A. Vienuolio progimnazija dėmesio centre atsidūrė po to, kaip praėjusių metų pavasarį savo namuose nusižudė 13-metis. Berniuko mama Alina iki šiol įrodinėja, kad savižudybė susijusi su problemomis mokykloje.

Tyrimą atlikusi speciali savivaldybės komisija nei mokyklos veikloje, nei direktorės D. Klimkevičienės veikloje problemų neįžvelgė.

Tačiau ši istorija nesibaigia. Prieš keletą dienų 14 buvusių progimnazijos moksleivių tėvų pasirašė skundą R. Šimašiui. Rašte prašoma atlikti tarnybinį patikrinimą direktorės D. Klimkevičienės vadovaujamoje progimnazijoje.

„Esame susirūpinę dėl nepakankamo mokinių emocinio, psichologinio bei fizinio saugumo šioje mokykloje. Pavasarį mokyklą sukrėtusi vieno mokinio savižudybė ir po jos sekę mokyklos administracijos veiksmai atskleidė jau seniai įsišaknijusius blogus administracijos (ne)darbo įpročius, elementarių etikos normų neišmanymą, krizių nevaldymą, problemų „kišimą po kilimėliu“ bei labai žemo lygio vadovavimo švietimo įstaigai modelį.

Kartu į dienos šviesą iškilo ilgą laiką nutylėti dalykai: vyraujantis blogas emocinis ir psichologinis klimatas tarp progimnazijos darbuotojų, mokinių patiriamas fizinis smurtas ir patyčios, netinkamas disponavimas piniginėmis lėšomis“, – rašoma kreipimesi.

Kaip aiškinama rašte, neatsiskaitoma už piniginių lėšų, surinktų iš tėvų progimnazijos reikmėms, panaudojimą, kiekviena klasė renka pinigus asmeninių dovanų direktorei D. Klimkevičienei pirkimui.

Tėvai taip pat paaiškino, kodėl kreipiasi tik dabar, kai vaikai jau paliko „šią traumuojančią jaunų žmonių gyvenimus įstaigą“. Kaip rašoma rašte, jie nebuvo tikri, ar sulauks pagalbos ir ar kokia nors valdiška institucija sureaguos pakankamai greitai. Tėvų tvirtinimu, kol vaikai mokėsi šioje progimnazijoje, buvo baiminamasi dėl galimo keršto – dar didesnės psichologinės įtampos.

Direktorė: mokykla su savižudybe nesusijusi

DELFI bandė išgirsti D. Klimkevičienės poziciją. Kadangi direktorė šiuo metu serga, DELFI žurnalistui į klausimus pažadėjo atsakyti jos pavaduotoja neformaliam ugdymui Asta Rinkevičienė. Atvykus į mokyklą, žurnalisto laukė 8 pedagogų būrys. A. Rinkevičienė čia perskaitė iš anksto pasirašytą kalbą ir tvirtino, kad mokykla, o ypač jos direktorė, nepelnytai šmeižiama.

„Progimnazijos bendruomenei labai skaudu, kad sūnaus netekusi mama, mūsų tikrai šaunaus buvusio mokinio mama, pasitelkusi visas žiniasklaidos priemones jau pusę metų bando jaukti mūsų bendruomenės veiklą, trikdo pedagoginį darbą bei visą ugdymo procesą ir, mūsų manymu, vykdo kenkėjišką veiklą šmeiždama bei kaltindama mokyklą, pedagogus, direktorę ir, svarbiausia, mano manymu, vykdomas psichologinis smurtas prieš progimnazijos mokinius“, – kalbėjo A. Rinkevičienė.

Visi susitikimo dalyviai ne kartą akcentavo, kad direktorė savo darbą atlieka tinkamai, o vaiko savižudybės problemų reikia ieškoti ne mokykloje, o šeimoje.

Po susitikimo su progimnazijos atstovais, su DELFI bendrauti pagaliau sutiko ir šiuo metu besigydanti D. Klimkevičienė.

– Prieš savaitę rašiau apie komisijos atliktą tyrimą. Jūsų, deja, nepavyko pakalbinti – sekretorė nesujungė, o paliktu telefonu neperskambinote. Sulaukiau priekaištų, kad neišklausau antros pusės, taigi noriu tą padaryti dabar. Kreipiuosi dėl naujo skundo – 14 buvusių mokinių tėvų, kurie kelia jūsų atsakomybės klausimą, rašte savivaldybei vardija problemas mokykloje. Kaip jūs matote šią situaciją ir ar sutinkate su išsakomais priekaištais?

– O kaip jūs matėt mokyklą šiandien joje buvęs? Visi, kas ateina, mokykla didžiuojasi ir džiaugiasi – graži, saugi, aptverta teritorija.

– Iš išorės tikrai graži, bet dėl vidinių dalykų nežinau.

– Man departamento direktorius minėjo, kad yra skundas. Leiskite paklausti, kodėl ši kompanija dalijasi į dvi dalis ir taip intensyviai tai viena, tai kita pusė vis kažką rašinėja tokiu, sakyčiau, įdomiu laikotarpiu?

Tie vaikai mokėsi nuo 5 klasės, baigė 8, jokių pretenzijų nebuvo, mokykla per tą laiką turėjo išorės vertinimo auditą, jį atliko Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, atmosfera mokykloje įvertinta gerai, kaip stiprioji pusė. Nežinau, kodėl baigus mokyklą kažkas prisimenama? Kuriozas – atrodo, laiptinės gyventojai surinko parašus ir parašė raštą. Keista. Aš asmeniškai per 10 direktoriavimo metų nesu iš tų tėvų gavusi jokio rašto, nusiskundimo. Negaliu komentuoti, kodėl dabar atsirado.

Tai ta pati kompanija, man ji žinoma – nuo pavasario, po vaiko žūties, susidarė keletas mamyčių, kurios tiesiog nežinau ko nori. Mano kompetenciją galėtų įvertinti specialistai, jų tarpe tikrai nėra nė vieno pedagogo, švietimo vadybininko.

– Rašte tėvai pasakoja apie vaikų patirtas problemas, sako jumis nepasitikintys ir nematantys galimybės dirbti, kreiptis dėl problemų.

– Laba diena. Tai kas tas problemas mokykloje sprendžia? Jos pačios neišsisprendžia. Mes turime ir gerovės komisiją, ir specialistų komandą, ir pavaduotojų nemažą būrį. Turime didžiulį būrį žmonių, kurie reaguoja į bet kokią esamą padėtį. Nuo rugsėjo mėnesio savivaldybėje yra patyčių prevencijos aprašas, absoliučiai 100 proc. visa bendruomenė su juo pasirašytinai supažindinta. Mokyklai vadovauju 11 metų, čia vadovaujamės principu – nei žodžiu, nei veiksmu neįžeisti kito. Šitą žino kiekvienas mūsų vaikas. O pasitaiko tai visko, kaip ir šeimoje. Bet mes visomis išgalėmis stengiamės ir laikomės šio principo.

– Minite prieš jus esą susivienijusias mamas. Kokia jūsų versija, kuo užkliuvote? Viskas prasidėjo po vaiko savižudybės? Mama pasakoja, kad vaikas mokykloje blogai jautėsi.

– Vaikas mokykloje jautėsi puikiai, buvo gabus ir geras mokinys, mandagus. Yra problema šeimoje. Turime atsisukti ir į šeimą. Psichiatras Linas Slušnys pasakė – 80 proc. to, kaip vaikas jaučiasi, priklauso nuo šeimos.

Viskas prasidėjo nuo to, kad po vaiko žūties mama jau trečią dieną norėjo skaityti paskaitą mokykloje – atseit ji žinanti tų vaikų problemas, kodėl jie žudosi, kokiuose tinklalapiuose lankosi. Įsivaizduokite, į jūsų įstaigą ateisiu skaityti paskaitos – ką man pasakysite – kokios, kokiu tikslu? To paties ir aš paprašiau. Parašiau jai elektroniniu laišku prašydama informuoti, kokia tema, kokios tezės bus naudojamos – čia yra švietimo įstaiga, negalima bet kuriam ateiti ir kažką skaityti. Kai tai nebuvo leista, tos penkios ar šešios mamos apsijungė ir pasakė – mes ją varysime lauk. Tą jos sėkmingai daro.

Joms netinka komisijos išvados, 2012 m. išorės auditas. Aš nemoku kovoti prieš blogį. Tai ne mano metodai.

– Ar ketinate reaguoti? Mokykloje girdėjau apie neva kylančius tėvelius.

– Man skambino pavaduotoja, kad sukilę tėvai, kad ruošia merui raštus, siaubingai daug pasirašiusių tėvų. Visi pasipiktinę šių mamų šmeižtu ir lindimu į bendruomenę nebūnant bendruomenės nariais.

– Bet jie buvo bendruomenės nariai.

– Tai kodėl nekalbėjo tuo metu, o dabar visi kaba?

– Gal todėl, kad atsirado drąsi garsiai kalbanti mama?

– Atsiprašau. Mieli mano, taigi yra, kaip aš sakau, klasės mama – auklėtoja, kuri pats artimiausias žmogus visiems tėvams. Ji tikrai žino visas problemas. Reikia bendrauti, ateiti, sakyti, nebūtinai iki direktoriaus eiti – yra pavaduotojai, psichologai.

Man ši kompanija yra labai įdomi. Antžmogiška. Negalima šitaip su vaikais elgtis. Suaugusieji viską iškenčiame, o vaikams tai baisu. Jie mato netiesą ir klausia – direktore, jūs suaugę žmonės, kodėl jūs negalit nieko padaryti? Negaliu, sakau. Nes gyvenime yra ir nepriveikiama pusė.
– Ar domėjotės, kaip vyksta tyrimas dėl buvusio progimnazijos auklėtinio savižudybės?

– Domėjausi. Bet tretiesiems asmenims duomenų neduoda, tik pasakė – jūs, direktore, apsiraminkit, mokykla visiškai nekalta, antraip tikrai būtų per pusmetį apklausę. Žinau, kad mokykla tikrai nekalta.

– Mokyklos pedagogai sako, kad čia esate puolama jūs. Gal į jūsų vietą kas nusitaikė?

– O iš kur žinoti? Man niekas to nepasakė. O kodėl? Mokykla sutvarkyta, aptverta, Senamiestis. Tiesiog negražu taip šmeižti mokyklą, kurioje mokėsi jų vaikai.

– Jūs tai vadinate šmeižtu, bet kiekvieno patirtys skirtingos. Visko pasitaiko – gal jie iš tikro patyrė patyčių ir kitų problemų?

– Tie, kurie patyrė, randa priėjimą – pas mus informacijos pakankamai, ir „Tamo“ dienyne skelbta, kur kreiptis, ir mokinio užrašuose. Informacija visur paskleista. 737 vaikai – kiekvieno direktorius su dviem akimis nesužiūrės. Gal ir atsitiko, gal kur pasityčiojo, bet tam yra specialistai.

– Dar skunde rašome apie iš tėvų renkamus pinigus dovanoms Jums.

– Tikrai nesu gavusi dovanų, jūs ką, atsiprašau, nejuokaukit.

– Galiu pacituoti skundą.

– Šitą kai parašysit, tikrai jau paduosiu į teismą. Dar iki šiol tai tylėjau, bet šitą tik parašykit, tikrai paduosiu į teismą.

– Cituoti skundą tikrai galiu ir teismais man negrasinkite. Yra toks skundas savivaldybėje, o toliau jau įrodinėkite, ar buvo, ar ne.

– Ne, tikrai nesu dovanų gavusi, yra dovanų tik mokyklai – gluosnis, suoliukas.

M. Majauskas: šią temą bandoma nutildyti

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Mykolas Majauskas DELFI sakė šiomis dienomis sulaukęs progimnazijoje besimokančių vaikų tėvų skundų – mokykloje pradėti rinkti parašai po raštu, teigiančiu, kad mokykloje viskas gerai.

Tėvai „Tamo“ sistemoje išvydo Mokyklos tarybos laišką, kuriame raginama pasirašyti raštą ir padėti apsiginti nuo „neteisingų kaltinimų“. „Jau beveik pusę metų negalime apsiginti nuo šmeižto, šlykščių ir neteisingų straipsnių Delfyje, paaiškinamųjų raštų aukščiausioms valdžioms institucijoms, kuriamų televizijos laidų“, – rašoma Mokyklos tarybos kreipimesi. Priduriama, kad raštą galima rasti pirmame aukšte pas budėtoją.

M. Majauskui tėvai pasakojo, kad mokytojai tėvus primygtinai reikalauja pasirašyti po kreipimusi į savivaldybę.

Mykolas Majauskas
„Bandymai užtildyti savižudybių klausimus man nesuvokiami. Principingai ginsiu kiekvieną, kuris yra netekęs artimo, kiekvieną, kuris suras savyje stiprybės ieškoti atsakymų ir kreipsis pagalbos. Savivaldybė kiekvieną tokį atvejį privalo vertinti labai atidžiai. Savivaldybės administracijos direktorė jau buvo susitikusi su sūnaus netekusia mama ir atsiprašė už netinkamą darbuotojų elgesį. Patikino, jog bus imtasi visų priemonių užtikrinti patyčių ir fizinio smurto prevenciją mokykloje“, – sakė M. Majauskas.

Jo tvirtinimu, po to, kas įvyko, ši progimnazija turės tapti pavyzdine mokykla mieste, kur ne dauguma ar atskira grupė, bet visi bendruomenės nariai jausis saugūs. Politiko tvirtinimu, kalbėti drįsta tik iš progimnazijos išėjusių vaikų tėvai.