Siūloma įvesti minimalius reikalavimus universitetų ir kolegijų veiklai

 (40)
Į ketvirtąjį posėdį susirinkus švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės sudarytai darbo grupei dėl valstybinių universitetų studijų ir mokslinės veiklos stiprinimo konsoliduojant išteklius, pasiūlyti minimalūs reikalavimai aukštosioms mokykloms.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Taip pat aptarta Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų bei ISM vadybos ir ekonomikos universitetų jungimosi iniciatyva.

„Dabartinė studijų ir mokslo sistemos kokybė reikalauja sisteminės pertvarkos. Universitetai ir kolegijos turi išsigryninti savo misiją ir atitikti minimalius kokybės kriterijus", - sako švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.

Siūloma, kad universitetuose mokslinių tyrimų lygis turėtų būti pripažįstamas kaip stiprus tarptautiniu mastu, o pajamos iš mokslo rezultatų komercinimo sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. universiteto pajamų. Stojamasis balas būtų ne mažesnis nei 3. Bent 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes. Dėstytojų, dirbančių antraeilėse pareigose, skaičius siektų ne daugiau nei 50 proc. Studijos ir moksliniai tyrimai turėtų būti vykdomi ne mažiau kaip keturiose studijų srityse iš šešių. Studentų mobilumas siektų bent 4 proc.

Kolegijoms siūlomi minimalūs reikalavimai numato, kad ne mažiau nei 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes. 30 proc. dėstytojų turi turėti praktinio darbo patirtį. Studijų programos turi atitikti regiono poreikius - darbdaviai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. studijų programų komitetų narių, dėl studentų praktikų būtų privalomos sutartys su regiono darbdaviais. Stojamasis balas būtų ne mažesnis nei 2. Teorinius kursus skaitą dėstytojai turėtų būti mokslininkai, dirbą kartu su universitetais ar mokslo institutais. Dėstytojai turėtų gebėti konsultuoti regiono valdžią ir verslininkus jiems aktualiais inovacijų diegimo klausimais. Dirbančių antraeilėse pareigose dėstytojų skaičius turėtų siekti ne daugiau nei 60 proc. Studentų mobilumas turėtų būti bent 4 proc.

Posėdžio metu taip pat pristatyta Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų bei ISM vadybos ir ekonomikos universitetų jungimosi iniciatyva. Kaip pabrėžia iniciatoriai, trijų universitetų susijungimas leistų sukurti keturiose mokslo srityse tyrimus ir studijas vykdantį universitetą ir kelti studijų ir mokslo kokybės bei konkurencingumo lygį.

Švietimo ir mokslo ministrės A. Pitrėnienės sudaryta darbo grupė iki 2016 m. kovo 1 d. įvertins valstybinių universitetų studijų ir mokslinės veiklos specializacijos kryptis ir parengs rekomendacijas, kaip konsoliduoti aukštojo mokslo išteklius.

Darbo grupę sudaro Švietimo ir mokslo ministerijos, rektorių, mokslininkų, studentų, darbdavių, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovai bei socialiniai partneriai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Vilniuje neliks nelegalių rinkliavų iš darželinukų tėvų (13)

Vilniaus savivaldybė pasiryžusi uždrausti įvairias papildomas pinigines rinkliavas darželių grupėse. Bus keičiama mokesčio už vaiko išlaikymą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse panaudojimo tvarka. Šiuos klausimus sostinės savivaldybės taryba svarstys trečiadienį.

Darželinukų tėvams Vilniaus savivaldybė suplanavo didesnius mokesčius (16)

Rytoj sostinės savivaldybės Taryba svarstys svarbų darželinukų tėvams sprendimą – bus siekiama uždrausti įvairias papildomas pinigines rinkliavas darželių grupėse, pakeičiant mokesčio už vaiko išlaikymą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse panaudojimo tvarką, teigiama Vilniaus miesto savivaldybės pranešime.

Antrokams skirto uždavinio neišsprendė net profesionalas: ar pavyks šią užduotį išspręsti Jums? (1190)

Antrokę dukrą auginanti DELFI skaitytoja su redakcija pasidalino uždaviniu, rastu mergaitės matematikos pratybose. Pamačiusį jį klasės pirmūnė, jos teigimu, net apsiverkė, išspręsti užduoties nesugebėjo ir būrys suaugusių draugų.

Net žinodami mažiau už mokinius, mokytojai turi mokyti naudotis internetu (63)

Daug mokytojų nenori mokyti naudotis internetu, nes mano, kad jų mokiniai ir taip žino daugiau, LRT KLASIKAI sako olandų kalbos ir literatūros mokytojas, Olandijos mokytojų kvalifikacijos kėlimo instituto instruktorius Jeroenas Clemensas. „Iš dalies taip ir yra. Kita vertus, mokiniai turi išmokti kritiškai mąstyti. O to išmokyti gali kalbos ir literatūros mokytojas, nors jis ir ne taip greitai naudojasi išmaniuoju telefonu ir nežino, kas yra „WhatsUp“, – pastebi skaitmeninio raštingumo tyrinėtojas.

Švietimo ministerijoje tariamasi dėl mokytojų rengimo koncepcijos (39)

Penktadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) Vilniuje ketinama apibendrinti akademinėje ir švietimo visuomenėje diskutuojamus siūlymus dėl mokytojų rengimo koncepcijos.