
Atsižvelgdami į tyrimų duomenis, kurie rodo sudėtingus įsitraukimo į pedagogo profesinę veiklą baigus studijas rezultatus, naujosios koncepcijos autoriai siūlo įvesti podiplominę stažuotę pedagogikos studijas baigusiems ir pirmuosius metus dirbantiems mokytojams. Anot VDU pranešimo, tokią praktiką taiko du trečdaliai Europos valstybių. Sėkmingai įvertinta podiplominė stažuotė turėtų suteikti mokytojui aukštesnį profesinės kvalifikacijos laipsnį ir garantuoti didesnį darbo užmokestį.
Pedagogų rengimo koncepcijos pagrindime pabrėžiama, kad Lietuvai šiandien trūksta stiprių mokytojų rengimo tyrimų, kompetencijos centrų. Stinga ir inovatyvių metodų bei metodikos laboratorijų, prastas švietimo finansavimas.
„Kokybės kartelė turi būti žymiai aukštesnė – į mokyklas turi ateiti plataus išsilavinimo eruditai, kvalifikuoti mokytojai, turintys daugiakalbystės žinių, tarptautiški, gebantys dirbti įvairiakultūrėse grupėse. Įsteigęs bendrą iniciatyvą su UNESCO,VDU jau žengia link globalaus mokytojo rengimo, link suvokimo, kad tai – garbinga visuomenės kūrimo profesija, investicija į vaikus“, – aiškino viena iš VDU ir LEU projekto rengėjų, VDU Edukologijos katedros docentė dr. Lina Kaminskienė.
ELTA primena, jog prieš savaitę VDU bei UNESCO Tarptautinis švietimo biuras pasirašė sutartį, kuria įtvirtino bendradarbiavimą sprendžiant švietimo problemas, tarp jų – ir pedagogų rengimo.
VDU ir LEU jungimasis numatomas iki 2019 metų.