Auklėti nedrausmingus vaikus „beržine koše“ – vis dar populiaru, tokias išvadas galima daryti peržvelgus Šiaulių apskrities policijos atstovų pateiktą statistiką.
vaikas, berniukas, diržas, bausmė, fizinė bausmė, baimė
© Shutterstock nuotr.

Tiesa, tėvai kilnojo ranką prieš savo vaikus ne tik tada, kai norėjo juos paauklėti. Socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams trenksmai namuose – beveik kasdienybė. Maža to, pačių vaikų konfliktai neretai sprendžiami kumščiais. Kad smurtas skaudi problema, tikina ir psichiatrai, kurie teigia, jog nuo vaikystės ujamas ir skriaudžiamas vaikas praranda pasitikėjimą savimi, nebepasitiki aplinkiniais, o problemas ir pats pradeda spręsti kumščiais.

Opi problema – fizinis smurtas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos poskyrio vyriausiosios specialistės Rasos Šliavienės teigimu, 2013 metais Šiaulių apskrityje nuo nusikalstamų veikų nukentėjo, t. y. patyrė vienokios ar kitokios formos smurtą, 438 (2012 m. – 479) vaikai. Lyginant su 2012 metais, nukentėjusių vaikų skaičius sumažėjo 8,6 proc.

Šiaulių apskrityje fizinę prievartą patyrė 236 vaikai, 80 vaikų patyrė turtinę žalą, 10 – seksualinę ir 9 – psichologinę prievartą. Lyginant su 2012 metais, pastebimas turtinę žalą patyrusių vaikų skaičiaus mažėjimas (-17,5 proc.) bei išaugęs fizinį smurtą (+3,5 proc.) patyrusių vaikų skaičius.

Artimoje aplinkoje smurtą patyrusių vaikų skaičius sudaro 38,5 proc. 81,3 proc. nuo nusikalstamų veikų nukentėjusių vaikų sudaro vaikai nuo 10 iki 17 metų ir atitinkamai 18,7 proc. sudaro vaikai iki 10 metų.

Bizūnu naikina auklėjimo spragas

„Smurto prieš vaikus priežastys pakankamai įvairios ir priklauso nuo to, kokios formos smurtą patiria vaikas ir kas jo atžvilgiu smurtauja. Jeigu kalbant apie smurtą vaikų atžvilgiu artimoje aplinkoje, tai reikia pažymėti, kad fizinės bausmės vis dar yra naudojamos kaip viena iš auklėjimo priemonių. Kartais tėvai fiziniu smurtu bando spręsti vaiko elgesio problemas, atsiradusias dėl įvairių auklėjimo spragų, taip pat pasitaiko atvejų, kai vaikų atžvilgiu smurtaujama socialinės rizikos šeimose, kuriose egzistuoja visas kompleksas problemų, t. y. nuolat vartojami alkoholiniai gėrimai, sutuoktiniai (ar sugyventiniai) smurtauja vienas kito atžvilgiu, tad smurtinis elgesys bei toks problemų, nesutarimų ar konfliktų sprendimo būdas yra neatsiejama tokių šeimų gyvenimo dalis“, – aiškina Prevencijos poskyrio vyriausioji specialistė R. Šliavienė.

Kalbėdama apie smurtinį elgesį viešosiose vietose, R. Šliavienė išskiria keletą priežasčių:
vaikai nukenčia dėl ribotų galimybių apsiginti ar patiklumo, kartais dėl elementarių saugumo reikalavimų nepaisymo. „Atskirose vaikų grupėse vyrauja smurtinio elgesio kultūra, vadovaujantis šiai kultūrai priimtinomis elgesio normomis grindžiami bendraamžių tarpusavio santykiai bei sprendžiami įvairūs nesutarimai“, – teigia ji.

Šalies vaikai kenčia psichologinį smurtą

2013 metais Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga gavo 290 skundų, 83 tyrimai buvo pradėti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus iniciatyva. Išanalizavus pareiškimų duomenis, nustatytas žymus tyrimų dėl šeimos narių ir artimų giminaičių galimai netinkamo elgesio vaikų atžvilgiu padaugėjimas: 2013 metais – 139, o 2012 metais – 113 atvejų.

Praėjusiais metais daugėjo pasitvirtinusių atvejų, kai buvo nustatytas smurtas prieš vaikus (69 atvejai), palyginimui, 2012 metais iš viso buvo nustatyta 50 smurto atvejų. Deja, 2013 metais 41 smurto atvejis nustatytas šeimoje. 

Lyginant su 2012 metais, nustatytų pažeidimų dėl fizinio smurto sumažėjo – 2013 metais nustatyta 19 atvejų, 2012 metais – 26, tačiau padaugėjo išaiškintų psichologinio smurto atvejų – atitinkamai 50 ir 24 atvejai. Pažeidimų dėl seksualinio smurto prieš vaikus ataskaitiniais metais nustatyta nebuvo.

Fizinių bausmių efektas – trumpalaikis

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centro gydytoja psichiatrė Orinta Ančiulytė teigia, kad iš tiesų vaikai vis dar yra auklėjami fizinėmis bausmėmis. „Tačiau jų efektas yra trumpalaikis. Dažnai būna, kad supykę tėvai nubaudžia vaiką, bet vaikas iš tiesų nesupranta, ką jis padarė ne taip. Vaikas pirmiausia turi suvokti, kodėl tėvai pyksta, už ką jis yra baudžiamas. Ir visa tai jam turi būti labai aiškiai pasakoma. Tačiau daug veiksmingiau – vaiką motyvuoti, kad jis pakartotinai nenusikalstų, nenusižengtų. Taigi tėvai turėtų motyvuoti vaiką, kad jis taip nebedarytų. Pavyzdžiui, pasakant, kad jam skiriama bausmė – namų areštas, kad kažkurį laiką bus ribojami arba visiškai nebeduodami dienpinigiai, kad jis nebegalės užsiimti mėgstama veikla, negalės lankyti būrelio ir pan. Žodžiu, vaikas už bausmę turi gauti apribojimą to dalyko, kuris jam yra svarbus. Tai bus daug veiksmingiau ilgalaikiu požiūriu nei, liaudiškai tariant, duoti diržo“, – sako ji.

Problemas pradeda spręsti kumščiais

Anot psichiatrės, kai tėvai savo atžalas auklėja diržu, pastarieji smarkiai paveikiami psichologiškai. Jei prieš vaiką nuolat smurtaujama, jei ant jo dažnai šaukiama – labai žemėja jo savivertė. Vaikas nebepasitiki aplinka, tampa priešiškas, agresyvus, piktas.

„Yra dvi smurto rūšys: fizinis ir psichologinis. Kai vaikas yra baudžiamas fizine bausme, kada jis yra mušamas arba kitaip fiziškai skriaudžiamas, sukeliant skausmą, vaikas nukenčia ir psichologiškai. Į savo tėvą, mamą, kitą artimą žmogų, kuris yra šeimoje, jis reaguoja kaip į agresorių. Maža to, vaikas patiria emocinį sąmyšį. Ryškėja nesaugumo jausmas, menkėja savivertė, atsiranda nuotaikos sutrikimai, dirglumas, nerimas, jam sunku adaptuotis. Tada vaikas mokosi, kad esant problemai, jis lygiai taip pat turi reaguoti į aplinką, t. y. naudoti smurtą“, – aiškina O. Ančiulytė.

Viskas prasideda nuo šeimos

Vaikų ir paauglių psichiatrijos centro gydytoja tikina, kad tai nereiškia, jog visi vaikai, kurie ritasi ant žolynų ar mokykloje mosuoja kumščiais, yra iš smurtaujančių šeimų.

„Dažnai žmonės sako: „Vaikas mušasi, vadinasi, gauna ir pats.“ Nebūtinai taip. Vaikai yra linkę kopijuoti kitų elgesį, ypač savo bendraamžių. Tačiau aš visada sakau, kad viskas prasideda nuo šeimos, nuo namų“, – sako ji.

Gydytojos teigimu, nereikia laukti, kad mokytojai ar darželio auklėtojai vaiką išugdytų. Ugdyti reikia jau namie. Jeigu mokykloje ar darželyje auklėtojas skundžiasi, kad vaikas yra dirglus ar mušasi, šeimoje turi būti labai rimtai žiūrima į šitą problemą nepaisant to, kokio amžiaus vaikas yra.

„Jam suprantamu būdu reikia aiškinti, kad taip negalima elgtis ir kodėl negalima. Pasakant, kad tai yra netinkama, kad skauda, atspindint jam tą poelgį. Dažnai vaikai nemoka išreikšti emocijų. Tai sugebama padaryti tik per fizinį veiksmą. Nes jie yra nebrandūs, net ir paaugliai būna nebrandūs. Kodėl paaugliai mušasi, būna labai agresyvūs? Jeigu šeimoje yra mažai bendraujama su vaiku, jis nemoka savo emocijų išreikšti žodžiais, tik fiziniu veiksmu“, – aiškina O. Ančiulytė.

Vaikai prisifantazuoja įvairių dalykų

Mėtyti akmenis tik į tėvų daržą būtų neteisinga. Akivaizdu, kad šiuolaikiniai vaikai, jaunimas – taip pat ne šventieji. 

Pastaruoju metu, anot psichiatrės, sparčiai dažnėja vaikų manipuliacija tėvų atžvilgiu. „Jie dabar mokyklose yra labai gerai informuojami apie savo teises, bet apie pareigas jie pamiršta. Ir tų pareigų jie nepaiso. Mokytojai taip pat iškelia problemą, kad paaugliai ar vaikai, net mažamečiai drebia į akis savo teises, bet pareigų nežino. Labai dažnai vaikai pradeda grasinti vaikų teisėmis, gąsdina, kad pasiskųs, jog jį kažkas mušė ir pan.“ – teigia O. Ančiulytė.

Jos teigimu, ypač dažnai taip elgiasi vyresni paaugliai, kurie išgyvendami emocingą laikotarpį pradeda konfliktuoti su tėvais dėl prastų mokslo rezultatų, negrįžimo laiku namo ir t. t. „Susiduriame ir su tuo, kad vaikai neteisingai apkaltina tėvus. Taip dažniausiai nutinka tada, kai šeimoje yra patėvis ar pamotė. Dažnai pasitaiko, kad nemėgstant jų, nenorint priimti į savo šeimą, vaikai prisifantazuoja įvairių dalykų“, – sako Vaikų ir paauglių psichiatrijos centro psichiatrė O. Ančiulytė.

Šiaulių naujienos
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (15)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (6)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (241)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (7)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (14)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...

Žvaigždžių gretos byra: Europos čempionatas – be būrio elitinių žaidėjų (6)

Savaitgalį vos per 24 valandas iš Europos krepšinio čempionato žaidėjų sąrašo buvo...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (82)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (75)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...

Vilniaus viešnamiuose – meilės pažinčių svetainėse ieškančios užsienietės (42)

Iš jaunų merginų prostitucijos pralobti užsigeidę sutuoktiniai nutarė eiti lengviausiu keliu –...

Duonos gamintojai pasišovė išsaugoti lietuviškos ruginės duonos tradicijas (15)

Lietuva nuo seno visame pasaulyje garsėja ruginės duonos gamybos tradicijomis. Vis dėlto...