Jis užregistravo tai numatantį Seimo nutarimą projektą.
„Dabartinėje geopolitinėje situacijoje patriotiškumo dvasia yra viena svarbiausių pasipriešinimo formų, o Lietuvoje dešimtmečius vykęs lietuvių tautos pasipriešinimas dėl laisvės ir nepriklausomybės šiandien užmirštamas, nors yra kaip niekad aktualus vykstant kartų kaitai ir turi būti prasmingai išsaugotas jaunimo atmintyje. Jaunoji karta turi būti auklėjama patriotiškumo ir pagarbos kovotojams už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę dvasia“, – pažymėjo Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas P. Gražulis.
Pasak jo, šiuo metu Nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorijos kursas Lietuvos ugdymo įstaigose integruojamas į pilietiškumo, istorijos, lietuvių kalbos, muzikos, dailės ir kitų dalykų pamokas. Tačiau kaip atskiras dalykas, parlamentaro duomenimis, jis beveik nedėstomas, nors švietimo ir mokslo ministras yra patvirtinęs išplėsto Lietuvos istorijos dėstymo mokyklose programą, kuri leidžia mokytojams patiems spręsti, ar pasirinkti nors 18 valandų „Laisvės kovų istorijos“ programą.
Šių metų kovo 28 d. Kaune įvyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos suvažiavimas, kuriame buvo priimta rezoliucija dėl Nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorijos dėstymo.
