„Tai gal naikinkim ir policininkų, chirurgų etatus: kai prireiks, už papildomą užmokestį atvažiuos iš Vilniaus“, - DELFI piktinosi nenorėjusi savo vardo ir mokyklos minėti psichologė. Jos nuomone, darbo grupės siūlymas kvepia mokyklų psichologų ir kitų specialistų genocidu.
„Didelė klaida būtų atsisakyti tiesioginių asignavimų ir daugiau galių suteikti savivaldybėms, kurios, ministerijos darbo grupės siūlymu, spręstų kiek psichologų, specialiųjų pedagogų ar socialinių darbuotojų reikia. Ne visos savivaldybės suprantama, kam iš viso tokie specialistai reikalingi: kai kurių merų nuomone, psichologija ir astrologija - beveik tas pats“, - komentavo didelę darbo patirtį turinti specialistė.
Dalį lėšų siūlė palikti ir specialistams
Trečiadienį Seime pristatyti Mokinio krepšelio metodikos pakeitimai.
ŠMM darbo grupėje siūlyta iš mokykloms tiesiogiai skiriamų asignavimų išimti ir perduoti savivaldybėms savo nuožiūra skirstyti lėšas švietimo pagalbai. Tarp jų - darbo užmokesčiui ir paslaugoms apmokėti mokyklose už psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą.
Teigta, jog „visas lėšas sutelkus savivaldybių žinion, pastarosios galėtų efektyviau organizuoti švietimo pagalbą mokyklose: galėtų būti (...) formuojamos mobilios pagalbos grupės, kas ypač aktualu kaimuose, o dalis lėšų (kaip ir dabar) būtų skiriama specialistų etatams išlaikyti mokyklose, savivaldybės rūpintųsi tikslingesniu lėšų panaudojimu specialiųjų poreikių mokiniams“.
Savivaldybės taupys vaikų sąskaita?
Psichologus toks pasiūlymas šokiravo. „Na ką, eilinis genocidas mokyklų psichologų atžvilgiu. Siekiama tyliai naikinti specialistų etatus mokyklose ir sureikšminti Pedagogines psichologines tarnybas, stiprinti biurokratinę struktūrą. Kiek iš to bus naudos vaikams - visai neaišku, labai tuo abejoju“, - DELFI komentavo nedideliame miestelyje gimnazijos psichologe dirbanti specialistė.
Psichologės įsitikinimu, geriausia kai pagalba yra arčiau vaiko, mokyklose. Mobilios komandos nebūtų tokios operatyvios ir efektyvios - jos labiau tinka kriziniams atvejams.
Pagaliau, ar vaikui prireikus psichologo, logopedo, socialinio darbuotojo ar mokytojo padėjėjo pagalbos savivaldybės pirktų jų paslaugas: juk tikslas - „racionaliai naudoti lėšas“, o tai reiškia taupyti?
Nei ŠMM, nei savivaldybės mokyklose dirbančių specialistų profesinei sąjungai nepateikė skaičiavimų, kiek reikia lėšų tinkamai švietimo pagalbai finansuoti pagal dabartinį švietimo pagalbos gavėjų skaičių.
Savo abejonėmis profsąjunga pasidalijo ir su pakeitimus rengiančia Mokinio krepšelio skaičiavimo metodikos keitimo grupe.
ŠMM: daugiau šio siūlymo nesvarstome
Paprašyta pakomentuoti situaciją, Švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė DELFI teigė, jog minėti ŠMM darbo grupės siūlymai buvo tik siūlymai.
Grupės darbo eigoje buvo siūlymas daugiau lėšų, kurios dabar skiriamos tiesiogiai mokykloms, leisti perskirstyti savivaldybėms, kad jos turėtų tam tikrą finansinį instrumentą visose mokyklose užtikrinti specialią pagalbą. Tačiau šį siūlymą darbo grupė atmetė ir jis daugiau nebesvarstomas“, - sakė Mokinio krepšelio metodikos tobulinimo darbo grupės narė.
E. Radėnienės žodžiais, audringa reakcija yra išgirsta ir „jokių pakeitimų krepšelio metodikoje, kurie buvo siūlyti, nebebus“.
Pasak ŠMM atstovės, dar net nėra krepšelio skaičiavimo metodikos pakeitimo projekto, jis rengiamas, tad, galima sakyti, jog žmonės „remiasi tuo, ką girdėjo - tarpiniais variantais“.
Seime pristatė „principines metodikos keitimo kryptis“
Paklausta, ką tada ŠMM sudaryta darbo grupė trečiadienį pristatė Seime, E. Radėnienė sakė, jog „Seime buvo pristatytos ne konkrečios, o tik principinės tos metodikos keitimo kryptys“.
„Projektas dar rengiamas, kai jį parengsime, tada bus galima kalbėti, ką toliau galima tobulinti - papildymus išimti ar papildyti“, - sakė ŠMM Ekonomikos departamento direktorė, pabrėždama, jog darbo grupės tikslas net nebuvo naikinti psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų ir mokytojų padėjėjų etatų.
„Priešingai: mūsų tikslas buvo efektyvinti pagalbą, Mes įsivaizdavome, kad savivaldybės ją galės geriau organizuoti, nes dabar ne visos mokyklos gali įdarbinti specialistus dėl mažo mokinių skaičiaus ar toje vietovėje nėra reikiamo specialisto. Mes įsivaizdavome, kad galbūt (savivaldybės - DELFI) galėtų centralizuotai formuoti mobilias grupes, kurios galėtų atvykti ir į mažas mokyklėles suteikti pagalbą, bet kadangi sulaukėme pasipriešinimo ir išgirdome, kad tai gali suveikti priešingai, nei mes įsivaizduojame, toliau šio pasiūlymo nesvarstome. Iš visuomenės gavome reakciją, ir jeigu ji tokia - tikrai neverta to daryti“, - apibendrino E. Radėnienė.