Stiliaus, etiketo ir psichologijos sričių ekspertai pasidalijo savo mintimis, kaip vertina jaunimo stilių. Savo ruožtu DELFI apsilankė dviejuose Lietuvos universitetuose ir paprašė studentų įsiamžinti nuotraukose.

Lietuviai atrodo puošniau

„Kiekvienas studentas bent jau teoriškai yra jaunas žmogus ir tai, kad jis rengiasi laisvai, visiškai galima suprasti. Pažinimas, suvokimas arba įvertinimas to, kaip iš tiesų atrodo pasaulio valdovai, ateina su amžiumi. Todėl į studentus aš visuomet žiūriu atlaidžiai“, – šyptelėjo etiketo specialistas Giedrius Drukteinis.

Paprašytas palyginti Lietuvos ir užsienio studentų aprangą, jis pastebėjo, kad kone visiems lietuviams būdingas noras atrodyti puošniai. Tad ir studentai investuoja daugiau laiko į savo išvaizdą nei gyvenantys kitose šalyse.

„Aišku, apranga Lietuvoje yra brangi, jei nesirengi dėvėtais drabužiais, tad mūsų studentams stilius kainuoja brangiau. Tačiau šiais globalumo laikais mados visur yra vienodos“, – mano G. Drukteinis.

Giedrius Drukteinis

Pasisakytų už griežtesnį aprangos kodą

Jis taip pat sakė pastebėjęs, kad prestižiniuose pasaulio universitetuose, ypač Amerikoje, Anglijoje, yra pakankamai įprasta studentams rengtis vienodai – egzistuoja tam tikros uniformos.

„Kadangi ten ruošiami būsimieji aukšto lygio vadovai, jie jau praktiškai iš anksto pratinami prie kaklaraiščių, išlygintų kelnių ir nuvalytų batų, švarko. Tuo metu Lietuvoje toks stilius iš viso nėra priimtinas. Girdėjau, kad kai kurie universitetai turi vienodas kepurėles, bet ši mada labiau susijusi su noru suvienyti. Tačiau tai – žaidimas, kuris praktiškai baigiasi baigus mokytis“, – sakė etiketo specialistas.

G. Drukteinis pripažino esantis už oficialesnį stilių aukštosiose mokyklose, tačiau pastebi, kad Lietuvoje nėra tokio visuotinio tikslo.

„Mūsų mokslo institucijos nėra tos, kurios ruoštų pasaulio lyderius. Esame provinciali šalis Europos užkampyje, tad bandyti įvesti kažkokį uniformiškumą nėra tikslinga. Tai daug ką suerzintų, tikrai sulauktų pasipriešinimo, kadangi tokiam stiliui reikia konteksto, suvokimo, kad tai kažkokiu būdu atsipirks, bus naudinga, tačiau Lietuvoje toks suvokimas nevyrauja. Kai tu žinai, kad tavo bendramokslis gali tapti JAV prezidentu ar Anglijos premjeru, tu ir į savo aprangą žiūri atsakingiau. Bet Lietuvoje, ar vaikščiosi valytais, ar nevalytais batais, tavo galimybės praktiškai yra vienodos“, – pripažino jis.

Nesupranta merginų, kurios rengiasi provokuojančiai

Su tuo, kad bent jau prestižinėse Lietuvos mokyklose turėtų atsirasti uniformos, sutiko ir stilistas Mantas Petruškevičius. Anksčiau DELFI jis yra sakęs, kad nesupranta merginų, kurios į mokymosi įstaigas eina su per trumpais, vos užpakalį dengiančiais sijonais ar tamprėmis.

„Man tai parodo ir merginų, ir mokyklos nekultūringumo lygį“, – tikino stilistas.

Tiesa, M. Petruškevičius pabrėžė, kad uniformos turėtų būti tokios, kokias jaunuoliai mylėtų ir norėtų nešioti, turėti specifinius skiriamuosius mokyklos ženklus, emblemas. Kokybės, šiuo atveju, Lietuvoje jam trūksta.

Mantas Petruškevičius

Nereikia užkirsti kelio kūrybiškumui

Savo ruožtu Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė tuomet laikėsi priešingos nuomonės. Jos nuomone, valstybinėse įstaigose gali būti tam tikri reikalavimai aprangai, bet visiškai vienodų drabužių reikėtų vengti.

„Reikėtų tai aptarti su mokyklos bendruomene, rasti bendrą poziciją, paaiškinti, kad mokykla nėra tas pats, kas naktinis klubas ar pliažas, bet, iš principo, aprangos kodas galėtų būti numatytas“, – patikino ji.

Anot M. Jankauskaitės, problema čia gali kilti tik dėlto, kad visi žmonės skirtingai suvokia matomus dalykus.

„Nuolat kalbame, kad reikėtų ugdyti šiuolaikinių jaunuolių kūrybiškumą, o vis dėlto tai, kaip mes atrodome, kaip save išreiškiame, yra vienas kūrybiškumo sluoksnių. Tad visiškai įstatyti jų į rėmą nereikėtų“, – yra sakiusi ji.

Margarita Jankauskaitė

Kodėl savo išvaizda jaunimas stengiasi provokuoti?

Psichologė, psichoterapeutė Genovaitė Petronienė su DELFI anksčiau taip pat yra pasidalijusi moksleivių aprangos stiliaus įvertinimu. Jos teigimu, Lietuvoje gyvenančio jaunimo savivertė – labai žema, o išsirengiant bandoma šią situaciją pakeisti.

„Išsirengdami žmonės demonstruoja savo socialinę vertę. Manau, kad dažniausiai apsinuogina gražios merginos, kurios turi parodyti ką daugiau nei celiulitą ar išsiplėtusius kapiliarus. Tokiu būdu bandoma padidinti savo vertę, nes tuomet žmogus priimamas ne tik pagal savo elgesį ar protą, bet ir kaip potencialiai erotiškas objektas“, – pastebėjo psichologė.

Jos teigimu, jaunos merginos apsinuogina dažniausiai, nes jos nesijaučia stiprios suaugusiųjų pasaulyje.

„Jos neuždirba pinigų, jų nuomonės neklausoma, tačiau jos turi tik šitą ginklą – labai gražų kūną. Jį rodydamos merginos dažniausiai bando pasijausti „kažkuo“. Tai yra jėgos demonstravimas, – pastebėjo ji.

Psichologė Genovaitė Petronienė

Patarė, kaip atrodyti stilingai

Tuo metu stilistė Agnė Gilytė pasidalijo keliais patarimais, kaip išsiugdyti savitą stiliaus supratimą.

„Išgryninau labai paprastą apibrėžimą: „stilius – tai mados transformacija, kai tas pats drabužis skirtingose spintose gyvena skirtingus gyvenimus“. Taip, yra žmonių, kurie visad atrodo nepriekaištingai, kurių kiekvieną derinį norėtum kopijuoti ir susilaukti tiek pat dėmesio dėl savo puikaus skonio. Gali būti, kad jis tiesiog turi įgimtą stiliaus jausmą ir jam apsirengti tereikia poros minučių. Atrodo, lyg ką jis beapsirengtų, vis viena atrodo tobulai. Tiesa, gali būti, kad jo stilius – išmoktas, jis puikiai žino savo spintos turinį ir savo kūną, tad, net ir įdėdamas šiek tiek pastangų (su laiku, vis mažiau ir mažiau), toks asmuo kaskart atrodo puikiai. Tad stilius gali būti ir įgimtas, ir išmokstamas, o skirtumas tas, kiek tau tai kainuoja pastangų ir užtrunka laiko“, – mano ji.

Stilistė taip pat įvardijo, kokie turėtų būti keturi savito stiliaus komponentai:

TAVO KŪNAS – pažinodama jo proporcijas, atrasdama gražiausias vietas ir suprasdama, ką norėtum pamaskuoti, turėsi atsakymą, kas tau tinka;

TAVO SPINTA – drabužiai, kuriuos dėvi kasdien, kuriuos ryžtiesi derinti kaskart kitaip, kurie yra tavo išraiška;

TENDENCIJA – tai, ką kaskart atrandi naujo ir nori apgyvendinti savo spintoje greta su kitais jau turimais daiktais, kuriuos dar galime vadinti spintos „must have“;

TAVO MEILĖ – tai, kas tau labiausiai patinka: muzika, kvapai, drabužiai, batai, papuošalai, vietos, maistas, yra puikus tavo asmenybės ir išskirtinio stiliaus atspindys.

Agnė Gilytė

„Tačiau kaip nėra visiems odos tipams puikiai tinkančių kremų, taip ir nėra absoliučiai visiems pritaikomų tendencijų. Atsirink tik tai, kas yra tikrai tavo. Nebijok ieškoti, atrasti, suklysti ir vėl ieškoti, tai lyg žaidimas, kol surandi tai, kas yra skirta būtent tau. Nesvarbu, kokio mielumo ar gražumo yra daiktas parduotuvėje, jei jis tau netinka, jis tau netinka, tad nuo to nei tu, nei jis netapsite gražesni. Būkite atkaklūs ir raskite tai, ką dėvėdami išties atrodysite puikiai“, – paragino ji.