Trečiadienį pasipriešinimo istorijos pamokų klausimas svarstytas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.
Lietuvos buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, partizanai ir Nepriklausomybės kovų dalyviai kreipimesi aiškina jau ne pirmus metus ŠMM prašantys numatyti 10 klasėje dėstyti 18 pasipriešinimo istorijos pamokų. Jie taip pat nori 10 klasėje organizuoti egzaminą arba įskaitą ir, dalyvaujant Pasipriešinimo ir Nepriklausomybės kovų dalyviams, įteikti mokiniui atmintiną dokumentą.
Lietuvos Sąjūdis taip pat rekomenduoja knygą, iš kurios esą būtų geriausia mokyti pasipriešinimo istorijos.
Prezidentei, Seimo pirmininkei, premjerui, švietimo ir mokslo ministrui, Seimo nariams ir žiniasklaidai adresuotame kreipimesi konstatuojama, kad ŠMM iki šiol atsisakinėja ir ignoruoja pasipriešinimo ir laisvės kovų dalyvių prašymus.
ŠMM: istorijos mokoma ir muziejuose
ŠMM atstovas Rimantas Jokimaitis komitete tikino, kad pasipriešinimo istorijos tema nėra nuošalyje. Jos vaikai mokomi 5, 10 ir 12 klasėse mokant XX amžiaus Lietuvos istorijos. Ši tema yra ir istorijos abitūros egzamine.
„Be to, yra popamokinė veikla, kuria užsiimama ne pamokų metu – štai šįmet Genocido aukų muziejų aplankė 10 tūkst. mokinių. Vyksta įvairūs konkursai ir panašiai“, - aiškino R. Jokimaitis.
Pasak R. Jokimaičio, ar atsiras istorijos egzaminas 10 klasėje, priklausys nuo Seimo sprendimo. Jis priminė, kad apskritai Lietuvoje jokiam dalykui nėra numatytas konkretus pamokų skaičius – yra bendra programa ir neišskiriama jokia tema.
„Tačiau nuo ateinančių metų mokykloms rekomenduosime jungti pilietiškumo pagrindus ir istorijos mokymą. Tai sudarys geresnes galimybes skirti daugiau dėmesio XX a. istorijai“, - sakė ŠMM atstovas.
R. Jokimaičio teigimu, mokykloms supirktos visos reikšmingiausios knygos laisvės kovų tema, nupirkti geriausi dokumentiniai filmai, partizanų dainų diskai. „Tačiau jau treji metai, kai dėl krizės nieko absoliučiai negalime nupirkti“, - sakė specialistas.
Tuo metu Sąjūdžio atstovai atrėmė, kad nėra pasipriešinimo istorijos mokymo visuotinumo ir masiškumo. Esą pasipriešinimo istorija gerai dėstoma iki 100 mokyklų, tuo metu Lietuvoje yra apie 1500 mokyklų.
Siūlo integruoti į pilietinį ugdymą
Visuomenininkų idėją palaikė ir komiteto nariai. Konservatorius Mantas Adomėnas siūlė laisvės kovų istorijas padaryti pilietinio ugdymo stuburu. „Pilietiškumo kursas, kuris egzistuoja kaip atskiras dalykas, neatlieka to vertybinio ugdymo vaidmens, kurį turėtų atlikti. (...) Jei kalbame apie pasipriešinimo istorijos specifinį, ypatingą statusą, jis svarbus, nes ten formavosi mūsų valstybingumo pamatai. Per konkrečius pavyzdžius, istorines aplinkybes atsiskleidžia tie vertybiniai apsisprendimai, kurie ir yra dabartinio pilietiškumo ir patriotizmo pagrindas“, - aiškino parlamentaras.
Dėl politinių kalinių ir tremtinių reikalavimo dėstyti pasipriešinimo istoriją 10-oje klasėje premjeras Andrius Kubilius yra sudaręs darbo grupę. Ji turėtų parengti savo pasiūlymus.
ŠMM yra gavusi Vyriausybės nurodymą iki kovo 15-os dienos įvertinti siūlymus dėl pasipriešinimo istorijos mokymo bendrojo lavinimo mokyklose. Tai padaryti ministeriją trečiadienį paragino ir Seimo komitetas.
Lietuvos buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, partizanai ir Nepriklausomybės kovų dalyviai dėl idėjos apsisprendė ir kreipimąsi priėmė sąskrydyje „Su Lietuva širdy“ Dubysos slėnyje Ariogaloje praėjusių metų rugpjūtį.