Kaip užfiksavo DELFI, vapsvų lizdus teko naikinti ir vienoje Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Kaip sakė darželio darbuotojai, vabzdžiai kėlė rimtą pavojų vaikams, todėl jie net nebandė užsiimti saviveikla – išsikvietė kenkėjų kontrolės įmonę, o įėjimus į darželį, aplink kuriuos skraidžiojo vapsvos, uždarė.
UAB „Dezinfa“ paslaugų vadovo Liutauro Grigaliūno teigimu, jiems jau prasidėjo vapsvų ir širšių lizdų naikinimo darbymetis.
„Geriausia kreiptis į profesionalus, nes patiems žmonėms naikinti tokius gana pavojingus vabzdžius, kaip širšės, gali būti pavojinga. Kaip žinome, alergiškiems žmonėms jų įkandimas gali baigtis ir labai liūdnai. Jei žmogus ir nėra alergiškas, įkandimas nemalonus - ištinsta, skauda, o kaip sureaguos vaikai, nežinia, todėl labai gerai, kad kreipiasi į profesionalus, kurie turi žinių ir priemonių saugiai naikinti lizdus“, - sakė specialistas.
Pasak L.Grigaliūno, širšių ir vapsvų gyvenvietes lengviau naikinti, kai lizdai matomi. Sunkiau rasti užlindusias už sienų ar po lubomis.
„Atvykę į vietą stebime, kur jos lenda ir paprastai lizdas nebūna toli nuo tos vietos, nors nuo landos iki lizdo vietos gali būti ir poros metrų atstumas iki mažosios vabzdžių kartos augimvietės“, - pasakojo DELFI pašnekovas.
Ardė lizdą devynaukščio viršuje
Širšės nebūtinai pasirenka žmogaus būstą, gali įsikurti medžių drevėse, kai kurios širšių rūšys savo lizdelius susisuka netgi graužikų urve.
„Buvo atvejis Vilniuje, kad širšių lizdą teko naikinti ir devynaukščio namo viršuje – radę tarpą tarp blokų, vabzdžiai susisuko lizdą. Reikėjo netgi gaisrininkų kopėčių, kad pavyktų jį pasiekti“, - prisiminė L. Grigaliūnas.
Pasak DELFI pašnekovo, širšių ir vapsvų problema visu aštrumu reiškiasi vasaros pabaigoje. Antroje vasaros pusėje ir rudens pradžioje - jos pikas.
Kaip pasakojo specialistas, nuo širšių ir vapsvų apsisaugoti sunku. Jei žmogus pastebi įtartinai toje pačioje vietoje skraidžiojančią širšę, gali pasistengti ją padaryti neprieinamą, pradėtą sukti lizduką, kuris iš pradžių būna penkių centų skersmens, mechaniškai sunaikinti.
„Tačiau lizde užaugus pirmajai širšių kartai, aplink kurį skraidžioja nebe viena, o keliasdešimt širšių, nereikėtų artintis. Skirtingai nei bitės, jos gali gelti ne vieną, o kelis kartus. „Liepos viduryje lizdai jau nemaži, tad patiems geriau jų neliesti, kviestis specializuotą įmonę“, - patarė L. Grigaliūnas.
Priklausomai nuo lizdo dydžio ir vietos, profesionalus širšių ar vapsvų naikinimas gali kainuoti iki pusės tūkstančio litų. Tiek kainuoja problemos sprendimas sunkiausiai prieinamose, aukštose vietose, kurių neįmanoma pasiekti be specialios įrangos.
Kolonijoje gali būti iki 25 tūkst. vapsvų
Vapsvų kolonijos dydis gali siekti net iki 25 tūkst. vapsvų. Mėgiamos jų lizdų vietos – aukštos pastogės, sienų ertmės, seni graužikų urvai, drevėti medžiai ir krūmai. Lizdo konstrukcija – iš medienos (popieriaus) masės. Koriai išdėstyti horizontaliai. Kiekvienais metais statomas naujas lizdas.
Mėgstamas vapsvų maistas – vabzdžiai ir saldūs produktai. Gelia greitai ir po kelis kartus.
Gindamos lizdą širšės telkiasi ir puola
Širšės lizdus lipdo apsaugotose vietose, pvz., medžių kamienuose, krūmuose, namų šonuose, palėpėse, sienų įdubose. Jų lizdai pilkos, panašios į popierių spalvos.
Širšių spiečių gali sudaryti iki 700 darbininkių. Gelia tik tada, kai sudirginamos. Įgėlimas žmonėms skausmingas. Pavojų pajutusios širšės gali „sukviesti“ visas lizdo širšes ir pulti kolektyviai, o tai žmonėms labai pavojinga.
Širšės minta gyvais vabzdžiais ir sula. Nemėgsta žmonių maisto.