Jaunimo psichologinės paramos centras (JPPC) išleido knygą skirtą skaudžiai ir iki šiol visuomenėje vengiamai temai – netektims. Knygoje „Netektys. Draugo laiškai II“ kalbama apie tai kaip priimti ir išgyventi netektis,- sakoma JPPC pranešime spaudai.
Liūdesys, moteris
© Corbis/Scanpix
„Nors knygynų lentynos lūžta nuo literatūros psichologijos tema, tačiau vargu, ar rasite ten nors vieną knygą apie netektis, ypač parašytą lietuvių autorių“, – teigė vienas iš knygos sudarytojų, psichologinės pagalbos telefono „Jaunimo linija“ vadovas Paulius Skruibis.

„Mūsų visuomenė linkusi gyventi su devizu „viskas gerai“, taip įsivyrauja tikėjimas, jog gyvenimas privalo būti ištisu džiaugsmu, jame nebelieka vietos liūdesiui ir kančiai, taip pat ir jausmams susijusiems su mirtimi“, - sako knygos tekstų autorė, JPPC vadovė, psichologė-psichoterapeutė dr. Kristina-Ona Polukordienė. Jos teigimu, mirtis tarsi išstumiama iš visuomenės gyvenimo, o netektį gedinčiam tenka išgyventi vienatvėje.

Tačiau vienatvėje netektį išgyventi nėra lengva. Pastebėta, jog pirmaisiais metais po netekties, dėl įvairių negalavimų į bendrosios praktikos gydytoją žmonės kreipiasi kelis kartus dažniau nei įprastai. „Jaunimo linijos“ statistika rodo, jog beveik kas antram skambinančiam dėl išgyvenamos netekties kyla minčių apie savižudybę“, – sako Paulius Skruibis.

Savižudybių tema neaplenkiama ir pačioje knygoje – joje daug dėmesio skiriama ir nusižudžiusiųjų artimųjų išgyvenimams. Manoma, kad kiekviena savižudybė itin skaudžiai paliečia 5-7 artimuosius. Lietuvoje kasmet nusižudo apie 1 500 žmonių, vadinasi dar apie 10 000 žmonių dėl to išgyvena didžiulį sielvartą. Deja, dažniausiai dėl visuomenės reakcijos ir išgyvenamo gėdos jausmo nusižudžiusiųjų artimieji nesikreipia pagalbos. „Be to, daugelis turbūt ir nežino, kad tokiu atveju gali tikėtis paramos“, – sako Kristina-Ona Polukordienė, ir priduria, kad Jaunimo psichologinės paramos centre jau antri metai veikia nusižudžiusiųjų artimųjų paramos grupė.

Nors netektys sunki ir liūdna tema, knygos autoriai nenusiteikę pesimistiškai. Knyga pabaigiama tokiais žodžiais: „Liūdėti ir kentėti yra taip pat natūralu, kaip džiaugtis ir mylėti. Būkime atviri visiems savo jausmams, pasiruoškime priimti ir išgyventi viską, su kuo susitiksime. Kiekviena išgyventa netektis, kiekvienas įveiktas sunkumas patvirtina ir mūsų gyvenimo drąsą būti.“

Pasak autorių, ši knyga padės geriau suprasti kas vyksta su mumis ir kitais netekus. Ruošdami knygą autoriai daugiausiai galvojo apie vaikus ir jaunimą, joje nemažai kalbama apie vaikų mirties supratimą, pagalbą gedinčiam vaikui. Todėl knyga gali labai praversti pedagogams, mokyklų socialiniams darbuotojams ar psichologams, tėvams.

Beje, knyga išsiskiria ne tik savo tema, bet ir tuo, kad autoriai apie šią skaudžią temą kalba labai suprantamai ir atvirai. Kiekviename skyriuje skaitytojas ras tikrų gyvenimiškų pavyzdžių – ištraukų iš elektroninių laiškų, kuriuos „Jaunimo linijos“ internetinio konsultavimo programos „Draugo laiškai“ savanoriams atsiuntė jauni žmonės. Kaip rodo knygos pavadinimas, tai jau antrasis leidinys, kuriame panaudojami pavyzdžiai iš “Draugo laiškų”.

Šios knygos leidimas finansuotas Vilniaus Jaunimo reikalų tarybos ir visų Lietuvos gyventojų skyrusių 2 proc. savo pajamų mokesčio JPPC lėšomis. Knygą galima įsigyti daugelyje Lietuvos knygynų.

Apie „Draugo laiškus“

Tai Jaunimo psichologinės paramos centro programa veikianti nuo 2002 metų spalio. Programos savanoriai atsako į elektroniniu paštu atsiųstus laiškus. Laiškai ir atsakymai skelbiami viešai interneto puslapyje www.jppc.lt/draugas. Kas mėnesį atsakoma į 20-70 laiškų.

Pirmoji „Draugo laiškų“ knyga išėjo prieš metus, ji buvo skirta temoms, apie kurias dažniausiai kalba vaikai ir jaunimas: draugystę, meilę, sveikatą, gyvenimo prasmę. Atsiliepimai parodė, jog knygą skaito ne tik vaikai ir jaunimas, bet ir vyresni žmonės, kad ji daug kam padeda, todėl buvo nuspręsta išleisti antrąją „Draugo laiškų“ dalį, kuri būtų apie netektis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ispanijoje įvykdyta dar viena ataka: nušauti penki teroristai, vilkėję mirtininkų liemenes sužeisti septyni žmonės (343)

Ispanijos pajūrio kurorte Kambrilse penktadienį paryčiais automobiliui „Audi“ įsirėžus į...

Pramogos Palangoje, kurios patiks ir vaikams, ir suaugusiems

Mėgstame sakyti – prie jūros per mažai pramogų arba tam reikia daug pinigų. Netiesa! Atrakcijų...

E. Jakilaitis: paskutinė mano laida, kurią rekomendavau pažiūrėti šeimai, buvo su R. Karbauskiu (56)

Trečius metus iš eilės DELFI vykdomame projekte „Lietuvos įtakingiausieji 2017“...

N. Vasiliauskaitė. Daugiau nei nužudymas, mažiau nei pergalė (4)

Įvykiai Virdžinijoje daugelyje reportažų pristatomi kaip smurtingosios ultradešinės susidūrimo...

Lėktuvnešio apsauga kelia abejonių: ant jo nutūpęs dronas liko nepagautas (54)

„HMS Queen Elizabeth“ lėktuvnešis – naujas, modernus ir didelis Jungtinės Karalystės...

Apklausa: konservatoriai jau lenkia valstiečius (285)

Opoziciniai konservatoriai pagal populiarumą aplenkė valdančiąją Lietuvos valstiečių ir...

Mirė Lietuvos futbolo federacijos komunikacijos vadovė V. Zizaitė (5)

Rugpjūčio 18-ą dieną po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ilgametė...

Papasakojo, kaip išsirinkti skaniausius vaisius ir daržoves (2)

8 iš 10 Lietuvos gyventojų vaisių ir daržovių kokybę vertina remdamiesi vien jų išvaizda....

Keisis atliekų tvarkymas: pokyčius pajus kiekvienas gyventojas (28)

Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, greitai augant vartojimui planuojama, kaip spręsti sparčiai...