Mokytojai jaučiasi nuskriausti, mat politikai, teisėjai ir kiti aukšti pareigūnai pasirūpino, kad būtų atkurti per krizę nurėžti jų ir taip nemaži atlyginimai, pensininkai taip pat atsikovojo sumažintas pensijas, nuo liepos darbo užmokestis šiek tiek kils ir kultūros darbuotojams. O apie mokytojų darbo sąlygų gerinimą ir atlyginimų kėlimą net nediskutuojama.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius sako, kad planuojant kitų metų biudžetą švietimo profesinės sąjungos pateikė savo siūlymus, kaip galėtų nuo 2015-ųjų pradžios didėti pedagogų atlyginimai, tačiau tam nepritaria Finansų ministerija, aiškios pozicijos šiuo klausimu neturi ir Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius. Švietimo sistemos padėtis vis prastėja. Lietuvos moksleivių ugdymosi rezultatai nėra geri. 

„Laukti ir tylėti negalime, nes rudenį, kai bus teikiamas svarstymui šalies biudžeto projektas, jau nieko pakeisti negalėsime. Todėl tikėtina, kad naujus mokslo metus, mažėjant mokinių, daugelis pedagogų pasitiks dar labiau sumažintais atlyginimais“, – „Sekundei“ teigė A. Jurgelevičius.

Planuojama, kad mitinge prie Vyriausybės rūmų turėtų susirinkti per tūkstantis švietimo srities darbuotojų. Kaip teigė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas, jų tikslas – atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad negalima reikalauti iš pedagogų kokybiško darbo, jeigu už jį nėra tinkamai atlyginama. Ar iš visų pusių karpomas Lietuvos švietimas galės užtikrinti visuomenės pažangą.

„Po 2008 metų pedagogų streiko atlyginimai iš esmės buvo pradėti kelti, tačiau krizė viską sustabdė. Bet ji jau seniai baigėsi, o užmokestis liko nepakitęs, nors valdininkai lėšų atkurti savo atlyginimus atrado – kaip ir pensijoms, krašto apsaugai. Manome, kad laikas imtis radikalių priemonių. Lietuvoje viskas pasiekiama tik jėga, todėl ir mokytojai turi eiti tuo keliu“, – įsitikinęs A. Jurgelevičius. 

Jeigu jų reikalavimai vis dėlto nebus išgirsti, Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinė vadovybė spalio 1-ąją organizuos įspėjamąjį streiką, o lapkričio 27 d. skelbs nacionalinį švietimo sektoriaus neterminuotą streiką.

Nesudaromos sąlygos užsidirbti

Mokytojo darbas – bene labiausiai keliantis įvairiausių diskusijų. Vieni palaiko pedagogus jų kovoje už didesnį atlygį ir geresnes darbo sąlygas, kiti tvirtina, neva pedagogai ir taip dirba tik pusę dienos, atostogos vienos ilgiausių, o ir darbo užmokesčiu neturėtų skųstis. A. Jurgelevičiaus nuomone, šios profesijos prestižas daug priklauso ir nuo pačių mokytojų. 

„Pedagogo profesijos prestižas – gana subjektyvus dalykas, tačiau tam daugiausia įtakos turi mokytojai, kurie nesididžiuoja savo profesija. O nesididžiuoja dėl mažo atlyginimo, prastų darbo sąlygų ir, neslėpkime, dalis sėdi ne savo rogėse. Tokia nuostata persiduoda ir visuomenei“, – kalbėjo profesinės sąjungos pirmininkas. 

Jo teigimu, Statistikos departamento pateikiami duomenys apie vidutinį mokytojų darbo užmokestį yra iškreipti, mat vidurkis skaičiuojamas kartu su įstaigos vadovų atlyginimais, o jie gerokai skiriasi nuo eilinių pedagogų atlygio. 

Ne taip seniai Lietuvos švietimo profesinės sąjungos iniciatyva atliktas tyrimas atskleidė, kad šalies mokytojas dirba vidutiniškai 21 valandą per savaitę. 

„Už 21 valandą per savaitę žmogus negaus tokio atlyginimo kaip kitos panašios profesijos atstovas už 40 valandų darbą. Mokytojai yra pusiau bedarbiai, nes tiesiog nesudaromos sąlygos dirbti visu krūviu“, – pabrėžė A. Jurgelevičius. 

Todėl mitinge ir bus siekiama ne didesnio, o teisingesnio finansavimo. Jeigu savivaldybės išlaiko mokyklas, privalo atrasti galimybių jas tinkamai finansuoti. 

„Pinigų trūksta viskam, bet tik iš mokytojų reikalaujama kokybiško darbo. Švietimo politika turi būti vykdoma nuosekliai. Mūsų siekiamybė, kad finansavimas švietimui sudarytų 6 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai ne mūsų reikalavimas, o valstybės įsipareigojimas Europos Komisijai, ši nuostata įtvirtinta ir švietimo strategijoje. Tad mums tik belieka išsireikalauti, kad tai būtų vykdoma“, – kalbėjo pirmininkas. 

Jis pabrėžė, kad pedagogų bendruomenė nereikalauja atlyginimų didinti čia ir dabar, supranta, kad iš valstybės biudžeto tai pareikalautų milijoninių sumų. Jų tikslas yra pasiekti, kad algos pamažu būtų keliamos nuo 2015-ųjų. 

„Kol kas girdime tik vieną: nieko negalime padaryti, nes mažėja vaikų. Bet juk žmonių mažėja visoje Lietuvoje, o valdininkų ir tarnautojų dėl to nemažėja. Kalbėti apie pedagogų darbo sąlygų gerinimą esant tokiai nuostatai negalima, mes norime matyti perspektyvą“, – sakė A. Jurgelevičius.

Senstanti bendruomenė

Panevėžio miesto savivaldybės žiniomis, miesto gimnazijose, progimnazijose, pagrindinėse ir pradinėse mokyklose dirba 1162 pedagogai, kuriems darbas mokykloje yra pagrindinė darbovietė. Jiems tenka 1528 pedagoginės normos (viena pedagoginė norma yra 18 kontaktinių valandų per savaitę). Priklausomai nuo darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir kitų kriterijų, vidutinis atlygis už 18 valandų savaitę siekia 1670 litų su mokesčiais. 

„Gimnazijose pedagogai dažniausiai dirba didesniu nei 18 val. darbo krūviu, o pagrindinėse mokyklose ir progimnazijose, priklausomai nuo dėstomo dalyko ir mokinių skaičiaus, kai kurie pedagogai turi tik 10 ar 6 kontaktines valandas per savaitę“, – sakė miesto Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Gabrėnienė.


Viena iš opesnių problemų – menkai atsinaujinantis pedagogų kolektyvas: kasmet mažėjant vaikų, naujų darbo vietų nėra, o pensinio amžiaus sulaukę pedagogai nenori eiti į užtarnautą poilsį. Šiemet miesto mokyklose dirba 62 jau pensinio amžiaus pedagogai. 

„Jeigu sveikata leidžia, mokytojai lieka dirbti ir sulaukę pensinio amžiaus. Iš dalies tai suprantama, nes pensijos gana mažos. Vidutinis mokytojų darbo amžius – 40–50 metų. Jaunų pedagogų, turinčių iki ketverių metų darbo stažą, – tik 92“, – „Sekundei“ teigė A. Gabrėnienė.

Reikalavimai

Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybė teikia šiuos reikalavimus ir sieks, kad jie būtų įvykdyti:

iki 2014 m. rugsėjo 1-osios:

1. Atkurti mokinio krepšelio dydį, buvusį iki 2009 m. (3774 Lt);

2. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus prilyginti bendrojo lavinimo mokytojų atlyginimams;

3. Atkurti bazinę mėnesio algą (BMA), buvusią iki 2009 m. (128 Lt);

4. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų 1,5–3 metų vaikų grupes sumažinti iki 10, 3–7 metų – iki 15 vaikų; bendrojo ugdymo mokyklų pradines klases sumažinti iki 20–22, 5–8 kl. – iki 24–26, 9–12 kl. – iki 22–24 mokinių.

5. Pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį.

Iki 2015 m. rugsėjo 1 d.:

6. Sudaryti palankias sąlygas mokytojams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų.

Reikalavimas teisėtas

Romualdas Grilauskas, Mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio skyriaus pirmininkas, „Žemynos“ pagrindinės mokyklos direktorius

Situacija šalyje labai skirtinga: tarifinis atlygio koeficientas, vadinamosios „žirklės“, labai įvairus: vienose mokyklose jis yra minimalus, kitose – maksimalus. Panevėžio švietimo įstaigose taikomas vidutinis koeficientas. Todėl skirtingose Lietuvos mokyklose dirbantys pedagogai už tą patį darbą gauna skirtingą atlygį, o tai nėra gerai. 


Praktiškai visiems buvo atkurtos prieš krizę nurėžtos algos, išskyrus mokytojus. Jeigu būtų sudaryta nuosekli programa, kaip būtų galima pedagogams atkurti prieš krizę buvusias algas, ir mitingo nereikėtų, tačiau Vyriausybė tik valdiškai atsirašinėjo, kad tam nėra galimybių.


Pedagogų atlyginimas glaudžiai susijęs ir su mokinio krepšeliu, dažnai būna taip, kad pagrindinėms mokykloms ir progimnazijoms jo neužtenka. Papildomai gali skirti savivaldybė, tačiau tik tuo atveju, jeigu idealiai sukomplektuojamos klasės. Tačiau dirbant būna visko, pavyzdžiui, anglų kalbą nori lankyti ne 15, o 20 vaikų, vadinasi, tenka vietoj vienos komplektuoti dvi nepilnas grupes. 

Manau, mokytojų reikalavimas teisėtas, o kokiomis priemonėmis savo reikalavimų pasieks, jau profesinių sąjungų reikalas.