Priėmimo į aukštąsias mokyklas tendencijas pristatęs švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus pažymėjo, kad kasmet mažėja ir iki 2020 m. toliau mažės potencialių studentų skaičius - nuo 2009 m. abiturientų skaičius krito ketvirtadaliu. Universitetuose bendras studentų skaičius sumažėjo 26 proc., o kai kuriuose universitetuose studentų smuko daugiau nei trečdaliu: pavyzdžiui, Šiaulių universitete - 56 proc., Lietuvos edukologijos universitete - 38 proc., Klaipėdos universitete - 33 proc. „Todėl aukštosios mokyklos turi spręsti klausimą, kaip pritraukti studentus, tačiau ne studijų kokybės sąskaita", - akcentavo švietimo ir mokslo viceministras.
Iš visų priimtų į I pakopą universitetuose valstybės finansavimą 2014 m. gavo 51 proc. stojančiųjų. Ryškus pasirengimo studijuoti skirtumas tarp priimtųjų į valstybės finansuojamas ir mokamas studijas. Daugiausia priimtųjų į valstybės finansuojamas vietas universitetuose surinko 6-8 balus iš 10 galimų konkursinio balo maksimumo, kolegijose dominuoja surinkusieji iki 4 balų. Į valstybės nefinansuojamas vietas universitetuose 57 proc. įstojo surinkę iki 4 balų, kolegijose tokių - 90 proc.
Žemiausias konkursinis balas universitetuose buvo 0,45, o kolegijose - 0,35.
„Tai reiškia, kad į kai kurias aukštąsias mokyklas įstoja visiškai studijoms nepasirengę jaunuoliai, mokyklas baigę žemais pažymiais ir nelaikę valstybinių brandos egzaminų", - sakė švietimo ir mokslo viceministras. Pasak R. Vaitkaus, šiai problemai spręsti Mokslo ir studijų įstatymo pataisose numatytas minimalus konkursinis balas, šiuo metu tokį priėmimo slenkstį taiko tik keletas aukštųjų mokyklų.
Kaip pabrėžė švietimo ir mokslo viceministras, pasirinkimų studijuoti balansas studijų sričių atžvilgiu gerėja, populiariausių studijų programų dešimtuke jau atsirado ne tik socialinių mokslų, bet ir biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijų programos. Siekiant studijų kokybės bei tarptautinio žinomumo Lietuvos aukštosioms mokykloms būtina dalyvauti pasauliniuose reitinguose, o ypač U-Multirank projekte, bei didinti savo tarptautiškumą.
Nacionalinio egzaminų cento direktorė Saulė Vingelienė informavo, kad nors abiturientų skaičius, lyginant su 2013 m., buvo mažesnis 4 proc., pasirinktų ir laikytų egzaminų skaičius išaugo daugiau nei procentu. Didesnis skaičius mokinių rinkosi laikyti geografijos, fizikos, chemijos, biologijos, anglų kalbos, matematikos ir informacinių technologijų valstybinius brandos egzaminus. Tiek juos išlaikiusių, tiek pasiekusių aukštesnįjį pasiekimų lygį procentas padidėjo.
Aukštesnįjį pasiekimų lygį šiemet pasiekė dvigubai daugiau anglų kalbos valstybinį egzaminą laikiusių mokinių, arba kas antras laikiusysis. Iš gamtos mokslų išsiskiria chemija - vienas iš keturių šį brandos egzaminą laikiusių abiturientų pasiekė aukštesnįjį pasiekimų lygį.
Pasak S. Vingelienės, viena iš spręstinų problemų - mokykloje gaunami pažymiai ir egzamino rezultatai ne visuomet sutampa, gerai mokykloje vertinti mokiniai kartais gauna prastus egzamino vertinimus. „Čia ir mokyklų darbo klausimas. Savo ruožtu mes tobulinsime matematikos ir užsienio kalbos egzamino struktūrą, tiksliname egzaminų programas, kartu pateikdami egzaminų reikalavimus iliustruojančias užduotis, kad visi vienodai juos suprastų. NEC tinklalapyje jau dabar paskelbti minimalius reikalavimus iliustruojančių užduočių pavyzdžiai", - sakė S. Vingelienė.
Šiuo metu, pasitelkiant išorinius ekspertus, yra atliekama lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir istorijos valstybinių brandos egzaminų analizė.
Siekiant užtikrinti užduočių slaptumą, autorinėse sutartyse su egzaminų užduočių rengėjais, recenzentais numatytos didesnės baudos už užduočių ar jų dalių nutekinimą. Taip pat tikslinamas Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas aiškiau apibrėžiant pasinaudojusių neteisėtai gauta informacija abiturientų atsakomybę.
S. Vingelienė pabrėžė, kad VBE vertinimų skaidrumo yra siekiama ir kitais būdais: skenuotus visų egzaminų savo darbus kandidatai mato rezultatų skelbimo sistemoje ir gali teikti argumentuotas apeliacijas.
Kolegijos posėdyje dalyvavo Prezidentūros, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Vyriausybės, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, LAMA BPO, Nacionalinio egzaminų centro, Lietuvos mokslų tarybos, Lietuvos studentų sąjungos atstovai.