Praėjusių metų pabaigoje Švietimo ir mokslo ministerijai išplatinus pranešimą apie šalyje steigiamus aštuonis sektorinius profesinio mokymo centrus, kai kurie panevėžiečiai sunerimo, kad mūsų miestas vėl paliekamas „už borto“. Tačiau taip nėra. Panevėžys yra vienas šios srities pionierių, turintis jau išbandytą veikiantį pavyzdį, pagal jį centrai plėtojami toliau.
Mechatronikos laboratorija
© "Panevėžio balsas"

Papiktino abejingumas

Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad Lietuvos profesinio mokymo sistemoje kuriami aštuoni sektoriniai praktinio mokymo centrai. Juose jaunimas įgis profesiją, o specialistai galės tobulinti kvalifikaciją. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2007–2013 metais šiam tikslui bus skirti 107 mln. litų. Šių centrų tikslas – užtikrinti, kad besimokantieji, naudodamiesi naujausiomis technologijomis ir reikalinga įranga, įgytų darbo rinkos poreikius atitinkančius praktinius gebėjimus. 

Vilniuje planuojama steigti inžinerinės pramonės ir geležinkelių transporto specialistų sektorinius praktinio mokymo centrus, Kaune – medienos technologijų ir baldų gamybos bei kirpimo, grožio ir su tuo susijusių paslaugų, Klaipėdoje – siuvimo ir tekstilės produkcijos gamybos bei viešbučių, restoranų ir prekybos, Šiauliuose – didmeninės ir mažmeninės prekybos, Molėtų rajone – žemės ūkio praktinio mokymo centrus.

Šiais centrais, pasak ministerijos pranešimo, naudosis ne tik juos kuriančių mokyklų mokiniai, bet ir kitų to regiono profesinio mokymo įstaigų mokiniai, universitetų, kolegijų atitinkamų specialybių studentai. Čia galės mokytis ar kelti kvalifikaciją ir kiti asmenys.

Pirmieji Lietuvoje

Pasirodžiusios tokios žinios kai kuriems panevėžiečiams sukėlė nerimą. Pasipiktinta, kad nei vietos valdžia, nei išrinkti Seimo nariai nieko nedaro padėčiai gerinti, ir baiminasi, kad Panevėžys liks „už borto“. Tačiau realiai taip nėra. Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktoriaus pavaduotojas Romualdas Pusvaškis sakė, kad Panevėžys yra vienas šios srities pionierių, turintis jau išbandytą veikiantį pavyzdį, pagal jį centrai plėtojami toliau.

„Esate pionieriai, jau sėdite tame traukinyje. Panevėžys yra vienas iš garvežių“, – sakė jis.
Panevėžyje realiai jau veikia du tokie centrai, įsteigti kiek anksčiau. Sektorinis praktinio mokymo centras, anot R. Pusvaškio, yra ne kas kita, kaip modernizuota, visiškai sektoriaus poreikius atitinkanti praktinio mokymo bazė. Norima ne išmėtyti įrenginius po atskiras mokymo įstaigas, bet viską koncentruoti vienoje vietoje.

Panevėžyje šiuo metu yra inžinerinės pramonės, arba mechatronikos, centras. Direktoriaus pavaduotojas aiškino, kad jis atitinka visą minėtų centrų filosofiją, jo praktika rėmėsi formuodami ir dabartinę programą. Taip pat Panevėžio profesinio rengimo centre jau veikia automobilių mechanikų praktinio mokymo centras.

Dabar steigiami aštuoni sektoriniai praktinio mokymo centrai tose vietose, kur nekilo jokių abejonių, t. y. kur nesidubliavo veikla su tuose miestuose veikiančiais darbo rinkos mokymo centrais. Ir pirmiausia apsispręsta būtent dėl jų.

Panevėžys į tą skaičių neįeina, tačiau čia bus steigiami dar trys centrai tik pagal kitą programą – Profesinio mokymo regionuose infrastruktūros suaugusiems asmenims ir jaunimui vystymo programą. Jos koncepcija dviejų ministrų – socialinės apsaugos ir darbo bei švietimo ir mokslo – pasirašyta dar 2008 metų pavasarį. Jai bus skiriama gerokai daugiau pinigų nei dabar. Tiksli data dar nėra žinoma, bet R. Pusvaškis mano, kad ji jau nebe už kalnų.

Tikimasi, kad netolimoje ateityje Panevėžyje bus ir statybos sektorinis praktinio mokymo centras, įsteigtas Panevėžio profesinio rengimo centro bazėje. Prekybos, viešbučių ir restoranų centras – Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokyklos bazėje. Transporto ir sandėliavimo – Panevėžio darbo rinkos mokymo centro bazėje. Tad, pasak R. Pusvaškio, vertinant visą Lietuvos pasiskirstymą, Panevėžys ir apims didžiąją dalį sektorių.

Svarbu kompetencija

Pasak departamento direktoriaus pavaduotojo, tokie centrai nėra naujai steigiami.
„Jei kas mano, kad tai nauja įstaiga, labai klysta. Taip nėra daroma, – aiškino jis. – Tiesiog jau veikiančioje mokymo įstaigoje modernizuojama mokymo bazė, kad atvykęs besimokantysis galėtų įtvirtinti praktinius įgūdžius.“

Centrai steigiami ne bet kur, o ten, kur yra reikiama kompetencija, įdirbis ir mokyklos, pasirengusios turėti tokį centrą. To nesant, pasak R. Pusvaškio, nieko nebus. „Turėsime ne mokymo bazę, o muziejų“, – įsitikinęs jis. 

Taip pat atsižvelgiama į to regiono sektorių plėtrą, ūkio plėtros perspektyvas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ministerija nenori tylėti apie 404 eurų algą mokytojams: uždirba kur kas daugiau (131)

Po to, kai DELFI paviešino skaičius, kiek mokytojų Lietuvoje trūksta iki mokslo metų pradžios...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti uz centus (23)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

K. Girnius. Ar lietuviai buvo sovietų genocido auka? (43)

Mėnesio pradžioje JTO tyrimo komisija dėl Sirijos pareiškė, kad Islamo valstybė jau trejus metus...

Bankas įspėja – daliai klientų paslaugų įkainiai didės (102)

Pristatant šiemetinę naujovę – pagrindinių bankinių paslaugų krepšelį – buvo žadama, kad...

Policija ieško į susišaudymą Vilniuje, kaip įtariama, įsivėlusio O. Pikul-Jasaitienės brolio (20)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis,...

9 patarimai, į ką atkreipti dėmesį renkantis būstą (4)

Tobulo būsto nėra – kiekvienas turi didesnių ar mažesnių trūkumų. Vis dėlto geriau apie juos...

Pasigedusi iššūkių metė pelningą profesiją: naują darbą būtų sutikusi dirbti už dyką (2)

Lietuvoje ryškėja nauja nemaloni tendencija, skelbiama, kad jau pradeda trūkti kvalifikuotų...

Nacionalinio parko saugotojai savo kieme nepastebėjo nelegalaus statinio: iki tragedijos buvo vienas žingsnis (61)

Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) valdomame Užutrakio dvare vos per plauką išvengta...

„Via Baltica“ rekonstrukcija: kelininkai ir gyventojai iškasė karo kirvį (30)

Planas rekonstruoti „ Via Baltica “ kelyje esančias sankryžas sukėlė didelį kai kurių...

Vasarinės spūstys bando vilniečių nervus: įvardijo problematiškiausias vietas (24)

Kamščiai keliuose daugumą vairuotojų varo iš proto ir tampa rimtu kantrybės išbandymu, o užvis...