„Sauliaus Skvernelio reforma, viena iš ryškiausių jo pradėtų reformų, tiesiog buvo iškastruota, priimtas nutarimas, kuris iš esmės nieko nereiškia. Kuris sako: jūs ten kaip norite tvarkykitės po kilimu, o mes, Vyriausybė, į tai nesikišime, ir tai, ką jūs atnešite, tą ir priimsime. Valios kryptingai keisti sistemą stambinimo linkme nėra“, - sakė konservatorius Mantas Adomėnas.

Su tuo nesutiko švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, pasak kurios, jokio chaoso sprendimu nesukurta.

„Ta komiteto išvada, kuri buvo priimta šiandien ir rytoj keliauja į plenarinį posėdį, kur ir bus priimti galutiniai sprendimai, apima Vyriausybės planą, suteikiama tik daugiau erdvės dėl plano įgyvendinimo“, - sakė J. Petrauskienė.

Pasak ministrės, svarbiausia ne tai, kad atsisakyta konkrečių universitetų pavadinimų įvardinimo, o tai, kad yra įvardintas universitetų tinklo žanras.

„Yra diskusija, kuri vyksta Kaune, nėra galutinio sprendimo, todėl mechaniškai priimti sprendimą visiškai negirdint, ką kalba akademinės bendruomenės, nemanau, kad tai yra tas sprendimas, kuris yra labai reikalingas aukštojo mokslo sistemai. Pati reformos esmė yra turėti stiprias aukštojo mokslo institucijas“, - sakė J. Petrauskienė.

Opozicija kritikuoja dėl neapibrėžtumo

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Gintaras Steponavičius teigė iš premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimų manantis, kad ir pati Vyriausybė atsisakė plano, kurį yra parengusi darbo grupė.

Jis siūlė komitetui rasti bendrus vardiklius, kurie paliktų galimybes universitetams kalbėtis tarpusavyje, nes „konkrečių aukštųjų mokyklų įvardinimas neleistų ieškoti konsensuso tiek tarp aukštųjų mokyklų, tiek tarp vizijų“.

Konservatorius Mantas Adomėnas kritikavo valdančiųjų planą dėl neapibrėžtumo, ir pasiūlė reformą vykdyti dviem etapais, pradedant nuo stipriausių jungimo, ir Lietuvos edukologijos universitetą prijungti prie Vilniaus universiteto.

„Gerai, jei yra aukštosios mokyklos, kurios yra nepasirengusios, tai darome antru etapu, pradekime nuo stipriausių“, - sakė M. Adomėnas, kuris vienintelis nepritarė „valstiečių“ siūlymams.

Ministrė nepalaiko idėjos reformą vykdyti etapais

Idėjai vykdyti reformą etapais nepritaria švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Pasak jos, „problemos išskaidymas etapais, nesprendžiant problemos, susilpnins smulkesnius universitetus“.

Kalbėdama apie pedagogų rengimą ji patikino, kad pedagogai būtų rengiami ir Vilniuje, ir Kaune, ir Šiauliuose, ir šioje srityje esą mechaninio jungimo negali būti, dėl sprendimo universitetas diskutuoja viduje.

Universitetų rektorių atstovai, tiek Pažangos konferencija, tiek Rektorių konferencijos prezidentas Juozas Augutis palaikė ministrės siūlymus. Pasak J. Augučio, tokie siūlymai esą turėtų išjudinti reformą.

Jungimo plane nebeliko konkrečių universitetų

Kaip rašė naujienų agentūra BNS, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai registravo naują pasiūlymą dėl universitetų tinklo optimizavimo. Šis pasiūlymas reikšmingai skiriasi nuo Vyriausybės darbo grupės plano.

Pagal jį, šalyje veiktų po klasikinį universitetą Vilniuje ir Kaune, taip pat šiuose miestuose galėtų veikti technologinių, sveikatos mokslų universitetai, Šiaulių ir Klaipėdos universitetai taptų padaliniais.

Šis siūlymas atitinka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) planą jungtis su Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetais, taip pat Lietuvos sporto universitetu.

Taip pat siūloma išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius universitetinio mokslo centrus, kurie turi būti kitų universitetų padaliniais. Ankstesniame plane Klaipėdos universitetas turėjo būti atskiru universitetu, o Šiaulių universitetas turėjo tapti Vilniaus universiteto padaliniu.

Vyriausybei pasiūlyta iki kitų metų birželio parengti Plano įgyvendinimo priemones ir kitus teisės aktus, užtikrinant jų atitiktį Vyriausybės programai.

Seimas siūlo Vyriausybei numatyti valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planui įgyvendinti reikalingas lėšas.

M. Adomėnas siūlė leisti Lietuvos edukologijos universiteto atskiriems padaliniams patiems apsispręsti, prie kurio universiteto jungtis. Tokiu atveju dalis padalinių galėtų jungtis prie Vilniaus universiteto, kita dalis – prie Vytauto Didžiojo universiteto. Kad būtų įtrauktas toks pasiūlymas, balsavo tik trys komiteto nariai, tad jam nepritarta.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas bendru pritarimu pritarė socialdemokrato Juozo Bernatornio siūlymui, kad galutinis sprendimas jungti ar kurti naujas aukštąsias mokyklas gali būti priimtas tik po to, kai yra nustatyta, kad jungiamos ar naujai steigiamos aukštosios mokyklos būtų pajėgios atitikti Vyriausybės nustatytus tikslus bei patvirtintus kokybinius studijų ir mokslo kriterijus.

Taip pat siūloma aukštųjų mokyklų finansavimą grįsti Vyriausybės patvirtintais studijų ir mokslo kriterijais, finansinius išteklius sutelkiant į didžiausią studijų ir mokslo kokybę, tarptautinį konkurencingumą Europoje bei pasaulyje užtikrinančius pažangiausius universitetus.

Ankstesniame Vyriausybės plane buvo konkrečiai nurodyta, kaip universitetai turėtų jungtis.

Pagal Vyriausybės planą, sostinėje turėjo veikti klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas.

Taip pat Kaune turėjo likti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų.