Tarp norinčių užimti vietą Taryboje – ir garsios pavardės. DELFI nusprendė pasidomėti, kokių motyvų vedami jie nusprendė kandidatuoti į šią poziciją bei ką kokius pokyčius VU žada. Kandidatai atviri: universitetui reikia radikalių permainų.

Profesoriams – 7 tūkst. Lt atlyginimai

Didesnės algos profesoriams, lankstesnės studijos studentams ir geresnė mokymo kokybė – tokius pokyčius universitetui žada į Tarybos narius pretenduojantis ekonomistas Gitanas Nausėda.

Kelerius metus VU Senato veikloje dalyvavęs specialistas tikina, kad sprendimas eiti į Tarybą – logiškas veiklos tęstinumas. Jis viliasi, kad nuo šiol turės galimybę ne tik dalyvauti diskusijose, kur priimti sprendimai neretai įklimpdavo ilgalaikiuose svarstymuose, bet ir priimti konkrečius, universitetui reikalingus sprendimus.

„VU turi siekti dėstymo ir mokslo kokybės, tai yra vienintelis būdas sulaikyti tuos studentus, kurie masiškai emigruoja. Manau, kad dėstymo kokybės negalima pasiekti be motyvuotos profesūros. Dabar profesoriai skundžiasi, kad įdeda daug darbo, o nemato savo darbo pripažinimo vaisių. Dabartiniai profesorių atlyginimai yra absoliučiai nemotyvuojantys, todėl jie dirba papildomai, darbas universitete daugeliui nėra prioritetas“, – pastebi G. Nausėda.

Anot jo, motyvuotų, universitetui naudingų ir profesionaliai dirbančių profesorių atlyginimai turėtų siekti nuo 5 iki 7 tūkst. litų. Tiesa, tiems, kuriems šis darbas tėra tik papildomas, G. Nausėda siūlytų algos nekelti.

Siektų ugdyti universalius specialistus

„Manau, kad VU labai reikalingas ir modulinių studijų išplėtojimas. Šioje vietoje Vilniaus universitetas gerokai atsilieka nuo Vytauto Didžiojo universiteto, kur studentai vienu metu gali studijuoti skirtingus, tačiau jiems įdomius dalykus. Ką dabar daryti studentui, kuris po pirmo filologijos studijų kurso suprato, kad šios studijos – ne jam? Mano siūlymas būtų pasiūlyti jam integruoti savo žinias kitoje srityje. Pavyzdžiui, kartu studijuoti vadybą ar ekonomiką, tuomet jis taptų labai naudingas verslui – išmanytų ir kalbas, ir verslo santykius“, – siūlo ekonomistas.

Anot jo, laisvai pasirenkami dalykai galėtų padėti mokymosi studijų eigoje surasti tą derinį, kuris būtų naudingas studentui, išaugintų gerą specialistą.

Gitanas Nausėda
„Taip pat turėtume atkreipti dėmesį į turimų duomenų bazių panaudojimą. Manau, kad reikėtų tinkamai išnaudoti tai, kad daugelis mūsų dėstytojų puikiai kalba rusiškai, galime pakviesti daugiau studentų iš Rytų, sudaryti jiems palankias galimybes studijuoti Lietuvoje. Tai turėtų būti prioritetiniai VU klausimai“, – patikino G. Nausėda.

Atkreipė dėmesį į strateginius pokyčius

Kiek kitokius pokyčius universitetui žada Algimantas Markauskas, Baltijos regiono viceprezidentas, generalinis įmonės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ direktorius. Jis pastebi, kad VU kol kas neturi aiškios savo veiklos strategijos.

„Visų pirma, universitetas neturi aiškios strategijos. Ji turėtų būti ambicinga, apimti visus darbuotojus, kiekvienas iš jų turėtų žinoti, koks yra jo darbas, tikslai ir ko jis siekia. Esu pastebėjęs, kad tinkamas strategijos suformavimas duoda teigiamų rezultatų įmonei jau pirmais metais.

Tarybos galios yra pakankamai didelės – nuo rektoriaus rinkimo iki viso universiteto valdymo. Akivaizdu, kad tam reikės skirti daug laiko, tačiau tikiu, kad galėsiu padėti universitetui judėti į priekį. Esu sukaupęs nemažą didelių organizacijų valdymo ir vadybos patirtį, todėl matau, ką šioje srityje reikia pakeisti“, – patikino A. Markauskas.

Jis neslėpė – pasiūlymą kandidatuoti į Tarybą gavo iš VU Gamtos mokslų fakulteto ir Biotechnologijos instituto narių. Tiesa, galutinį sprendimą priėmė pats.

Sieks patekti į geriausių universitetų 100-tuką

Anot A. Markausko, svarbiausias jo siekis, jei bus išrinktas į Tarybą, bus užtikrinti, kad VU būtų dinamiškas ir sugebėtų lygiaverčiai konkuruoti ne tik su Lietuvos, bet ir su pasaulio universitetais.

„Nesu reitingų vergas, tačiau manau, kad jie – svarbu. Noriu, kad VU būtų bent jau pirmajame geriausių universitetų šimtuke. Esame verti užimti geresnę vietą. Žinoma, to negalima pasiekti be tinkamo finansavimo. Turime galvoti, kaip universiteto finansavimą didinti įvairiais būdais, gauti papildomų pinigų iš kitų šaltinių, ne tik iš universiteto.

Neseniai teko kalbėtis su prof. Artūru Žukausku, kurio minčiai esu linkęs pritarti – jei universitetas išleis geresnius studentus, verslas bus konkurencingesnis, jo rezultatai bus geresni, jis daugiau uždirbs, sumokės daugiau mokesčių, tuomet bus iš ko finansuoti universitetus. Vėl grįžtame prie strategijos klausimų – reikia keisti universiteto ilgalaikę strategiją. Universitetą aš matau kaip valstybės potencialo pamatą, kuris gali padėti spręsti valstybinio lygio uždavinius, išugdyti studentus, kurie taps perspektyviais verslininkais ir politikais, didžiuosis, kad yra baigę šią švietimo įstaigą“, – patikino A. Markauskas.

Trūksta žinojimo, ko siekti ir kaip tuos siekius įgyvendinti

Įmonės „Grota“, užsiimančios geologiniais darbais, vadovas Antanas Marcinonis patikino, kad jis sieks VU paversti vienu svarbiausių Lietuvos kultūros židinių, garsėjantį aukštu akademiniu lygiu, pasižyminti tam tiktu nacionaliniu koloritu, paruošianti išsilavinusius, kultūringus, sumanius, pilietiškai aktyvius ir sąžinės bei moralės vertybėmis besivadovaujančius žmones.

„Suteikti įgaliojimai leis Tarybai, jei ją sudarys aktyvūs, savarankiškai mąstantys ir besielgiantys žmonės, nulemti visus esminius universiteto gyvenimo momentus – skirti darbingus, išmintingus, sąžiningus vadovus, tinkamai pakreipti organizacines, struktūrines ir ūkines reformas, ieškoti efektyvių bendravimo su verslu kelių.

Pirmiausia bus priimami Tarybos darbo reglamentai ir išrenkamas universiteto rektorius. Taigi visų pirma, reiks analizuoti kandidatų į rektorius siūlymus ir vertinti jų atitikimą universiteto misijai ir veiklos tikslams. Tai didžiulis ir labai atsakingas darbas. Norint jį atlikti kokybiškai, manau bus būtina Tarybos nariams išsamiai išstudijuoti universiteto bendruomenės nuomonę ir pan. Universitetui, manau, labiausiai trūksta aiškaus žinojimo, ko jis turi siekti ir kokiais konkrečiais būdais tą siekį įgyvendinti. Sieksiu padėti universitetui pribrendusių ir numatomų reformų kelyje surasti būdą tapti modernesniam, patrauklesniam, konkurencingesniam“, – patikino A. Marcinonis.

Keičiasi valdymo struktūra

DELFI primena, kad kitąmet keisis Vilniaus universiteto valdymo struktūra. Iki šiol universitetą valdė Senatas, kurį prižiūrėjo Taryba. Nuo šiol jie keičiasi pareigomis. Dabar universitetą valdys Taryba, jos nariai rinks ir naują rektorių. Senatas taps priežiūros institucija, kuri stebės, ar universitetas veikia pagal savo misiją.

„Pasikeitusi universiteto valdymo sistema teoriškai numato didesnes demokratines galimybes. Dabar vykdomoji valdžia bus atskirta nuo kitų valdžių. Vilniaus universitetą dabar valdys rektorius, Taryba ir Senatas. Pagrindinis mūsų, Senato, uždavinys – parengti Tarybos rinkimų tvarką. Dabar į 9 Tarybos narių vietas turime 29 narius. Stengiamės, kad kiekvienas narys atstovautų skirtingai interesų grupei, domėtųsi moksline veikla, o ne būtų tiesiog žymus visuomenėje. Vilniaus universitetas yra visuomenės veidrodis, turime keistis ir tinkamai atstovauti mūsų šaliai“, – sakė VU Senato pirmininkė prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė.

„Šie pasikeitimai ypač svarbūs, turint omenyje universiteto dydį. Tai yra viena didžiausių biudžetinių įstaigų Lietuvoje, kurioje dirba 5011 darbuotojų. Anksčiau turto klausimais priimdavo sprendimus Senatas, kuris iš principo buvo sudarytas kitu būdu. Tarkime, senajame Senate buvo visų fakultetų ir institutų atstovai, todėl priimant sprendimus buvo sudėtinga, kadangi reikėjo derinti kiekvieno padalinio interesus. Taryba dabar priims, taip sakykime, valinius sprendimus, kuriuos nori, nenori – reikės įgyvendinti. Būtent tokie sunkūs sprendimai, manau bus priimami lengviau“, – jai pritarė ir l.e.p. Vilniaus universiteto rektorius Jūras Banys.

11 narių taryba ne tik išrinks stambiausios aukštosios mokyklos rektorių, bet ir kartu su juo vykdys Universiteto reformą. Tik 4 nariai iš jų bus išoriniai.

Tarp kandidatų į Tarybą – žinomi vardai

Humanitarinių mokslų ir studijų bei menų studijų grupėje į Tarybą pretenduoja Audrius Beinorius, Alfredas Bumblauskas, Domas Kaunas, Audinga Peluritytė-Tikuišienė ir Paulius Vaidotas Subačius, socialinių mokslų - Alvydas Jokubaitis ir Romas Lazutka. Gyvybės, žemės ir aplinkos mokslų grupėje į Taryba gali būti išrinkti Juozas Rimantas Lazutka bei Arūnas Ramanavičius. Dviejose grupėse pasiūlyta tik po vieną kandidatą: Sveikatos mokslų grupėje - Eugenijus Lesinskas, fizinių ir technologijos mokslų - Feliksas Ivanauskas.

Išoriniais Tarybos nariais gali būti išrinkti: Leonidas Donskis, Aušra Jurgutienė, Algirdas Kumža, Tadas Langaitis, Vytautas Rubavičius, Lolita Varanavičienė ir Audronė Žukauskaitė (Lituanistikos ir kultūros plėtros grupė), Virginijus Adutavičius, Giedrius Dusevičius, Gitanas Nausėda, Jovita Nenortaitė ir Ingrida Šimonytė (Teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros grupė), Algimantas Blažys ir Algimantas Markauskas (aukštųjų technologijų, susijusių su biomedicinos mokslais, plėtros grupė) bei Rimantas Kraujalis, Arūnas Krotkus, Antanas Marcinonis arba Viktoras Tonkich (Aukštųjų technologijų, susijusių su fiziniais mokslais, plėtros grupė). Vilniaus universiteto Studentų atstovybėje kandidatu įregistruotas Raimundas Balčiūnaitis, Tarybos nariu taps ir atstovybės prezidentas Andrius Uždanavičius.