Nors ikimokyklinio ugdymo įstaigos taiko visas įmanomas priešepidemines priemones, skirtas infekcijos plitimui sustabdyti, to nepakanka. Nes nemažai tėvų savo vaikus specialiai veda susitikti su vėjaraupiais sergančiaisiais į šventes, vakarėlius, vykstančius neformalioje aplinkoje, motyvuodami tuo, kad vėjaraupiai yra „privaloma vaikiška liga". Kauno visuomenės centras vis dažniau sulaukia ikimokyklinių vaikų ugdymo įstaigų vadovų klausimų, kaip sustabdyti vėjaraupių infekcijos plitimą vaikų ugdymo grupėse.
Medikai perspėja: savo vaikų sveikatos labui tėvai turėtų vengti sąlyčio su asmenimis, sergančiais vėjaraupiais. Tai tikrai nėra privaloma persirgti vaikiška liga. Nes vėjaraupius sukeliantis virusas lieka organizme visam gyvenimui ir tyliai tūno laukdamas progos sukelti pakartotinę infekciją. O ši bus jau kur kas sunkesnė nei vaikystėje persirgti vėjaraupiai.
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Jonės Vanagės teigimu, vėjaraupiai - ūminė virusinė liga - pasireiškia karščiavimu, saikinga bendra intoksikacija, gėrybine eiga. Infekcijai būdingas vezikulinis odos ir gleivinių bėrimas, dažnai laikomas pagrindiniu vėjaraupių simptomu. Vėjaraupius sukeliantis virusas gali nulemti dvi skirtingas ligas: vėjaraupius ir juostinę pūslelinę. Vėjaraupiais praserga apie 90 proc. žmonių visame pasaulyje. Ši liga plinta aerozoliniu būdu, tiesiogiai per seiles, taip pat įmanomas užsikrėtimas per sąlytį. Vienintelis vėjaraupių infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Šios infekcijos inkubacinis laikotarpis trunka 10-21 d. (dažniausiai 14-17 dienų). Liga gali pasireikšti iš pradžių nedideliu silpnumu, apetito pablogėjimu, nežymiu kūno temperatūros pakilimu. Šie reiškiniai lieka nepastebėti, ir susidaro įspūdis, kad liga prasidėjo iškart nuo bėrimų, kurie yra svarbiausias vėjaraupių klinikinis požymis.
Pirmieji bėrimo elementai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau paprastai pradžioje išberiamas kūnas, po to - veidas. Bėrimo elementų gausėja kas parą dvi, nauji bėrimai atsiranda tarp senų. Atsiradusios apvalios ar ovalios raudonos dėmelės palaipsniui virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis. Šioms sutrūkus, susidaro šašai, nukrintantys per 1-3 savaites. Sergančiajam būtina išaiškinti, kad bėrimo elementų draskyti negalima, nes į žaizdą patekus nešvarumų, ji gali supūliuoti.
Persirgus vėjaraupiais, susidaro patvarus imunitetas, bet virusas nepasišalina iš žmogaus organizmo. Nusilpus imunitetui, jis gali reaktyvuotis ir sukelti herpes zoster infekciją (apie 15 proc. atvejų) bei juostinę pūslelinę - ypatingai skausmingą ligą, kuri pasireiškia vienpusiu pūsleliniu bėrimu ir neuralginiais skausmais. Aktyvavęsi virusai gali pažeisti ne tik odą, bet ir centrinę nervų sistemą bei vidaus organus. Vėjaraupių infekcija susilpnina organizmo apsauginius barjerus, todėl kiti ligų sukėlėjai gali lengviau į jį patekti ir sukelti antrinę infekciją. Jos metu gali išsivystyti pneumonija, encefalitas, miokarditas, artritas, ostitas, nefritas ir net sepsis.
2014 metais, Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, mieste buvo užregistruoti 2849 susirgimo vėjaraupiais atvejai (2013 m. - 1533 atvejai). Daugiausia susirgimų (net 68 proc.) diagnozuota ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankantiems vaikams, 16,5 proc. - mokyklinio amžiaus vaikams, 8 proc. - vaikų ugdymo įstaigų nelankantiems vaikams. Suaugusieji sudarė vos 5,9 proc. visų susirgusiųjų. 54 susirgusiems prireikė gydymo ligoninėse. Iš jose gydytų ligonių 14 buvo vienerių metų ir jaunesni vaikai, 31 iš 2-9 metų amžiaus, 7 - iš 10-17 m. amžiaus vaikų grupių bei 2 - suaugusieji.
Nuo šios ligos galima ir pasiskiepyti gyvąja atenuota vėjaraupių vakcina, kuri Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kitose šalyse yra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius.