Seimas balsuodamas dėl įstatymo pritarė siūlymui, kuris iš esmės paliko egzistuojančią dabartinę per 2009 metų reformą įvestą aukštųjų mokyklų valdymo formą, kai sprendžiamoji galia priklauso tarybai.

„Didžiulės nekontroliuojamos valdžios galios atiduotos į valstybinės aukštosios mokyklos vadovo ir tarybos rankas. Valstybiniuose universitetuose ir kolegijose ėmė sistemingai reikštis piktnaudžiavimai suteikta įstatymu valdžia. Konkretūs faktai apie piktnaudžiavimus, valstybinių universitetų vadovybės sąsajas su galimai nusikalstamomis oligarchinėmis struktūromis buvo paviešinti įvairiose šalies medijose“, – rašoma pranešime, kurį po įstatymo priėmimo paskelbė profesinė sąjunga.

Naujoji įstatymo redakcija numato, kad valstybinės aukštosios mokyklos taryba yra aukštosios mokyklos strateginių reikalų valdymo organas, užtikrinantis jos atskaitomybę visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir proaktyvią reakciją į aplinkos pokyčius. Taryba renka, skiria ir atleidžia rektorių.

„Aukštųjų mokyklų profsąjunga nuosekliai laikosi pozicijos, kad visus įgaliojimus reikia palikti senatui, o taryba turėtų būti tik priežiūros institucija, stebėtoja. Tai būtų senas modelis, kuris galiojo anksčiau, tai būtų uždaras modelis, kai rektorius buvo absoliučiai priklausomas nuo senato ir neturėjo laisvės veikti, daryti reformas“, – apie ginčą dėl universiteto valdymo formos BNS sakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys konservatorius Valentinas Stundys.

Jis per priėmimą kolegas ragino balsuoti už socialdemokrato teisingumo ministro Juozo Bernatonio siūlymą, sakydamas, kad jis „labai ryškiai atskiria aukštosios mokyklos valdymo institucijų funkcijos kai kuriuos dalykus, lyginant su dabar galiojančiu įstatymu, pakoreguoja ir patikslina išryškindamas aukštosios mokyklos tarybos strateginį vaidmenį“.

V. Stundys kartu pažymėjo, kad dabartinę valdymo formą remia ir rektorių konferencija. „Iš tikrųjų pataisa gera, ir turime pritarti, jeigu norime galvoti, kad aukštųjų mokyklų tinklo konsolidavimas, vidinės reformos yra būtinybė. Jeigu manome kitaip ir paklūstame vienos profsąjungos įgeidžiams ir diktatui bei spaudimui politikams, kad tik senatai gali valdyti aukštąsias mokyklas, tai stabdykime visas reformas, nes akademinės bendruomenės vėlgi liks uždaros“, – kalbėjo parlamentaras.

„Seimas prabalsavo už socialdemokratų frakcijos atstovo J. Bernatonio paskubomis pasiūlytą įstatymo redakcijos versiją kurioje paliktas antikonstitucinis aukštojo mokslo valdymo modelis. Ypač apgailėtina, kad akivaizdžiai antikonstitucinį įstatymą Seimui ir valstybei įpiršo būtent socialdemokratų paskirtas teisingumo ministras“, – į Seimo balsavimą reaguoja Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas.

Seimas praėjusią savaitę priėmė naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymą, kuris įtvirtina studijas valstybės užsakymu, nustato minimalius reikalavimus visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir leidžia vykdyti trejų metų bakalauro studijas. Numatyta, kad įstatymas įsigalios nuo 2017 metų.

Taip pat naujos redakcijos įstatyme lieka dabartinis aukštųjų mokyklų valdymo modelis, nors ankstesniame jo variante buvo daugiau galių numatyta aukštųjų mokyklų senatui.