Mokytojai tikina, kad be pratybų mokyti būtų sudėtinga, tačiau svarbiausia – ne ką, o kaip šiuolaikiniams mokiniams pateikti.
Palengvina tiek mokytojo, tiek mokinio darbą
Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nurodoma, kad individualiomis mokymosi priemonėmis – pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis ir pan. – mokinį aprūpina tėvai. Visgi, nors ir neprivaloma, ši pagalbinė priemonė randama kone kiekvieno – ypač žemesnių klasių – moksleivio kuprinėje.
Pasak Astos Sakalienės, kuri kartu su dar keturiomis šalies mokytojomis šį rudenį Vyriausybėje buvo įvertinta „Metų mokytojo“ premijomis, pratybų sąsiuviniai palengvina tiek mokinio, tiek mokytojo darbą.
„Dirbu su trečios klasės mokiniais. Šiais laikais, kai vaikai tokie imlūs ir judrūs, reikia ieškoti vis naujų ugdymo formų. Darbas vien su knyga ir sąsiuviniu būtų nuobodus – jau po penkių minučių mokiniai spoksotų į varnas už lango, o ne į knygos eilutes“, – juokiasi Panevėžio „Vilties“ pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja ekspertė.
Jai pritaria ir Vilniaus Balsių pagrindinės mokyklos matematikos mokytojas Marius Zakarevičius. Jo teigimu, vis daugiau dėmesio skiriant mokymo ir mokymosi procesui vertinti, pratybų sąsiuvinių svarba tampa akivaizdi.
„Jau turime pratybų sąsiuvinių, kuriais naudodamiesi mokiniai gali nuolat save įvertinti, stebėti mokymosi pažangą ir lengviau pasiruošti atsiskaitymo darbams. Pratybų sąsiuvinis gali būti naudojamas ir darbui klasėje su mokytoju, ir savarankiškai namuose. Šiuolaikiniuose pratybų sąsiuviniuose pateikiama įvairaus pobūdžio ir sudėtingumo kūrybinių ir praktinių užduočių, tad mokytojai savo nuožiūra gali diferencijuotai bei individualizuotai dirbti ir taip pasiekti geresnių rezultatų“, – sako M. Zakarevičius.
Pratybas teigiamai vertina patys vaikai
Panašios pozicijos laikosi ir Rasa Rugelienė, kuri „Metų mokytojos“ titulu apdovanota vieneriais metais anksčiau už A. Sakalienę. Kėdainių „Ryto“ pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja sako, kad pratybos, su kuriomis ji dirbanti, yra parinktos labai tikslingai ir kokybiškai pratęsia pamokos temą.
„Užduotys yra žaismingos ir tinkamai parinktos pagal vaikų amžių – tų pačių rezultatų nebūtų galima pasiekti vien rašant sąsiuvinyje. Žinoma, kiekvienas mokytojas turėtų atsižvelgti į mokinio gebėjimus ir užduotis iš pratybų sąsiuvinio skirti ne aklai, tačiau pritaikydami jas individualiai, galbūt nebūtinai atliekant visas ar paeiliui“, – patirtimi dalijosi tituluota pedagogė.
R. Rugelienė pasakoja, kad vaikams pasiūlius alternatyvą, jie vis tiek patys grįžta prie pratybų sąsiuvinių. Palyginę savo ir klasės draugų, kurie dirba naudodamiesi ir pratybų sąsiuviniais, darbą, jie mato rezultatų skirtumą ir patys prašo tėvų jas nupirkti.
Investicija į gebėjimų ugdymą
Panevėžio „Vilties“ pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja ekspertė A. Sakalienė sako pati turinti vaikų ir suprantanti, kad jei namie daugiau nei viena atžala – apsirūpinimas visomis mokyklai reikalingomis priemonėmis tampa tikru iššūkiu. Visgi, anot jos, net kopijuojant užduotis kiekvienam vaikui, susidarytų ne ką mažiau išlaidų. Juolab, tokia veikla pažeistų autorinių teisių įstatymus.
Paklausta, ar yra būdų tėvams sutaupyti, Kėdainių „Ryto“ pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja R. Rugelienė atsidūsta – šiandien viskas kainuoja, tačiau jei vaiko lavinimui konkreti mokymo priemonė yra naudinga, gailėti nereikėtų – esą tai investicija į gebėjimų ugdymą. Visgi R. Rugelienė sutinka, kad mokytojas gali padaryti tam tikrų išlygų.
„Mokytojas geriau pažįsta savo klasę, savo mokinius, tad gali individualiai nuspręsti, pavyzdžiui, nepirkti kažkurios vienos pratybų dalies“, – teigia ji.
Sėkmę garantuoja kūrybiškumas ir gera klasės atmosfera
Mokytoja ekspertė A. Sakalienė pasakoja, kad pratybas mokykla siūlo atsižvelgdama į konkrečiais metais pasirinktus vadovėlius – jas dažnai sudaro būtent vadovėlių autoriai. Jos teigimu, pratybų sąsiuvinių reikia visiems mokomiesiems dalykams, pradedant lietuvių kalba, baigiant pasaulio pažinimo pamoka, tačiau svarbiausia užduotimi tampa kūrybiškai ir individualiai pateikti turimas priemones.
„Daug lengviau, kai pratybos papildo pagrindines priemones, bet labai svarbu keisti užduotis ir mokymo formatus. Turime ir interaktyviąją lentą, vaikai dirba ir individualiai, ir poromis, ir grupėse. Šiandien tikrai nebėra taip, kad dirbame tik iš knygų ar tik iš pratybų – sėkmę garantuoja kūrybiškas skirtingų priemonių naudojimas“, – pasakoja mokytoja.
Optimizmo balse nestokojanti pedagogė R. Rugelienė teigia, kad nesant didelių finansinių galimybių, mokytojams tereikia būti kūrybiškesniems ir išnaudoti viską, ką siūlo mokykla.
„Man pasisekė, kad mokykloje turime interaktyvias lentas, taikome modernias technologijas, tad šiems Z kartos vaikams dėmesį sutelkti padeda skaitmeninis turinys. Galimybių šiais laikais turime daugiau, bet ir mokytojui daugiau iššūkių – sudominti mokslu energingą, viskuo vienu metu besidomintį, tačiau dėmesį sunkiai sutelkiantį vaiką. Tokie yra šiuolaikiniai vaikai, o mes turime prie jų prisitaikyti ir negalvoti, kad gerų rezultatų pasieksime juos mokydami taip, kaip mokėmės mes ar mūsų tėvai. Tokios geležinės tvarkos, su kuria užaugome, jau nebebus“, – teigia R. Rugelienė.
Mokytojas M. Zakarevičius priduria, kad bet kurios pamokos sėkmę garantuoja gera klasės atmosfera, pasitikėjimas ir mokytojo sugebėjimas sudominti vaikus.
„Visada siekiu, kad tarpusavio santykiai būtų pagrįsti abipuse pagarba ir pasitikėjimu, o pamokos uždaviniai, tarsi pakopos, vedančios bendro tikslo link, būtų konkretūs ir pamatuoti. Pastebėjau, kad labai efektyvios metodinės pertraukėlės, motyvuojantys intarpai, kurių metu stengiamės vieni kitus nustebinti dalindamiesi technologijų naujienomis, naujausiais mokslo išradimais, triukais ir pan. Po to jau nesunku mokinius vėl sutelkti rimtam darbui. Mokymosi priemonės – tik įrankiai rezultatui pasiekti, todėl juos reikia tiesiog apdairiai, tinkamai ir laiku naudoti“, – teigia mokytojas.