Pernai septyniolikai su vaikais dirbančių žmonių buvo nustatyta atvira tuberkuliozė

 (21)
Pernai septyniolikai su vaikais dirbančių žmonių buvo diagnozuota atvira tuberkuliozės forma, trečiadienį pranešė buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
Pernai septyniolikai su vaikais dirbančių žmonių buvo nustatyta atvira tuberkuliozė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„2015 metais Lietuvoje buvo užregistruota 17 atviros plaučių tuberkuliozės atvejų suaugusiems, dirbantiems vaikų ugdymo kolektyvuose. Tas skaičius labai neraminantis, ir vienas iš tų atvejų, jau nuskambėjęs Skuodo atvejis“.– spaudos konferencijoje Seime sakė R.Šalaševičiūtė. Pasak parlamentarės, šie duomenys paimti iš Tuberkuliozės registro.

Seimo narės teigimu, nustatytas sergančių žmonių skaičius ugdymo įstaigose kelia didžiausią nerimą, nes būtent suaugusieji užkrečia vaikus tuberkulioze – nebuvo nustatyta, kad šią ligą vaikas perduotų vaikui. „Vaikai užsikrečia ne vaikas nuo vaikų, o vaikas nuo suaugusių žmonių, tai buvo nustatyta“, – pabrėžė R.Šalaševičiūtė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos Pulmonologijos sektoriaus vadovė doc. Laimutė Vaidelienė spaudos konferencijoje pateikė informaciją, kad pernai buvo nustatyti 58 nauji vaikų tuberkuliozės atvejai.

Kaip spaudos konferencijoje pažymėjo R.Šalaševičiūtė, iš viso Lietuvoje 2014 metais tuberkulioze sirgo 1301 žmogus, t.y. 44,4 žmonės 100 tūkst. gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis yra keliskart mažesnis, 12,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Seimo Žmogaus teisių komiteto narė R.Šalaševičiūtė sakė, jog esant tokiai situacijai būtina užtikrinti, kad pedagogų kasmet atliekama sveikatos apžiūra būtų išsamesnė.

„Labai svarbu sveikatos tikrinimai. Todėl kaip (Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės medike) Edita Davidavičienė labai gerai pažymėjo, reikia daryti krūtinės ląstos rentgeną kasmet, kaip buvo sovietmečiu nustatyta. Šiandien toks privalomumas yra įtvirtintas tik moterims, kurios turi (dirbti) su vaikais iki metų amžiaus, kad neapkrėstų pačių jautriausių, kūdikėlių“, – sakė R.Šalaševičiūtė.

Ją poste pakeitęs naujasis sveikatos apsaugos ministras Juras Požela tuo tarpu laikosi pozicijos, jog kasmetinė rentgenograma pedagogams būtų žalinga, o svarbu užtikrinti vaikų patikrą tuberkulino mėginiu, kuri šiuo metu vykdoma vangiai.

„Tai yra tokia liga, kuri Europoje yra prie išnykimo ribos, tai kartu ir socialinė problema, kai turime atviros tuberkuliozės židinius, negalime išvengti užkratų. Tai tikrai problema, tačiau sprendimai, kurie siūlomi, (kelia abejonių). Šiuo metu reglamentuota, kad turi būti daromas vaikų prevencinis patikrinimas, kuris visiškai neveiksmus, pusė vaikų tik buvo profilaktiškai patikrinti nuo tuberkuliozės. Ar būtina kiekvienam žmogui dar duoti spinduliuotę papildomą kiekvienais metais, aš abejočiau tuo“, – žurnalistams trečiadienį Seime sakė ministras.

Lietuvoje pernai dėl tuberkuliozės buvo nepatikrinta pusė vaikų, kuriems tai turėjo būti padaryta – įodinis tuberkulino mėginys (Mantu testas) buvo atliktas kiek daugiau nei 31 tūkst. vaikų, tačiau tai tik pusė visų, kuriems toks mėginys turėjo būti atliktas. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos 2002 metais nustatytą tvarką, šis mėginys turi būti kasmet atliekamas 7 metų amžiaus vaikams, taip pat vaikams, priklausantiems rizikos grupėms.

Buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė sako, kad viena priežasčių, kodėl vadinamasis Mantu testas nepadaromas, yra ir tėvų baimė, kad vaikai nebūtų stigmatizuojami.

„Kartais tėvai nenori, kad jų vaikai būtų tikrinami, ir priežastis labai žemiška – Lietuvoje tuberkuliozė yra stigmatizuota liga, ir jei mokykloje sužinoma, kad šis mokinukas užsikrėtęs tuberkulioze, visiems atrodo, kad jis gali užkrėsti kitus, kad jį reikia izoliuoti, yra daug psichologinių problemų tam mažam vaikui, nors tai nėra tiesa. Kaip taisyklė, vaikai nėra užkrečiantys kitus, jie neserga atvira tuberkulioze, jie tik yra užsikrėtę, bet neturi kažkokių lokalių tuberkuliozės formų“, – spaudos konferencijoje sakė L.Vaidelienė.

Skandalas dėl tuberkuliozės užkrato mokykloje šiais mokslo metais kilo Skuode, kai dvi Skuodo progimnazijos moksleivės dėl tuberkuliozės buvo paguldytos į ligoninę, o vėliau išaiškinta, kad atvira tuberkuliozės forma serga mokytoja. Po protrūkio atlikus tyrimus mokykloje teigiamas tuberkuliozės testas nustatytas 77 moksleiviams iš beveik 600.

Švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina situaciją aiškinantis Seimo Sveikatos reikalų komitete yra sakiusi, kad tuberkuliozės protrūkį Skuode lėmė ir aplaidus pačios mokytojos požiūris į savo sveikatą: nors ji turėjo dirbti mokykloje leidžiantį sveikatos pažymėjimą, vėliau pradėjus ieškoti ligos židinio paaiškėjo, kad pakitimai jos plaučiuose buvo pastebėti dar prieš dvejus metus, o sveikatos būklė jau buvo atkreipusi ir aplinkinių dėmesį.

Lietuva patenka į 18 Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono aukšto sergamumo tuberkulioze šalių sąrašą kartu su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Bulgarija, Estija, Gruzija, Kazachstanu, Kirgizija, Latvija, Moldova, Rumunija, Rusija, Tadžikistanu, Turkija, Turkmėnija, Ukraina ir Uzbekistanu.

BNS
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Jaunimo sodas

Emigracija tik didėja: specialybė, kurios atstovams lengvesnis gyvenimas nežadamas (109)

Pernai iš Lietuvos išvyko 44,5 tūkst. žmonių ir tai buvo 8 tūkst. daugiau nei 2014-aisiais. Šiemet – per pirmąjį pusmetį Lietuvą paliko 23 tūkst., o tai 7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Ketvirtadalis nuo karo priglaustų Ukrainos moksleivių ateitį sieja su Lietuva (35)

Ketvirtadalis nuo karo Ukrainos Rytuose pabėgusių ir Lietuvoje laikinai besimokančių ukrainiečių moksleivių savo ateitį sieja su Lietuva, sako Vilniaus lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas.

Docentė: užsienio kalbų mokėjimas gerina net vairavimo ir matematinius įgūdžius (16)

Kalbų mokymasis lavina socialines žmogaus kompetencijas ir net matematinius įgūdžius, o norint būti tikru europiečiu reikia mokėti bent dvi užsienio kalbas. Taip LRT RADIJUI sako Kauno technologijos universiteto Šiuolaikinių kalbų ir kultūrinės komunikacijos katedros vedėja docentė daktarė Saulė Petronienė.

Vadovauti Muzikos ir teatro akademijai pretenduoja vienas kandidatas (24)

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektoriaus konkurse dalyvauja vienintelis kandidatas – dabartinis šios aukštosios mokyklos vadovas Zbignevas Ibelgauptas.

Kauno rajono mokyklos sulauks daugiau pirmaklasių (6)

Iš 9,5 tūkst. Kauno rajono mokyklas rudenį pradedančių lankyti moksleivių net 1011 bus pirmokai, o tai – kur kas daugiau, nei pirmaklasių buvo praėjusiais mokslo metais.