Ši baimė ypač paaštrėja, artėjant viešojo kalbėjimo įskaitoms. Kyla begalė klausimų iš serijos „O kas dabar bus?“. „Tam, kad įveiktumei priešą, turi su juo susidraugauti“ – teigia Lietuvos vaikų ir jaunimo centro užsiėmimo „Viešasis kalbėjimas“ vadovas, gebėjimų ugdymo programos „Kaleidoskopas“ dalyvis Algirdas Viltrakis. Ir noriai duoda patarimų, kaip paruošti puikią kalbą ir viešai prabilti nedrebančiu balsu.

Supratimas. Ko klausytojams reikia ir ko gali reikėti, kas mane neramina?

• Reikia labai gerai žinoti, ko tiksliai klausytojams reikia iš mano būsimo pristatymo, kad jį įvertintų maksimaliu balu. Jei kriterijai tau aiškūs, tuomet metas pradėti ruošti pristatymą.
• Parašius visą tekstą ir jį perskaičius, reikia pabandyti sau išsikelti šiuos klausimus:
„Ar aš pats klausyčiau šio pristatymo? Kokiu balu jį vertinčiau? Kas šiame pasakojime turėtų būti, kad man pačiam būtų įdomu klausyti ir įvertinčiau jį maksimaliu balu?“
• Taip pat patariu pasiimti popieriaus lapą ir užrašyti, ko konkrečiai bijai. Užrašyti būtina! Kol baimė tavo galvoje bus neapibrėžta, tol jausi neaiškų nerimą. Tik aiškiai suvokus savo baimę, galima rasti būdą, kaip su ja kovoti. O kartais, apibrėžę baimę, mes suprantame, kad ji nėra tokia jau didelė.

Ruošimasis

• Tam, kad gerai įsimintumei tekstą, būtina naudoti „atminties lavinimo technikas“. Viena iš jų – mintyse nusipiešti visą pasakojimą, lyg jis būtų filmas. Ir stebėti, ar užsimerkęs gali „peržiūrėti“ sukurtą istoriją. Ši technika padės sutaupyti laiko, gerai įsiminsi tekstą ir papasakosi jį taip, lyg pats dalyvautumei savo sukurtame filme.
• Vizualizavimas: labai svarbu kelis kartus per dieną iki atsiskaitymo dienos įsivaizduoti, kaip įeisi į kabinetą, pasisveikinsi su mokytoju bei vertintoju, pristatysi savo temą ir kalbą.
Pasąmonė negali atskirti, kas vyko iš tiesų, o ką mes tik įsivaizduojame. Todėl reikia bent 30 kartų per dieną įsivaizduoti, kaip viskas buvo kalbėjimo įskaitoje (kuo aiškiau: su spalvomis, garsais, jausmais, ir net kvapais). Tai padės drąsiau jaustis ir įtikinti save, kad prieš auditoriją kalbi ne pirmą kartą. Ir baimė sumažės!
• Jei yra galimybė, papasakoki kalbą tėvams ir kitiems suaugusiems. Kalbėki taip lyg tave stebėtų vertintojas. Net ir kūno pozicija turi būti tokia pati, kokia bus atsiskaitymo metu, pvz., turėtumei sėdėti ištiesęs nugarą, rankas padėjęs ant stalo. Tai padės tavo kūnui priprasti prie būsimos kalbėjimo pozicijos.

Atsiskaitymo diena

• Būtina išsimiegoti ir pailsėti, kad jaučiama baimė būtų mažesnė. Nepamirški į atsiskaitymą nusinešti vandens ir kartais atsigerti. Tai mažina ne tik troškulį, bet ir stresą.
• Likus 15 minučių iki atsiskaitymo, būtina suvokti, kurioje vietoje yra tavo baimė. Ji gali būti arba kūne, arba galvoje. Baimė, tūnanti kūne, dažniausiai pasireiškia įtampa, drebėjimu, prakaituojančiais delnais. Kaip su tuo susidoroti? „Bijančią“ kūno vietą reikia stipriai stipriai išjudinti!

• Likus 10 minučių nuteiki savo protą kalbai. A. Viltrakis rekomenduoja peržiūrėti šį vaido įrašą: https://www.ted.com/talks/amy_cuddy_your_body_language_shapes_who_you_are?language=en Jame pasakojama, jog emocija kuria judesius ir atvirkščiai – judesiais mes galime sukurti reikalingą emociją, pavyzdžiui, pasitikėjimą savimi. Todėl pabūkite nugalėtojo pozicijoje bent 2 minutes iki atsiskaitymo ir nueikite į jį jau laimėjęs!

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras visiems moksleiviams primena, jog viešojo kalbėjimo baimė tikrai įveikiama! Pasinaudoję šiais patarimai, pamiršite, kas yra neaiškus nerimas, virpantis balsas ir prieš klausytojų auditoriją jausitės laisvai.