„Sėkmės mokykla“. P.Karoblis: vaikai ant skersinio rangosi kaip sliekai

 (115)
Medicininiais tyrimais nustatyta, kad neturintys fizinio krūvio blogai jaustis pradeda sulaukę 30 metų, o sulaukus 50 metų sveikata pablogėja 70 proc. – sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, pablogėja nuotaika, apninka ligos.
Vaikinas daro prisitraukimus ant skersinio
© Shutterstock nuotr.

„Nelankantis sporto mokyklos ar kitų papildomų sporto būrelių, retas vaikas galėtų ant skersinio prisitraukti 10 kartų – rangosi kaip sliekai ir nieko negali padaryti. Tai labai didelė problema“, - apie šiandienos vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo stokos problemas, kurios ateityje gali virsti sveikatos sutrikimais, kalba treneris prof. Povilas Karoblis. Anot profesoriaus, ką išmoks Jonelis, tą turės Jonas, todėl turi būti skiriamas ypatingas dėmesys sveikai vaikų gyvensenai.

Patys blokuoja savo veiklą

„Kas iš kūno, jei jame nėra sveikatos?“, - retoriškai klausia prof. P. Karoblis. Treneris akcentuoja, kad Antikos laikų devizas, jog sveikame kūne – sveika siela, svarbus ir šiandien, mat būtent sportas yra sveikata visam gyvenimui.

Prof. P. Karoblis sako, kad žmonės patys blokuoja savo veiklą: „Mes važiuojame liftu – nelipame laiptais. Amerikiečiai įrodė, kad kiekvieno laiptelio įveikimas, kai pakeliamas savo kūno svoris, gyvenimą prailgina 0,04 sekundės“.

Sveikos gyvensenos sudedamosiomis dalimis įvardindamas ne tik fizinį aktyvumą, norą veikti, motyvaciją, bet ir mitybą, prof. P. Karoblis primena patarlę, kad gobšuolis savo dantimis pats išsikasa kapą. „Mes prikaupiame kalorijų riebalų sąskaita – paskui insultai, infarktai ir kitos ligos. Daugiausia žmonės miršta nuo širdies ligų, nes ji negauna krūvio. O širdis turi visą gyvenimą dirbti kaip pompa, ji turi sugebėti kraują nustumti į pačius tolimiausius audinius – tai gali padaryti tik judėjimas“, - akcentuoja treneris. Pasak prof. P. Karoblio, tik judėjimas leidžia turėti stiprią širdį, kuri valdo visą organizmą.

Reikalinga ir valia, ir stresas

Povilas Petras Karoblis
Povilas Petras Karoblis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Judėdamas vaikas ne tik tvirtėja ir formuojasi, bet taip pat įgauna valgymo, higienos, gyvenimo įpročius. Šiandienos tėvų įpročiai raginti vaiką namuose netrukdyti jiems, būti ramiai ir tyliai yra žalingi vaikui“, - teigia prof. P. Karoblis, akcentuodamas, kad pirmiausia aplinka turi padėti formuotis geriems vaiko įpročiams – sveikam jo gyvenimo būdui.

Treneris tinginystę ragina keisti valia veikti, judėti, daryti: „Jeigu nebus valios – nieko nebus. Yra valia – yra žmogus, nėra valios – nėra žmogaus“. Pasak jo, valia paremtas ir saikas, todėl kalbant apie mitybą, žmogus privalo jausti savo normą.

Prof. P. Karoblis skatina pokyčius, kadangi jie leidžia tobulėti: „Nereikia bijoti keistis pačiam ir kitus agituoti pokyčiams: pavyzdžiui, pradėjus bėgioti pasikeis mąstymas ir būtis, kurioje gyveni. Juk jeigu ne nuolatiniai pokyčiai, mes gyventume neandertaliečių amžiuje. Tik dėl pokyčių pasiekėme tai, ką dabar turime“.

Paklaustas, ar pokyčių sukeliamas stresas nėra žmogui kenksmingas, prof. P. Karbolis teigia, esą stresas irgi reikalingas: „Dėl streso vyksta pasikeitimai. Įvyko nelaimė – tu keitiesi išgyvendamas stresą ir taip tvirtėji kitai stresinei situacijai. Taip žmogus darosi stipresnis“.

Variklis - noras

Prof. P. Karoblis primena grūdinimosi svarbą: „Kad užgrūdintum save, turi praeiti temperatūrų kaitą. Mūsų metų laikų kaita leidžia mums taikytis prie pokyčių. Pokytis – stresas, o streso įveikimui reikalinga valia, pastangos. Tai natūralus treniravimasis ir sveiko žmogaus brendimas“.

Dar vienu sveikos gyvensenos ingredientu treneris įvardija vandenį. Anot jo, reikia gerti daug vandens vien dėl to, kad jame vyksta visos reakcijos. „Tačiau reikia vengti saldžiųjų – tai tik trąšos organizmui“, - akcentuoja prof. P. Karoblis.

Pagrindiniu sveikos gyvensenos „varikliu“ profesorius įvardija norą. Pasak jo, jeigu norėsi, tai ir galėsi. „Jei nėra noro ir motyvacijos – viskas. O savęs apgaudinėti nereikia, reikia natūraliai prieiti prie sveiko gyvenimo būdo. Reikia veikti. Reikia būti aktyviam.“

Neformalios saviugdos straipsnių ciklas - bendras DELFI ir VšĮ „Sėkmės mokykla“ projektas, kuriuo siekiama kurti atsakingų piliečių visuomenę, ugdyti papildomas asmens kompetencijas ir didinti vidinį potencialą.

„Sėkmės mokykla“
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Jaunimo sodas

Antras šansas stojantiesiems į aukštąsias (1)

Trečiadienį paaiškės, kiek neužimtų studijų vietų liko po pirmojo priėmimo į aukštąsias mokyklas etapo.

Jaunimas plūsta į profesines mokyklas: populiariausi pasirinkimai (70)

Profesinis mokymas tampa vis populiaresnis tarp jaunimo. Priėmimui į profesines mokyklas įsibėgėjant, mokytis darbo rinkoje paklausaus amato jau pareiškė norą per 8,5 tūkst. moksleivių - sulaukta beveik 800 daugiau priėmimo prašymų nei pernai tuo pačiu laiku.

Baigiasi pirmųjų sutarčių su aukštosiomis mokyklomis pasirašymas (2)

Antradienis yra paskutinė diena, kai stojantieji, bendrojo priėmimo pirmajame etape sulaukę kvietimo studijuoti, su pakvietusia aukštąja mokykla gali pasirašyti studijų sutartį.

Moksleiviams sužibo viltis: svarstoma idėja išvis atsisakyti egzaminų (298)

Švietimo bendruomenėje keliama idėja keisti atsiskaitymų sistemą. Siūloma vietoje egzaminų moksleivius vertinti kriteriniu kaupiamuoju būdu – rinkti bylą su jų darbais.

Jau aišku, kur studijuos gabiausieji (15)

Vilniaus universitetas (VU) pritraukė daugiausia abiturientų, kurių bent vienas valstybinis egzaminas įvertintas šimtu balų, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).