Sausio 13-oji – kodėl #ŠvenčiuLaisvę?

 (142)
Sausio 13-oji ir jos istorinė data pasižymi rimtimi ir susikaupimu: rodomi vaizdai iš įvykių prie Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato, Vilniaus televizijos bokšto ar parlamento. Nepaisant to, sausio įvykiai yra ir neįkainojama šalies pergalė. Iniciatyva „Misija Lietuva“ kartu su portalu DELFI kviečia visus dalintis savo mintimis – kodėl Laisvę švenčiate Jūs?
Sausio 13-oji – kodėl #ŠvenčiuLaisvę?
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Kiekvienais metais, minint Sausio 13-ąją, įprasta prisiminti istorinius įvykius, pagerbti kovojusius ir žuvusius už laisvę bei nepriklausomybę, atsigręžti atgal ir kalbėti apie to meto žmonių vienybę bei susitelkimą. Kalendoriuje galima rasti ne vieną datą, kuri susijusi su ne tokiais maloniais istoriniais įvykiais, pavyzdžiui, kruvinąja Sausio 13-osios naktimi. Ar galima tokias dienas švęsti?

Kiekviena data verta minėjimo – valstybei svarbių istorinių įvykių atminties, tačiau tokios dienos kartu yra ir džiaugsmingas bendrumo jausmas, artinantis žmones. Prieš 25-erius metus kartu apginta teisė į nepriklausomybę primena, kad galima didžiuotis ir džiaugtis visų pastangomis ginti ir puoselėti savo laisvę. Dėl to šiandien drąsiai ir garsiai galima sakyti #ŠvenčiuLaisvę!

Iki 2016 m. sausio 13 d. dalinkitės savo trumpais vaizdo įrašais „Instagram“ tinkle su žyme #ŠvenčiuLaisvę, ir vienam iš video autorių bus padovanota Lietuvos trispalvė.

Nes Lietuvą reikia branginti, ja didžiuotis ir džiaugtis!
#ŠvenčiuLaisvę #MisijaLietuva #Delfi

„Misija Lietuva“ – labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ inicijuojamas judėjimas, vienijantis pilietines iniciatyvas bei kuriantis šiuolaikiško ir patrauklaus pilietiškumo įvaizdį Lietuvoje. Pagrindinis „Misija Lietuva“ tikslas yra suteikti galimybę visoms visuomenės grupėms aktyviai dalyvauti pilietinėje veikloje bei skatinti jaunus žmones domėtis Lietuvos istorija ir užtikrinti sėkmingą pilietinės visuomenės vystymąsi. „Misija Lietuva“ idėja kilo dar 2014-aisiais, kuomet Gedimino kalno bokšte susirinkę meno, kultūros, politikos, verslo ir visuomenės atstovai diskutavo apie tai, kaip būtų galima įtraukti daugiau žmonių į pilietines veiklas bei švęsti Lietuvos valstybines ir etnines šventes.

Daugiau informacijos: fb.com/MisijaLietuva

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Jaunimo sodas

Docentė: užsienio kalbų mokėjimas gerina net vairavimo ir matematinius įgūdžius (13)

Kalbų mokymasis lavina socialines žmogaus kompetencijas ir net matematinius įgūdžius, o norint būti tikru europiečiu reikia mokėti bent dvi užsienio kalbas. Taip LRT RADIJUI sako Kauno technologijos universiteto Šiuolaikinių kalbų ir kultūrinės komunikacijos katedros vedėja docentė daktarė Saulė Petronienė.

Vadovauti Muzikos ir teatro akademijai pretenduoja vienas kandidatas (24)

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektoriaus konkurse dalyvauja vienintelis kandidatas – dabartinis šios aukštosios mokyklos vadovas Zbignevas Ibelgauptas.

Kauno rajono mokyklos sulauks daugiau pirmaklasių (4)

Iš 9,5 tūkst. Kauno rajono mokyklas rudenį pradedančių lankyti moksleivių net 1011 bus pirmokai, o tai – kur kas daugiau, nei pirmaklasių buvo praėjusiais mokslo metais.

Į mokyklas grįžta diktantai ir atpasakojimai (143)

Per prasidedančius naujus mokslo metus Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sieks gerinti mokinių pasiekimus, mažinti kokybinį atotrūkį tarp šalies mokyklų, mažinti praleistų pamokų skaičių.

Vaikų darželyje baigėsi pragaras (84)

Kasdien psichologinį smurtą ir spaudimą patirdavę Panevėžio lopšelio-darželio „Kregždutė“ darbuotojai pagaliau gali lengviau atsipūsti. Iš pareigų pasitraukė diktatoriškais vadovavimo metodais išgarsėjusi įstaigos vadovė Sigita Grigaliūnienė.