R. Šalaševičiūtė žada išlikti griežta dėl neskiepytų vaikų

 (219)
Politikams vengiant svarstyti klausimą dėl baudų skyrimo už vaikų neskiepijimą, sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė žada palikti galioti draudimą nuo kitų metų į darželius priimti neskiepytus vaikus.
Rimantė Šalaševičiūtė
Rimantė Šalaševičiūtė
© Organizatorių nuotr.

Vyriausybė per pasitarimą trečiadienį išėmė iš darbotvarkės klausimą dėl privalomo vaikų skiepijimo nuo poliomielito, tymų ir raudonukės.

„Vienareikšmiškai, aš visą laiką taip ir sakiau, kad paliksiu įsakymą galioti“, – BNS sakė ministrė.

Įsakymą dėl neskiepytų vaikų nepriėmimo į darželius pasirašė buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.

R. Šalaševičiūtė anksčiau yra minėjusi, kad Seimui skubos tvarka priėmus siūlomą iniciatyvą ji būtų panaikinusi savo pirmtako sprendimo galiojimą. Tačiau pasitarime nesvarsčius siūlymo numatyti baudas už vaikų neskiepijimą, ministrė sako abejojanti, ar Seimas šią iniciatyvą spės patvirtinti šiemet.

Ji atkreipė dėmesį, kad Seimo Sveikatos reikalų komitetas paskutinį savo posėdį rudens sesijoje rengia gruodžio 16 dieną, o Seimas posėdžiauja iki gruodžio 23 dienos. Todėl, pasak ministrės, teorinė galimybė priimti įstatymą dėl privalomų skiepų yra, tačiau ji abejoja, ar tam atsiras politinės valios.

„Šiaip aš esu labai didelė optimistė, bet šito įstatymo projekto dalyje aš ypatingu optimizmu netrykštu. Turbūt tai yra pirmas kartas iš visų mano darbų ministerijoje“, – sakė R. Šalaševičiūtė.

Ji pridūrė, kad įstatymui dėl privalomų skiepų labai priešinasi kai kurios prieš skiepus pasisakančios nevyriausybinės organizacijos. Pasak ministrės, jos Vyriausybei surašė daug neigiamų išvadų dėl siūlomų pataisų ir platina neobjektyvią informaciją Seimo narių pašto dėžutėse.

„Mes negalime (į darželius) leisti neskiepytų vaikų, kai šiandien turime Lietuvoje tymų protrūkį, – teigė ministrė. – Mes turime šiandien dar neįvardytą, bet iš tiesų turime pavojų vienai iš tų ligų plisti, kuri yra įvardijama įstatymo projekte. Tai yra poliomielitas.“

Pasak jos, Lietuva „neturi teisės“ leisti tėvams neskiepyti vaikų dėl Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Komisijos rekomendacijų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo Administracinių nusižengimų kodekse numatyti administracinę vaiko atstovo atsakomybę už jo neskiepijimą. Jei per du mėnesius, atėjus laikui, tėvai ar vaiko atstovai neduotų sutikimo skiepyti jį nuo poliomielito, tymų ir raudonukės, jie galės būti traukiami administracinėn atsakomybėn.

Pirmiausia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taikytų įspėjimą, o pakartotinai atsisakius būtų skiriama piniginė bauda nuo 60 iki 115 eurų už kiekvieną nepaskiepijimo atvejį.

SAM siūlo, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų liepos.

Argumentuodama iniciatyvą, ministerija teigia, kad Pasaulio sveikatos organizacija siekia likviduoti poliomielitą, tymus ir raudonukę, tam, anot SAM, būtina išlaikyti aukštas skiepijimo nuo šių ligų apimtis.

Ministerija taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra susidariusios sąlygos atsirasti ir plisti tymams. Be to, Lietuvoje daugėja asmenų, kurie, anot SAM, nepagrįstai atsisako skiepyti vaikus. Ministerijos duomenimis, kasmet lieka nepaskiepyti apie tūkstantis vaikų.

Šiuo metu skiepai nėra privalomi. Lietuvoje patvirtintame vaikų profilaktinio skiepijimo kalendoriuje šiuo metu įtraukta 11 skiepų - nors jie rekomenduojami ekspertų, skiepai daromi tik vaikų tėvams sutikus.

BNS
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Jaunimo sodas

Įvertino Lietuvos aukštąsias mokyklas: kai kurie universitetai bankrutuoja morališkai (4)

Renkantis universitetą dažnam abiturientui tenka išgirsti visokių replikų, pavyzdžiui, koks universitetas ruošia tik ūkininkus, ten mokytis labai sunku arba čia įstoja visi, kurie turi pinigų. Komunikacijos specialistai sako, kad universitetų įvaizdis yra jų darbo atspindys.

Stojantiesiems antrame etape liko per beveik 2 tūkst. nemokamų studijų vietų (2)

Stojantieji į universitetus ir kolegijas antrame etape gali pretenduoti į beveik 2 tūkst. valstybės finansuojamų vietų.

Aukštosiose – dramatiška padėtis: kai kurios nukraujavo kone perpus (323)

Dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų atsidūrė itin nepavydėtinoje padėtyje. Paskelbus pagrindinio priėmimo į studijas rezultatus paaiškėjo, kad jų duris šiemet greičiausiai pravers kone dvigubai mažiau studentų.

Iš Lietuvos sprunka, kas gali: specialistai, kurių netrukus nebeliks (1840)

Emigracijos mastai jau nebestebina, o tiesiog šiurpina. Svetur išvyksta ne tik vos mokslus baigę abiturientai, ilgalaikiai bedarbiai, bet ir išsilavinę jaunuoliai kartu su profesionaliais specialistais.

Mokytoja ekspertė įvertino 38 balus gavusio abituriento rašinį (503)

Praėjusią savaitę į DELFI kreipęsis abiturientas sakė esąs nusivylęs gautu 38 balų įvertinimu. Tačiau rašinį perskaičiusi lietuvių kalbos mokytoja ekspertė mano, kad jaunuolis gavo netgi per daug.