"Galiu pasakyti, kad rezultatai rodo, kad mažėja konkursiniai balai į aukštąsias mokyklas, ir šiemet jie sumažėjo dar", - interviu "Žinių radijui" sakė R. Kačkutė.
Kaip pavyzdį ji pateikė tai, kad šiais metais į valstybės finansuojamą vietą buvo galima įstoti surinkus vos 0,92 balo iš 10 galimų, o į valstybės nefinansuojamą - 0,34 balo.
"Tai reiškia, kad įstojo vaikai, kurie nėra laikę brandos egzaminų, mat jeigu išlaikai brandos egzaminus net ir pačiais prasčiausiais pažymiais, balas yra 1,4. Jeigu galima įstoti į valstybės finansuojamą vietą net neišlaikius brandos egzaminų, ką tai byloja apie aukštojo mokslo kokybę? Jeigu taip ir toliau tęsis, jinai tikrai tik kris", - teigė šalies vadovės atstovė.
Dėl to, pasak jos, atėjo laikas valstybei nustatyti priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas standartus, kurie nemenkintų aukštojo mokslo kokybės. R. Kačkutė priminė, kad dar 2008 metais Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad valstybės turi teisę nustatyti aukštojo išsilavinimo kokybės reikalavimus, tokie pavyzdžiai yra daugelyje Europos šalių.
"Iš tikrųjų atėjo laikas rimtai pamąstyti apie tai, kaip galima užtikrinti aukštojo mokslo kokybę realiai", - teigė vyriausioji Prezidentės patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais R. Kačkutė.
Šiais, 2015-2016 mokslo metais studijuos apie 135 tūkst. studentų (pernai 138 tūkst.). Įstojusiųjų skaičius tūkstančiu mažesnis nei pernai: nuo 27 tūkst. sumažėjo iki 26 tūkst. Jie studijuos 24 kolegijose ir 23 universitetuose. Valstybės lėšomis studijuos apie 15 tūkst. pirmakursių, daugiau nei 11 tūkst. už mokslą mokės patys (pernai valstybės finansuojamos studijos, studijų stipendijos arba tikslinio finansavimo vietos paskirtos apie 15 tūkst. stojančiųjų, o studijuoti savo lėšomis įstojo per 12 tūkst.).