LURK prezidentas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas DELFI aiškino, kad pabėgėliai į universitetus bus priimami pagal tas pačias taisykles, kurios galioja užsienio studentams – turės turėti vidurinį išsilavinimą ir mokėti anglų kalbą.
„Žinome, kad egzistuoja problema dėl pabėgėlių tapatybių. Ne paslaptis, kad daugelis jų pasiekę Europą savo pasus išmeta, tad gali būti sunku nustatyti, ar jie turi vidurinį išsilavinimą. Tačiau mes sutarėme, kad tai – įrodyti, kad žmogus turi tam tikrą išsilavinimą – yra ne mūsų universitetų reikalas.
Yra Studijų kokybės vertinimo centras, kitos struktūros, kurios paprastai identifikuoja tų žmonių išsilavinimą. Mums patiems tai padaryti būtų pakankamai sunku. Neturime priemonių, kurios leistų patikrinti, ar asmuo baigė vidurinę mokyklą. Gal būtų galima taikyti kokius testus, tačiau tai galėtų būti tik papildomas patikrinimas šalia įrodymo, kad žmogus jau turi bendrąjį išsilavinimą“, – sakė A. Daniūnas.
Anot jo, konferencijoje buvo diskutuota apie dvi pabėgėlių grupes – tuos, kurie turi tik vidurinį išsilavinimą ir studijuoti norėtų pradėti nuo pirmo kurso, ir tuos, kurie studijas dėl karo šalyje turėjo nutraukti.
„Sutarėme, kad pastarieji galėtų Lietuvoje ir toliau mokytis vyresniame kurse. Universitetai ir akademijos prisiima suteikti pabėgėliams išsilavinimą nemokamai, bet visos kitos sąlygos – gyvenamoji vieta (bendrabutis), maistas – to nesiimame. Tokia našta aukštosioms mokykloms būtų per didelė, tad šias sąlygas kažkokiu būdu turėtų užtikrinti kiti. Mes kalbėjome tik apie mokymo procesą“, – aiškino rektorių atstovas.
Jis įsitikinęs, kad pabėgėliai privalo integruotis, tad ir mokomi jie būtų kartu su užsienio studentais ir lietuviais, kurie pasirinko mokytis užsienio kalba.
Pasak A. Daniūno, kiekviena aukštoji mokykla galėtų priimti nuo kelių ir kelių dešimčių pabėgėlių. Jis įsitikinęs, kad teisė apsispręsti, kiek reikėtų priimti pabėgėlių, turėtų būti suteikta kiekvienai mokyklai – bendrų kvotų taikyti nereikėtų.