Statistikos departamentas, remdamasis Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, informuoja, kad 2009–2010 mokslo metų pradžioje šalyje veikė 78 profesinės mokyklos, kuriose mokėsi 47,9 tūkst. mokinių.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Palyginti su praėjusiais mokslo metais, mokinių skaičius profesinėse mokyklose padidėjo 4 tūkst. (9 proc.) ir yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Šalyje buvo 3 nevalstybinės profesinės mokyklos, kuriose mokėsi 77 mokiniai.

2009 m. iš 47,5 tūkst. šalyje įgijusių pagrindinį išsilavinimą mokinių 21 procentas tęsė mokslą profesinėse mokyklose, iš 46,5 tūkst. įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą – 5 procentai.

2009 m. į profesines mokyklas įstojo 22,7 tūkst. mokinių, arba 2 tūkst. daugiau nei 2008 m. Daugiau nei pusė (12,5 tūkst.) įstojusiųjų buvo baigę pagrindinę mokyklą, trečdalis (6,9 tūkst.) – vidurinę mokyklą, 12 procentų (2,7 tūkst.) įstojusiųjų neturėjo pagrindinio išsilavinimo. Tarp visų įstojusiųjų 586 (3 proc.) jau turėjo profesiją, iš jų 84 įgijo specialybę aukštojoje mokykloje.

Didesnė dalis jaunimo kartu su profesija mokosi ir bendrojo lavinimo dalykų. Pagrindinį išsilavinimą profesinėse mokyklose siekia įgyti 1,9 tūkst., arba 4 procentai mokinių, vidurinį išsilavinimą – 30,9 tūkst. (65 proc.). Tik profesijos mokosi daugiau nei trečdalis (15,1 tūkst.) profesinių mokyklų mokinių.

Kaip ir ankstesniais metais profesinėse mokyklose mokėsi daugiau vyrų (67 proc.) nei moterų (33 proc.). Kas penktas profesinės mokyklos mokinys (10,4 tūkst., arba 22 proc.) yra nepilnametis, t. y. neturintis 18 metų. Kasmet profesinėse mokyklose mokslo nebaigia vidutiniškai 7 tūkst., arba 16 procentų mokinių, iš jų 30 procentų – dėl nepažangumo.

Daugiausia mokinių mokosi vadybos ir verslo administravimo srityje. 2009–2010 mokslo metų pradžioje vadybos ir verslo administravimo (smulkiojo verslo paslaugų teikėjo, prekybos įmonės vadybininko padėjėjo, technikos priežiūros verslo darbuotojo ir kt.) mokėsi ketvirtadalis, inžinerijos ir inžinerinių profesijų (automobilių remontininko, elektros įrenginių elektromechaniko, kompiuterinės įrangos derintojo ir kt.) – 23 procentai visų profesinių mokyklų mokinių.

Kitos ne mažiau populiarios mokymosi sritys – paslaugos asmenims, socialinės, transporto paslaugos. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, besimokančiųjų kompiuterijos skaičius padidėjo 41 procentu, sveikatos priežiūros – 32, socialinių paslaugų – 30, transporto paslaugų – 15 procentų.

Mažėjo gamybos ir perdirbimo profesijų besimokančiųjų skaičius. Jei 2000–2001 m. m. šios srities profesijų mokėsi 9,1 tūkst. mokinių, tai 2009–2010 m. m. – 2,4 tūkst. Per vienus metus norinčiųjų mokytis gamybos ir perdirbimo profesijų sumažėjo 24 procentais.

Kasmet profesinės mokyklos parengia daugiau nei 12 tūkst. specialistų. 2009 m. profesinę kvalifikaciją įgijo 12,3 tūkst. mokinių (3 proc. mažiau nei 2008 m.), iš jų 7,7 tūkst. mokinių kartu su profesija įgijo vidurinį išsilavinimą (12 proc. daugiau nei 2008 m.). Brandos atestatus kasmet profesinėse mokyklose gauna apie 15 procentų visų šalies abiturientų. 2009 m. 5 procentai baigusiųjų profesines mokyklas įstojo į kolegijas ar universitetus.

Iš visų baigusiųjų profesines mokyklas moterys sudarė 39 procentus. Tik moterys baigė socialinių paslaugų srities specialybes, 82 procentai moterų įgijo paslaugų asmenims specialybes.

2009 m. profesinėse mokyklose dėstė 3,9 tūkst. pedagogų, arba penktadaliu mažiau nei 2005 m. 80 procentų pedagogų turėjo aukštąjį išsilavinimą, 16 procentų – aukštesnįjį, 4 procentai – vidurinį.

„Eurostat“ duomenimis, 2007 m. Europos Sąjungoje 52 procentai vidurinio mokymo lygmens, kuris apima bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą, mokinių mokėsi profesijos, o Lietuvoje perpus mažiau – 26 procentai (2009 m. – 28 proc.)

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Atgijęs Latvijos krepšinis: auksinė karta – pakeliui į šlovės olimpą specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (37)

Latvija prieš Lietuvą. Rungtynės Rygos arenoje, į kurias bilietai ištirpo akimirksniu. Akistata,...

Vilniaus oro uosto atidarymo laukė dėl įdomios priežasties – pomėgiu užkrėtė ir žmoną (9)

Petras Kaukėnas yra avionikos specialistas . 26 metų vaikinui tenka dažnai atsakinėti į...

Gyvai / „Betsafe“ Lietuvos paplūdimio futbolo čempionatas

„Betsafe“ Lietuvos paplūdimio futbolo čempionatas.

Išsiaiškino, ko reikia norint tapti milijonieriumi (1)

Žmonės labai domisi milijonieriais, kurie savo turtus susikrovė patys.

Lietuje pabudusi „Karklė“ tęsia linksmybes vienam rytas baigėsi komisariate (22)

Šeštadienio rytą festivalininkai „ Karklėje “ prabudo nuo lietaus lašų barbenimo į...

Lietuviai rado dar vieną apsipirkimo maršrutą (247)

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje šiemet prekių ir paslaugų...

Karščiausioje Žemės vietoje gyvybė rasta rūgštyje (3)

Siurrealistinių spalvų peizaže dominuoja ryškiai žalia ir geltona, burbuliuoja karštas vanduo,...

Lekiate prie jūros? Nepamirškite, Jus stebi (78)

Atostogauti galima ir reikia, tik ne tuomet, kai vairuoji. Tokią žinią visą vasarą vairuotojams...

Vienas šuolis į vandenį pakeitė šeimos gyvenimą istorija sujaudino tūkstančius (95)

Birželio 10 d. vilnietis Aurimas Vėbra patyrė labai sudėtingą traum ą – kaklo penkto...

Pirmą „Lietuvos ryto“ treniruotę surengęs R. Kurtinaitis palinkėjo A. Gudaičiui parvežti medalį susipažino su asistentu (21)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda šeštadienio rytą surengė pirmą treniruotę, kurią,...