Sausio 13-oji – kodėl #ŠvenčiuLaisvę?

 (142)
Sausio 13-oji ir jos istorinė data pasižymi rimtimi ir susikaupimu: rodomi vaizdai iš įvykių prie Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato, Vilniaus televizijos bokšto ar parlamento. Nepaisant to, sausio įvykiai yra ir neįkainojama šalies pergalė. Iniciatyva „Misija Lietuva“ kartu su portalu DELFI kviečia visus dalintis savo mintimis – kodėl Laisvę švenčiate Jūs?
Sausio 13-oji – kodėl #ŠvenčiuLaisvę?
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Kiekvienais metais, minint Sausio 13-ąją, įprasta prisiminti istorinius įvykius, pagerbti kovojusius ir žuvusius už laisvę bei nepriklausomybę, atsigręžti atgal ir kalbėti apie to meto žmonių vienybę bei susitelkimą. Kalendoriuje galima rasti ne vieną datą, kuri susijusi su ne tokiais maloniais istoriniais įvykiais, pavyzdžiui, kruvinąja Sausio 13-osios naktimi. Ar galima tokias dienas švęsti?

Kiekviena data verta minėjimo – valstybei svarbių istorinių įvykių atminties, tačiau tokios dienos kartu yra ir džiaugsmingas bendrumo jausmas, artinantis žmones. Prieš 25-erius metus kartu apginta teisė į nepriklausomybę primena, kad galima didžiuotis ir džiaugtis visų pastangomis ginti ir puoselėti savo laisvę. Dėl to šiandien drąsiai ir garsiai galima sakyti #ŠvenčiuLaisvę!

Iki 2016 m. sausio 13 d. dalinkitės savo trumpais vaizdo įrašais „Instagram“ tinkle su žyme #ŠvenčiuLaisvę, ir vienam iš video autorių bus padovanota Lietuvos trispalvė.

Nes Lietuvą reikia branginti, ja didžiuotis ir džiaugtis!
#ŠvenčiuLaisvę #MisijaLietuva #Delfi

„Misija Lietuva“ – labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ inicijuojamas judėjimas, vienijantis pilietines iniciatyvas bei kuriantis šiuolaikiško ir patrauklaus pilietiškumo įvaizdį Lietuvoje. Pagrindinis „Misija Lietuva“ tikslas yra suteikti galimybę visoms visuomenės grupėms aktyviai dalyvauti pilietinėje veikloje bei skatinti jaunus žmones domėtis Lietuvos istorija ir užtikrinti sėkmingą pilietinės visuomenės vystymąsi. „Misija Lietuva“ idėja kilo dar 2014-aisiais, kuomet Gedimino kalno bokšte susirinkę meno, kultūros, politikos, verslo ir visuomenės atstovai diskutavo apie tai, kaip būtų galima įtraukti daugiau žmonių į pilietines veiklas bei švęsti Lietuvos valstybines ir etnines šventes.

Daugiau informacijos: fb.com/MisijaLietuva

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Seimas svarstys pataisas, kurios uždraustų vaikams taikyti fizines bausmes (72)

Seimas svarstys pataisas, kurios uždraustų bet kokių formų smurtą prieš vaikus, taip pat ir fizines bausmes.

Reformos, iš kurių noriai pasimokytų visi darbdaviai: kaip padvigubinti krūvį už tą pačią algą (181)

„Mus nori išdulkinti per visas įmanomas kūno angas“, – planuojamus pokyčius Vilniaus universitete (VU) nevyniodamas žodžių į vatą įvertino profesorius Mikas Vengris.

S. Skvernelis neatsisako pažado pensininkams (149)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai neatsisako idėjos pensijas nuo kitų metų didinti 40 eurų, nors naujai paskirtas Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis dar neseniai sakė nežinantis, kaip tai reikėtų įgyvendinti.

A. Pitrėnienė įvertino naują ministrę: tikiuosi, kad jai seksis geriau nei man (113)

Kadenciją baigianti švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė įvertino naują savo įpėdinę.

Įvertino, kas Lietuvos moksleiviams sekasi prasčiausiai, kas geriausiai (168)

Nors Lietuvos moksleivių rezultatai matematikos ir gamtos mokslų srityse nėra itin prasti, akis bado jau 4 klasėje išryškėjantys skirtumai tarp mergaičių ir berniukų. Be to, pasiekimai mūsų šalyje glaudžiai susiję su tuo, kokioje ir kur esančioje mokykloje tu mokaisi, kokia tavo socialinė padėtis – o čia skirtumai kone milžiniški.