Siūloma įvesti minimalius reikalavimus universitetų ir kolegijų veiklai

 (40)
Į ketvirtąjį posėdį susirinkus švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės sudarytai darbo grupei dėl valstybinių universitetų studijų ir mokslinės veiklos stiprinimo konsoliduojant išteklius, pasiūlyti minimalūs reikalavimai aukštosioms mokykloms.
"Litexpo" rūmuose vyksta "Studijos 2015"
© DELFI (M.Ažušilio nuotr.)

Taip pat aptarta Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų bei ISM vadybos ir ekonomikos universitetų jungimosi iniciatyva.

„Dabartinė studijų ir mokslo sistemos kokybė reikalauja sisteminės pertvarkos. Universitetai ir kolegijos turi išsigryninti savo misiją ir atitikti minimalius kokybės kriterijus", - sako švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.

Siūloma, kad universitetuose mokslinių tyrimų lygis turėtų būti pripažįstamas kaip stiprus tarptautiniu mastu, o pajamos iš mokslo rezultatų komercinimo sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. universiteto pajamų. Stojamasis balas būtų ne mažesnis nei 3. Bent 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes. Dėstytojų, dirbančių antraeilėse pareigose, skaičius siektų ne daugiau nei 50 proc. Studijos ir moksliniai tyrimai turėtų būti vykdomi ne mažiau kaip keturiose studijų srityse iš šešių. Studentų mobilumas siektų bent 4 proc.

Kolegijoms siūlomi minimalūs reikalavimai numato, kad ne mažiau nei 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes. 30 proc. dėstytojų turi turėti praktinio darbo patirtį. Studijų programos turi atitikti regiono poreikius - darbdaviai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. studijų programų komitetų narių, dėl studentų praktikų būtų privalomos sutartys su regiono darbdaviais. Stojamasis balas būtų ne mažesnis nei 2. Teorinius kursus skaitą dėstytojai turėtų būti mokslininkai, dirbą kartu su universitetais ar mokslo institutais. Dėstytojai turėtų gebėti konsultuoti regiono valdžią ir verslininkus jiems aktualiais inovacijų diegimo klausimais. Dirbančių antraeilėse pareigose dėstytojų skaičius turėtų siekti ne daugiau nei 60 proc. Studentų mobilumas turėtų būti bent 4 proc.

Posėdžio metu taip pat pristatyta Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų bei ISM vadybos ir ekonomikos universitetų jungimosi iniciatyva. Kaip pabrėžia iniciatoriai, trijų universitetų susijungimas leistų sukurti keturiose mokslo srityse tyrimus ir studijas vykdantį universitetą ir kelti studijų ir mokslo kokybės bei konkurencingumo lygį.

Švietimo ir mokslo ministrės A. Pitrėnienės sudaryta darbo grupė iki 2016 m. kovo 1 d. įvertins valstybinių universitetų studijų ir mokslinės veiklos specializacijos kryptis ir parengs rekomendacijas, kaip konsoliduoti aukštojo mokslo išteklius.

Darbo grupę sudaro Švietimo ir mokslo ministerijos, rektorių, mokslininkų, studentų, darbdavių, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovai bei socialiniai partneriai.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Vilniuje planuojama sukurti beveik 1 000 naujų vietų darželiuose (19)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius aplankė naują lopšelio-darželio "Kodėlčiukas" skyrių, kurį nuo šio rugsėjo pradėjo lankyti 117 mažųjų vilniečių.

Paauglių alkoholio vartojimo rodiklis – žemiausias nuo 1995 m. (25)

Pernai apklausus paauglius visoje Europoje paaiškėjo, kad Lietuvoje mažiau nei vidutiniškai kitose šalyse penkiolikmečių ir šešiolikmečių per pastarąjį mėnesį buvo gėrę alkoholio.

Mokytojų nuotaikos niūrios: skaičiuoja, ko neteks (365)

Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui kils didžiulė teismų banga ir galbūt net bus kreiptasi į Europos Sąjungos teisingumo teismą, sako Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) pirmininkas Eugenijus Jesinas. Jo teigimu, kitąmet įsigaliosiantys pokyčiai darbo rinkoje skaudžiai paveiks ir mokytojus, kurių gyvenimas gerokai apkars.

Buvęs Karo akademijos viršininkas: mokyklose būtinas savanoriškas karinis parengimas (46)

Šalies mokyklose būtina sudaryti galimybę savanoriškai lankyti karinio parengimo pamokas, teigia buvęs Lietuvos karo akademijos viršininkas atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius.

Prabangioje Vilniaus mokykloje išbūti nebegali nei mokiniai, nei mokytojai (305)

Ateities mokykla pristatytoje Balsių progimnazijoje, kurios išlaikymui Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo 25-erius metus kasmet skirti po maždaug 2 milijonus eurų, nebegali tverti nei vaikai, nei mokytojai.