Siūloma įvesti minimalius reikalavimus universitetų ir kolegijų veiklai

 (40)
Į ketvirtąjį posėdį susirinkus švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės sudarytai darbo grupei dėl valstybinių universitetų studijų ir mokslinės veiklos stiprinimo konsoliduojant išteklius, pasiūlyti minimalūs reikalavimai aukštosioms mokykloms.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Taip pat aptarta Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų bei ISM vadybos ir ekonomikos universitetų jungimosi iniciatyva.

„Dabartinė studijų ir mokslo sistemos kokybė reikalauja sisteminės pertvarkos. Universitetai ir kolegijos turi išsigryninti savo misiją ir atitikti minimalius kokybės kriterijus", - sako švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.

Siūloma, kad universitetuose mokslinių tyrimų lygis turėtų būti pripažįstamas kaip stiprus tarptautiniu mastu, o pajamos iš mokslo rezultatų komercinimo sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. universiteto pajamų. Stojamasis balas būtų ne mažesnis nei 3. Bent 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes. Dėstytojų, dirbančių antraeilėse pareigose, skaičius siektų ne daugiau nei 50 proc. Studijos ir moksliniai tyrimai turėtų būti vykdomi ne mažiau kaip keturiose studijų srityse iš šešių. Studentų mobilumas siektų bent 4 proc.

Kolegijoms siūlomi minimalūs reikalavimai numato, kad ne mažiau nei 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes. 30 proc. dėstytojų turi turėti praktinio darbo patirtį. Studijų programos turi atitikti regiono poreikius - darbdaviai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. studijų programų komitetų narių, dėl studentų praktikų būtų privalomos sutartys su regiono darbdaviais. Stojamasis balas būtų ne mažesnis nei 2. Teorinius kursus skaitą dėstytojai turėtų būti mokslininkai, dirbą kartu su universitetais ar mokslo institutais. Dėstytojai turėtų gebėti konsultuoti regiono valdžią ir verslininkus jiems aktualiais inovacijų diegimo klausimais. Dirbančių antraeilėse pareigose dėstytojų skaičius turėtų siekti ne daugiau nei 60 proc. Studentų mobilumas turėtų būti bent 4 proc.

Posėdžio metu taip pat pristatyta Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų bei ISM vadybos ir ekonomikos universitetų jungimosi iniciatyva. Kaip pabrėžia iniciatoriai, trijų universitetų susijungimas leistų sukurti keturiose mokslo srityse tyrimus ir studijas vykdantį universitetą ir kelti studijų ir mokslo kokybės bei konkurencingumo lygį.

Švietimo ir mokslo ministrės A. Pitrėnienės sudaryta darbo grupė iki 2016 m. kovo 1 d. įvertins valstybinių universitetų studijų ir mokslinės veiklos specializacijos kryptis ir parengs rekomendacijas, kaip konsoliduoti aukštojo mokslo išteklius.

Darbo grupę sudaro Švietimo ir mokslo ministerijos, rektorių, mokslininkų, studentų, darbdavių, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovai bei socialiniai partneriai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Lietuvos atskirties grimasos: mokyklos ne padeda, o paskandina dar giliau (422)

Lietuvos mokyklos, užuot išlyginusios vaikų iš skirtingų socialinių aplinkų skirtumus, juos tik pagilina, paaiškėjo atidžiau pažvelgus į tarptautinių tyrimų rezultatus.

D. Grybauskaitė: ruošiame specialistus emigracijai (243)

Profesinės mokyklos ruošia specialistus ne vietos ekonomikai, o emigracijai, antradienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė, paraginusi Vyriausybę reformuoti profesinio ugdymo sistemą.

Vaikai iš dienos centrų keliaus prie jūros (6)

Kelionės daugeliui yra neatsiejama atostogų dalis. Tačiau ne visiems vaikams vasaros prisiminimai siejasi su poilsiu kurorte, varvančiais ledais paplūdimyje ir jūros bangomis. Kai kuriems vaikams kelionė į pajūrį yra sunkiai pasiekiama prabanga.

Išpeikė supermamyčių auklėjimo būdus: tai ne ugdo, o žaloja (181)

Jei anksčiau vieni lauke lakstydavo dar darželinukai, tai dabar įprasta net ūgtelėjusius paauglius iki mokyklos ar būrelių pavežti.

Skautai sezoną atidarys Lietuvos kultūros sostinėje (6)

Šeštadienį skautai iš visos Lietuvos susiburs Lietuvos kultūros sostinėje Klaipėdoje, kur vyks didžiausias ir laukiamiausias metų skautiškas renginys – Pavasario šventė, skirta skautų globėjo Šv. Jurgio dienai paminėti. Jau 19-tus metus vyksiantis renginys į pajūrį sukvies daugiau nei 1500 skautų, rašoma Lietuvos skautijos pranešime spaudai.