Iki savivaldos rinkimų nebelikus nė metams, Panevėžio politikams neužtenka drąsos spręsti, palikti likimo valiai ar uždaryti skurdžiam miestui akmeniu po kaklu virtusias kasmet tuštėjančias mokyklas.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Sovietmečiu tipinės mokyklos statytos 1240 vietų. Pagal dabartines higienos normas jose galėtų mokytis apie 900 vaikų. Panevėžyje šiais mokslo metais 26-ios bendrojo ugdymo mokyklos dalijasi 12465 moksleiviais. Statistiškai vienai tenka 479 mokiniai, tačiau kai kurios labai džiaugtųsi nors tiek surinkusios. 

Pagal mokinių skaičių mokyklose Panevėžys tolsta nuo didmiesčių ir artėja prie kaimo. „Nevėžio“ pagrindinėje mokosi vos 289, ją vejasi „Aušra“ – 319 moksleivių, Rožyno progimnazija, dar suskaičiuojanti 333. Visos jos kadaise buvo vidurinės. 

Tuometė didybė išblėso, o mokyklos, nors ir pustuštės, liko. Vieno tokio pastato išlaikymas Savivaldybės biudžetui per metus kainuoja daugiau nei 400 tūkst. Lt. Net patys švietimo darbuotojai skaičiuoja, kad Panevėžyje bent trimis mokyklomis per daug. Reorganizavus švietimo tinklą per metus galėtų būti sutaupyta daugiau nei milijonas litų. Bet miesto Taryba, pernai per vargus sujungusi M. Karkos ir „Verdenės“ mokyklas, nutilo. 

Kas pasakė, kad Panevėžys neturtingas, jei gali sau leisti prabangą šimtus tūkstančių kloti pustuštėms mokykloms šildyti ir prižiūrėti?

Mokosi erdviau nei gyvena

Pagal nustatytas Lietuvos higienos normas mokymo klasėje vienam vaikui turi tekti ne mažiau nei 1,7 kvadratinio metro. Didmiesčių mokyklos skaičiuoja centimetrus, o Panevėžyje mokiniai mokosi klasėse kiaurais langais ir net varvančiais stogais, bet – erdviai. Nes švietimo įstaigų remontams grašius skaičiuojantys miesto valdantieji nemato problemos kelis šimtus tūkstančių per metus išleisti į orą. 

Šiais mokslo metais Panevėžyje vienam moksleiviui klasėje tenka 4,3 kv. m ir net 10,5 kv. m mokyklos bendro ploto, tai yra net 3 kv. m daugiau nei prieš penketą metų. Kitąmet Panevėžio mokyklose bus dar erdviau. Švietimo skyriaus specialisto Eugenijaus Kuchalskio teigimu, prognozuojama, kad kitais mokslo metais į mokyklinius suolus susės 550 panevėžiečių mažiau nei šiemet. Vadinasi, per metus Aukštaitijos sostinėje mokinių sumažėja tiek, kiek užtektų vienai normaliai mokyklai, netgi didesnei nei kai kurios šiuo metu veikiančios.

Ir gimnazijoms skamba varpai

Perspektyvos liūdnos ne tik dėl kiekvieno pirmoko naktimis nemiegančių pagrindinių mokyklų pedagogams. Pasak E. Kuchalskio, greičiau nei tikėtasi artėja ir gimnazijų nykimas. 

„Manėme, kad gimnazijos pradės mažėti nuo 2016-ųjų, o matome, kad šis procesas jau prasidės nuo šio rugsėjo. Šįmet gimnazijose jau net trimis klasių komplektais mažiau nei pernai. Ir ateityje mokinių jose dar mažės“, – perspėja E. Kuchalskis. 

Šiais metais aštuntas klases mieste baigia 1080 mokinių. Planuojama, kad bent 900 iš jų ateis į šešias miesto gimnazijas. Kol kas visoms tiek užtenka, kad išsilaikytų. Tačiau jau kitąmet jos pajus, ką reiškia tikroji kova už būvį ir mokinio krepšelį. Mat šiųmečių septintokų tėra 990, po metų būsimųjų gimnazistų dar labiau sumažės – šeštose klasėse šiuo metu mokosi 860 panevėžiečių.
Anot E. Kuchalskio, tikėtis, kad visi jie toliau papildys miesto mokyklas, būtų labai optimistiška. Realybė tokia, kad mokinių Panevėžyje mažėja kas mėnesį. Pavyzdžiui, kovą miesto mokyklose mokėsi maždaug 100 vaikų mažiau, nei jų susirinko rugsėjį. 

Švietimo specialistai tikisi, kad klasių tuštėjimas bus sustabdytas tik 2016-aisiais, kai į pirmąsias klases susirinks į pasaulį atėjusieji per patį ekonominio pakilimo ir gimstamumo piką 2009-aisiais. Tais metais Aukštaitijos sostinė džiaugėsi – gimė 1120 vaikų. 

Ir vis dėlto aukštyn šovusi gimstamumo kreivė vargu ar išgelbės nukraujavusias Panevėžio mokyklas. 

„Jei iš tų 1120 vaikų į pirmas klases ateis 900, bus labai gerai“, – neslepia E. Kuchalskis.

Perspektyvų nebemato

„Nenoriu būti juoduoju pranašu, bet tendencija tokia, kad visoms mokykloms neužteks vietos po saule. Iš savo ir draugų patirties matau, kad Panevėžio gimnazijas baigęs jaunimas išvažiuoja, o baigusieji studijas į savo miestą nebegrįžta. Kokios gali būti mokyklų perspektyvos, jei nėra jaunų šeimų?“ – svarsto Švietimo skyriaus specialistė Laimutė Matuzevičienė. 

Prieš septynerius metus Panevėžyje gimė 932 vaikai. Nuo balandžio centralizuotą priėmimą į pirmąsias klases paskelbęs Švietimo skyrius sulaukė dar tik 629 prašymų. 

Anot L. Matuzevičienės, pernai į pirmąsias klases susirinko maždaug 100 vaikų mažiau, nei buvo deklaravusiųjų gyvenamąją vietą Panevėžyje. 

„Tėvai išvažiavo į užsienį, išsikraustė į kitas savivaldybes. Dar nereiškia, kad ir šįmet visi deklaruoti ateis į mokyklas Panevėžyje“, – liūdną padėtį konstatuoja L. Matuzevičienė.

Politikai žaidžia, kad dirba

Ko siekia miesto Taryba, palikdama mokykloms susinaikinti pačioms ir iki desperatiškos jų baigties nusiteikusi leisti milžiniškus pinigus sovietiniams, nerenovuotiems pastatams išlaikyti?

„Politikai žaidžia, bando siūlyti sprendimus, kad pasirodytų, jog ką nors daro, bet su mumis, praktikais, nesitaria. Netikiu, kad kokia švietimo tinklo pertvarka dar bus daroma šioje kadencijoje, nes prasidėjo rinkimų maratonas – prezidento, Europos Parlamento, o kitąmet ir savivaldos“, – akivaizdų miesto valdančiųjų norą be triukšmo sulaukti rinkimų įžvelgia „Žemynos“ progimnazijos direktorius ir Mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio skyriaus pirmininkas Romualdas Grilauskas. 

Kai prieš keletą metų Savivaldybės administracija ir švietimo sritį kuruojantys politikai braižė švietimo tinklo pertvarkos planą, pasak R. Grilausko, jau tuo metu mokyklų vadovai įspėjo, kad jis neveda į gera. 

„Matėme mokinių mažėjimo tendenciją ir sakėme, kad po penkerių metų nebereikės dviejų gimnazijų. Tada tuo negalėjome įtikinti politikų, mūsų niekas neklausė, o dabar jau visi mato, kad šešių gimnazijų per daug. Jei Savivaldybė nori racionaliai tvarkyti finansinius resursus, išlaikyti nei tuščias, nei perpildytas, o normalias, apie 500–600 mokinių, mokyklas, turi mąstyti, ką toliau daryti. Pustuštės mokyklos yra milžiniškos finansinės išlaidos, mokytojai dirba mažais krūviais. Bet jei Savivaldybė pajėgi, tegul išlaiko mokyklas nors ir po dešimt vaikų“, – „Sekundei“ teigė direktorius. 

Anot jo, šiuo metu nematyti jokios švietimo tinklo strategijos. 

„Ėjimo į priekį nematome, o jo labai reikia. Blogai gimnazijoms, progimnazijoms, pagrindinėms mokykloms. Mes, asociacijos atstovai, negalime nieko padaryti. Mokyklų direktorių miesto Taryboje nėra, o politikai priima sprendimus pagal savo protą ir supratimą, nežinia kuo vadovaudamiesi, todėl paskui ir matome tokius rezultatus“, – sako R. Grilauskas.

Dabartinę Savivaldybės švietimo politiką, kai išlaikomos pustuštės mokyklos, užuot joms eikvojamas lėšas skyrus švietimo reikmėms, direktorius vadina visišku nesusipratimu. 

„Mokyklai ir tūkstantis litų dideli pinigai. Jei tuos šimtus tūkstančių išdalytų normalaus dydžio mokykloms, būtų nauda ir mokiniams, ir mokytojams, ir savivaldybei, nes jos pastatai būtų sutvarkyti“, – stebisi R. Grilauskas.

Buvusią mokyklą pardavinės

Šios kadencijos Panevėžio valdančioji dauguma išdrįso žengti tik vieną žingsnelį pertvarkyti švietimo tinklą – sujungus M. Karkos ir „Verdenės“ pagrindines mokyklas pastarosios neliko mokyklų žemėlapyje. Po pertvarkos M. Karkos pagrindinėje mokykloje mokosi 800 vaikų.
Švietimo skyriui atlikus pertvarkos studiją uždarymas grėsė ir „Nevėžio“, ateityje – ir
„Aušros“ mokykloms. Tačiau kilus didžiuliam pedagogų ir juos palaikančių politikų pasipiktinimui, pertvarkos planas buvo padėtas į stalčių. 

Toks Savivaldybės bandymas optimizuoti švietimo tinklą primena tragikomediją. Sujungusi dvi mokyklas ji ne tik nesutaupė, bet ir užsinėrė sau kilpą ant kaklo – buvusios „Verdenės“ pastatas tebestovi tuščias ir vis tiek turi būti prižiūrimas. 

„Planuojant sujungimą prašėme Savivaldybės pateikti skaičiavimus, ką numatoma daryti su tuo pastatu, kiek gauti iš jo pajamų ir kaip tai atsilieps mokyklų finansavimui. Bet niekas tų skaičiavimų nepateikė. Uždarant mokyklą reikia iš anksto žinoti, ką su jos pastatu daryti. Pasaulyje tokios statybos statiniai, jei neužimami, nugriaunami, nes juos išlaikyti ekonomiškai nenaudinga“, – neūkiškumas stebina R. Grilauską. 

Švietimo sritį kuruojanti vicemerė socialdemokratė Regina Eitmonė teisinasi, esą „Verdenės“ pastatą planuota perleisti dėl ankštų patalpų besiskundžiančiai policijai, tačiau esą jau po mokyklų sujungimo šioji atsisakė į jį kraustytis. Dabar, pasak vicemerės, svarstoma tuščią buvusią mokyklą privatizuoti. 

Švietimo sritį Panevėžyje savo rankose laiko dvi socialdemokratės – vicemerė Regina Eitmonė ir administracijos direktorės pavaduoja Janina Gaidžiūnaitė. 

Kad įvaizdis prieš rinkimus svarbiau nei skurstančio miesto reikalai, jau nė patys politikai neslepia. R. Eitmonė teisinasi, esą suprantanti, kad švietimo tinklo pertvarka būtina, tačiau neva esanti bejėgė ką nors keisti. 

„Politinėje daugumoje šis klausimas nebesvarstomas ir turbūt dėl artėjančių rinkimų apie tai ir nebebus kalbama“, – pripažįsta vicemerė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (73)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (89)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (12)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (60)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (140)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (109)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1169)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (65)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Siekiama patikslinti Tarybų Sąjungos Lietuvai padarytą žalą (130)

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras neranda mokslininko, kuris už vidutinį centro...

Priežastys, kodėl apsilankius tualete vargina nemalonūs pojūčiai (2)

Deginimo pojūtis šlapinimosi metu yra vienas nemaloniausių dalykų. Štai kodėl svetainė...