„Sėkmės mokykla“. P.Karoblis: vaikai ant skersinio rangosi kaip sliekai

 (115)
Vaikinas daro prisitraukimus ant skersinio
© Shutterstock nuotr.

Medicininiais tyrimais nustatyta, kad neturintys fizinio krūvio blogai jaustis pradeda sulaukę 30 metų, o sulaukus 50 metų sveikata pablogėja 70 proc. – sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, pablogėja nuotaika, apninka ligos.

„Nelankantis sporto mokyklos ar kitų papildomų sporto būrelių, retas vaikas galėtų ant skersinio prisitraukti 10 kartų – rangosi kaip sliekai ir nieko negali padaryti. Tai labai didelė problema“, - apie šiandienos vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo stokos problemas, kurios ateityje gali virsti sveikatos sutrikimais, kalba treneris prof. Povilas Karoblis. Anot profesoriaus, ką išmoks Jonelis, tą turės Jonas, todėl turi būti skiriamas ypatingas dėmesys sveikai vaikų gyvensenai.

Patys blokuoja savo veiklą

„Kas iš kūno, jei jame nėra sveikatos?“, - retoriškai klausia prof. P. Karoblis. Treneris akcentuoja, kad Antikos laikų devizas, jog sveikame kūne – sveika siela, svarbus ir šiandien, mat būtent sportas yra sveikata visam gyvenimui.

Prof. P. Karoblis sako, kad žmonės patys blokuoja savo veiklą: „Mes važiuojame liftu – nelipame laiptais. Amerikiečiai įrodė, kad kiekvieno laiptelio įveikimas, kai pakeliamas savo kūno svoris, gyvenimą prailgina 0,04 sekundės“.

Sveikos gyvensenos sudedamosiomis dalimis įvardindamas ne tik fizinį aktyvumą, norą veikti, motyvaciją, bet ir mitybą, prof. P. Karoblis primena patarlę, kad gobšuolis savo dantimis pats išsikasa kapą. „Mes prikaupiame kalorijų riebalų sąskaita – paskui insultai, infarktai ir kitos ligos. Daugiausia žmonės miršta nuo širdies ligų, nes ji negauna krūvio. O širdis turi visą gyvenimą dirbti kaip pompa, ji turi sugebėti kraują nustumti į pačius tolimiausius audinius – tai gali padaryti tik judėjimas“, - akcentuoja treneris. Pasak prof. P. Karoblio, tik judėjimas leidžia turėti stiprią širdį, kuri valdo visą organizmą.

Reikalinga ir valia, ir stresas

Povilas Petras Karoblis
Povilas Petras Karoblis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Judėdamas vaikas ne tik tvirtėja ir formuojasi, bet taip pat įgauna valgymo, higienos, gyvenimo įpročius. Šiandienos tėvų įpročiai raginti vaiką namuose netrukdyti jiems, būti ramiai ir tyliai yra žalingi vaikui“, - teigia prof. P. Karoblis, akcentuodamas, kad pirmiausia aplinka turi padėti formuotis geriems vaiko įpročiams – sveikam jo gyvenimo būdui.

Treneris tinginystę ragina keisti valia veikti, judėti, daryti: „Jeigu nebus valios – nieko nebus. Yra valia – yra žmogus, nėra valios – nėra žmogaus“. Pasak jo, valia paremtas ir saikas, todėl kalbant apie mitybą, žmogus privalo jausti savo normą.

Prof. P. Karoblis skatina pokyčius, kadangi jie leidžia tobulėti: „Nereikia bijoti keistis pačiam ir kitus agituoti pokyčiams: pavyzdžiui, pradėjus bėgioti pasikeis mąstymas ir būtis, kurioje gyveni. Juk jeigu ne nuolatiniai pokyčiai, mes gyventume neandertaliečių amžiuje. Tik dėl pokyčių pasiekėme tai, ką dabar turime“.

Paklaustas, ar pokyčių sukeliamas stresas nėra žmogui kenksmingas, prof. P. Karbolis teigia, esą stresas irgi reikalingas: „Dėl streso vyksta pasikeitimai. Įvyko nelaimė – tu keitiesi išgyvendamas stresą ir taip tvirtėji kitai stresinei situacijai. Taip žmogus darosi stipresnis“.

Variklis - noras

Prof. P. Karoblis primena grūdinimosi svarbą: „Kad užgrūdintum save, turi praeiti temperatūrų kaitą. Mūsų metų laikų kaita leidžia mums taikytis prie pokyčių. Pokytis – stresas, o streso įveikimui reikalinga valia, pastangos. Tai natūralus treniravimasis ir sveiko žmogaus brendimas“.

Dar vienu sveikos gyvensenos ingredientu treneris įvardija vandenį. Anot jo, reikia gerti daug vandens vien dėl to, kad jame vyksta visos reakcijos. „Tačiau reikia vengti saldžiųjų – tai tik trąšos organizmui“, - akcentuoja prof. P. Karoblis.

Pagrindiniu sveikos gyvensenos „varikliu“ profesorius įvardija norą. Pasak jo, jeigu norėsi, tai ir galėsi. „Jei nėra noro ir motyvacijos – viskas. O savęs apgaudinėti nereikia, reikia natūraliai prieiti prie sveiko gyvenimo būdo. Reikia veikti. Reikia būti aktyviam.“

Neformalios saviugdos straipsnių ciklas - bendras DELFI ir VšĮ „Sėkmės mokykla“ projektas, kuriuo siekiama kurti atsakingų piliečių visuomenę, ugdyti papildomas asmens kompetencijas ir didinti vidinį potencialą.

„Sėkmės mokykla“
 
115
Registruoti (0) Anonimiški (115)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Jaunimo sodas

Instrukcijos karui keliauja į mokyklas (75)

2015 sausio mėn. 28 d. 08:10
Pristatomas leidinys „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“
DELFI (M.Ažušilio nuotr.)
Krašto apsaugos ministerijos parengta knyga su patarimais, kaip elgtis karo ir nelaimių metu, pradedama dalyti mokyklų bibliotekoms.

Baltarusiai susikibo dėl universiteto Vilniuje (16)

2015 sausio mėn. 28 d. 06:54
Plakatas EHU 10 metų
DELFI (M.Ažušilio nuotr.)
Iš Baltarusijos išguito Europos humanitarinio universiteto, radusio prieglobstį mūsų šalyje, vadovybė ir Baltarusijos opozicija – nesutaria.

Nelaimingo trisdešimtmečio išpažintis: gailiuosi paauglystėje padaryto sprendimo (203)

2015 sausio mėn. 27 d. 18:50
Į DELFI redakciją kreipėsi nelaimingu trisdešimtmečiu prisistatęs smulkus verslininkas Artūras Rimeikis. Jis atviravo besigailintis dėl paauglystėje padaryto sprendimo, kuris nulėmė dabartinį jo gyvenimą.

Kaip gali pasibaigti vakarėlis – „Facebook“ plinta pusnuogės šviesiaplaukės nuotrauka (275)

2015 sausio mėn. 27 d. 11:42
Bandymas atsipalaiduoti ir smagiai praleisti vakarą gali baigtis vieša gėda. Savaitgalį socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo plisti nuotrauka, kurioje – ant naktinio klubo grindų gulinti pusnuogė šviesiaplaukė.

Vaikų psichiatrų trūksta ir niekas negali to pakeisti? (75)

2015 sausio mėn. 27 d. 07:33
Skaitytojo Gyčio nuotr./Apleistas vaikų psichiatrijos skyrius.Vilnius
Savižudybės yra viena dažniausių vaikų mirčių priežasčių, o patyčios – viena dažnesnių savižudybių paskatų, tačiau ir vienam, ir kitam užkirsti kelią Lietuvoje sunkiai išmokstama arba nėra pakankamai galimybių, pastebi LRT Televizijos laidos „Teisė žinoti“ dalyviai.