„Dabar technologijų pamokos berniukams ir mergaitėms vyksta kartu, jie mokosi lygiai to paties“, - DELFI teigė Kęstutis Bakutis, Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos technologijų mokytojas ekspertas. Pasak jo, tokia tvarka taikoma jau keletą metų.
K.Bakučio teigimu, anksčiau darbų pamoka labiau suprasta kaip amatas – vaikai mokydavosi darbų, konkrečių medžiagų apdirbimo operacijų, amatų. Technologijos pamokose daugiau dėmesio skiriama įvairių apdirbimo technologijų pažinimui, susipažįstama su naujausiomis technologijomis – lazeriniu ir kompiuteriniu apdirbimu, išnaudojamos interneto galimybės.
„Nebereikalaujama išmokti tam tikro konkretaus amato, labiau suteikiama technologinių žinių. Mes nebegalime pastatyti vaikų prie 1960 m. gamybos staklių, kurių niekur neberasi. Kam mokyti to, kas jau praeitis“, - kalbėjo pedagogas, šįmet apdovanotas Metų mokytojo premija.
Tačiau, pastebi pašnekovas, problemų sukelia ir veiklos įvairovę stabdo dar pakankamai skurdi mokyklų bazė. Be to, daliai pedagogų naujoviškai mokyti technologijų sunku, jie nenoriai į klases įsileidžia kompiuterines technologijas.
„Įgyvendinamos lygios galimybės. Mergaitės gali dirbti su berniukais vienodai. Mano 26 metų patirtis rodo, kad mergaitės kartais dirba daug kruopščiau ir darbščiau už berniukus. Kartu dirbant atsiranda sveika konkurencija“, - teigė seminarus technologijų mokytojams vedantis ir vadovėlius recenzuojantis K. Bakutis.
Pasak K. Bakučio, vaikinai per technologijos pamokas noriai mokosi maisto gamybos. Pamokose jie ne tik kepa, pavyzdžiui, blynus, bet ir aiškinasi, kaip jie veikia žmogaus sveikatą, skaičiuoja kalorijas.
Maisto gamyba – šventė vaikinams
Du sūnus auginanti vilnietė Inga pasakojo, kad jos atžalos per technologijų pamokas mokėsi ir virti, ir siuvinėti, ir velti. Mergaitėms teko mokytis su pjūklu pjaustyti fanerą.
„Berniukai skundėsi, kad mergaitės mažokai išpjaudavo ir jiems tekdavo dirbti už du. Tačiau mergaitės labai gražiai išpjautas detales nudažydavo“, - juokėsi DELFI pašnekovė. Tačiau, pastebi ji, mergaičių niekas nemokė dirbti su elektros įranga – vietoje to joms pasiūlyta siūti.
Moteris pastebėjo, kad vaikinai į maisto gamybos pamokas eidavo kaip į šventę, nė vienas iš klasiokų nepamiršdavo atsinešti reikiamų produktų.
Sumuštiniai mėlyname indelyje mergaitei nepridera?
„Tai yra mentaliteto dalykai. Mus vis dar pasiekia gandai apie tai, kad, tarkime, mergaitės į darželį atsineša maisto mėlynuose plastmasiniuose indeliuose, o darželio auklėtoja atkreipia dėmesį, kad sumuštinius mergaitei reikia nešti rožiniame indelyje“, - teigia Lygių galimybių kontrolieriaus patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava.
Pasak V. Dambravos, tyrimais įrodyta, kad netolerancijos vaikai išmoksta mokykloje. „Tad labai svarbu, kad mokykloje būtų viskas gerai – ir vadovėliai turi būti tinkami, ir mokytojai liberalūs, lanksčiai žiūrintys. Tikiu, kad dauguma tokių yra. Kita vertus, jiems labai sunku pasikeisti – manau, daugiau pranašumų turi neseniai mokslus baigę, kurie daug liberalesni ir tolerantiškesni iš vidaus“, - kalbėjo pašnekovas.
Vis dėlto, pabrėžia jis, lygių galimybių srityje visuomenė pažengusi toli. V. Dambravos teigimu, faktas, kad Lietuva didele persvara išsirinko prezidentę moterį, rodo, kad ir vyresnioji karta pasiruošusi pasikeitimui.
„Situacija gerėja, judama ta kryptimi. Iki 2000 m. net minties nebuvo, kad kažkas tirtų vadovėlius, ar jie nediskriminuoja, ar tinkami, ar juose nėra užkoduotos netolerancijos. Dabar jau tiriama, daromos išvados, paisoma reikalavimų“, - sakė V. Dambrava.
Pašnekovas pastebi, kad ir moksleiviai šiais laikais kitokie - žino savo teises, lengvai diskutuoja.
Vis dėlto, pasak jo, dabartinio švietimo rezultatus matysime ne anksčiau kaip už 10-20 metų, kai dabartiniai moksleiviai baigs mokslus, gaus darbo. „Tai – ilgalaikė investicija, kaip į vertybinius popierius – investuoti reikia dabar, o derlius tik po daugelio metų“, - teigė V. Dambrava.