„Sėkmės mokykla“. P.Karoblis: vaikai ant skersinio rangosi kaip sliekai

 (115)
Medicininiais tyrimais nustatyta, kad neturintys fizinio krūvio blogai jaustis pradeda sulaukę 30 metų, o sulaukus 50 metų sveikata pablogėja 70 proc. – sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, pablogėja nuotaika, apninka ligos.
© Shutterstock nuotr.

„Nelankantis sporto mokyklos ar kitų papildomų sporto būrelių, retas vaikas galėtų ant skersinio prisitraukti 10 kartų – rangosi kaip sliekai ir nieko negali padaryti. Tai labai didelė problema“, - apie šiandienos vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo stokos problemas, kurios ateityje gali virsti sveikatos sutrikimais, kalba treneris prof. Povilas Karoblis. Anot profesoriaus, ką išmoks Jonelis, tą turės Jonas, todėl turi būti skiriamas ypatingas dėmesys sveikai vaikų gyvensenai.

Patys blokuoja savo veiklą

„Kas iš kūno, jei jame nėra sveikatos?“, - retoriškai klausia prof. P. Karoblis. Treneris akcentuoja, kad Antikos laikų devizas, jog sveikame kūne – sveika siela, svarbus ir šiandien, mat būtent sportas yra sveikata visam gyvenimui.

Prof. P. Karoblis sako, kad žmonės patys blokuoja savo veiklą: „Mes važiuojame liftu – nelipame laiptais. Amerikiečiai įrodė, kad kiekvieno laiptelio įveikimas, kai pakeliamas savo kūno svoris, gyvenimą prailgina 0,04 sekundės“.

Sveikos gyvensenos sudedamosiomis dalimis įvardindamas ne tik fizinį aktyvumą, norą veikti, motyvaciją, bet ir mitybą, prof. P. Karoblis primena patarlę, kad gobšuolis savo dantimis pats išsikasa kapą. „Mes prikaupiame kalorijų riebalų sąskaita – paskui insultai, infarktai ir kitos ligos. Daugiausia žmonės miršta nuo širdies ligų, nes ji negauna krūvio. O širdis turi visą gyvenimą dirbti kaip pompa, ji turi sugebėti kraują nustumti į pačius tolimiausius audinius – tai gali padaryti tik judėjimas“, - akcentuoja treneris. Pasak prof. P. Karoblio, tik judėjimas leidžia turėti stiprią širdį, kuri valdo visą organizmą.

Reikalinga ir valia, ir stresas

Povilas Petras Karoblis
Povilas Petras Karoblis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Judėdamas vaikas ne tik tvirtėja ir formuojasi, bet taip pat įgauna valgymo, higienos, gyvenimo įpročius. Šiandienos tėvų įpročiai raginti vaiką namuose netrukdyti jiems, būti ramiai ir tyliai yra žalingi vaikui“, - teigia prof. P. Karoblis, akcentuodamas, kad pirmiausia aplinka turi padėti formuotis geriems vaiko įpročiams – sveikam jo gyvenimo būdui.

Treneris tinginystę ragina keisti valia veikti, judėti, daryti: „Jeigu nebus valios – nieko nebus. Yra valia – yra žmogus, nėra valios – nėra žmogaus“. Pasak jo, valia paremtas ir saikas, todėl kalbant apie mitybą, žmogus privalo jausti savo normą.

Prof. P. Karoblis skatina pokyčius, kadangi jie leidžia tobulėti: „Nereikia bijoti keistis pačiam ir kitus agituoti pokyčiams: pavyzdžiui, pradėjus bėgioti pasikeis mąstymas ir būtis, kurioje gyveni. Juk jeigu ne nuolatiniai pokyčiai, mes gyventume neandertaliečių amžiuje. Tik dėl pokyčių pasiekėme tai, ką dabar turime“.

Paklaustas, ar pokyčių sukeliamas stresas nėra žmogui kenksmingas, prof. P. Karbolis teigia, esą stresas irgi reikalingas: „Dėl streso vyksta pasikeitimai. Įvyko nelaimė – tu keitiesi išgyvendamas stresą ir taip tvirtėji kitai stresinei situacijai. Taip žmogus darosi stipresnis“.

Variklis - noras

Prof. P. Karoblis primena grūdinimosi svarbą: „Kad užgrūdintum save, turi praeiti temperatūrų kaitą. Mūsų metų laikų kaita leidžia mums taikytis prie pokyčių. Pokytis – stresas, o streso įveikimui reikalinga valia, pastangos. Tai natūralus treniravimasis ir sveiko žmogaus brendimas“.

Dar vienu sveikos gyvensenos ingredientu treneris įvardija vandenį. Anot jo, reikia gerti daug vandens vien dėl to, kad jame vyksta visos reakcijos. „Tačiau reikia vengti saldžiųjų – tai tik trąšos organizmui“, - akcentuoja prof. P. Karoblis.

Pagrindiniu sveikos gyvensenos „varikliu“ profesorius įvardija norą. Pasak jo, jeigu norėsi, tai ir galėsi. „Jei nėra noro ir motyvacijos – viskas. O savęs apgaudinėti nereikia, reikia natūraliai prieiti prie sveiko gyvenimo būdo. Reikia veikti. Reikia būti aktyviam.“

Neformalios saviugdos straipsnių ciklas - bendras DELFI ir VšĮ „Sėkmės mokykla“ projektas, kuriuo siekiama kurti atsakingų piliečių visuomenę, ugdyti papildomas asmens kompetencijas ir didinti vidinį potencialą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Lietuviškas paradoksas: palygino dėstytojų ir rektorių atlyginimus (353)

Visuomenėje netylant diskusijoms dėl Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkų, vis keliamas klausimas ir dėl dėstytojų atlyginimų.

Pamačiusi, ką mokytoja liepė perskaityti paaugliui sūnui, liko be žado (486)

Susipažinusi su knygos, kurią mokytoja paskyrė perskaityti jos septintokui sūnui, ištraukomis, Ieva (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) neslėpė nuostabos. Jos teigimu, ten esantis turinys tikrai netinkamas trylikamečiui.

Kauno universitetai kuria skirtingus ateities scenarijus (42)

Kaunui vėl piešiama vizija, kad mieste nuo 2025 m. veiks tik vienas arba du universitetai. Tokia perspektyva dalį aukštojo mokslo įstaigų baugina, o kitos jau iš anksto tam ruošiasi jungdamos pajėgas ir siūlydamos bendras specialybes.

Pavasarį bus tikrinami ketvirtokų, šeštokų ir aštuntokų pasiekimai (155)

Šiemet baigiantis mokslo metams bendrojo ugdymo mokyklų antrokai, ketvirtokai, šeštokai ir aštuntokai galės dalyvauti nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime.

Klaipėdietė pasiekė tikslą: studijuoja viename geidžiamiausių universitetų pasaulyje (39)

Harvardo universiteto verslo mokykloje magistrantūrą studijuojanti klaipėdietė Greta Gerazimaitė atvira - ko gero, sunkiausia, ko reikėjo išmokti seniausioje ir vienoje stipriausių aukštųjų mokyklų JAV, - pasitikėti savimi ir mokėti save pristatyti.