Pabėgėliams – dovana iš Lietuvos universitetų

 (567)
Penktadienį Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) metu buvo diskutuojama dėl pabėgėlių studijų universitetuose galimybių. Rektoriai vienbalsiai sutarė – Lietuvoje jie galės studijuoti nemokamai.
Pabėgėliai Berlyne
© AFP/Scanpix

LURK prezidentas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas DELFI aiškino, kad pabėgėliai į universitetus bus priimami pagal tas pačias taisykles, kurios galioja užsienio studentams – turės turėti vidurinį išsilavinimą ir mokėti anglų kalbą.

„Žinome, kad egzistuoja problema dėl pabėgėlių tapatybių. Ne paslaptis, kad daugelis jų pasiekę Europą savo pasus išmeta, tad gali būti sunku nustatyti, ar jie turi vidurinį išsilavinimą. Tačiau mes sutarėme, kad tai – įrodyti, kad žmogus turi tam tikrą išsilavinimą – yra ne mūsų universitetų reikalas.

Yra Studijų kokybės vertinimo centras, kitos struktūros, kurios paprastai identifikuoja tų žmonių išsilavinimą. Mums patiems tai padaryti būtų pakankamai sunku. Neturime priemonių, kurios leistų patikrinti, ar asmuo baigė vidurinę mokyklą. Gal būtų galima taikyti kokius testus, tačiau tai galėtų būti tik papildomas patikrinimas šalia įrodymo, kad žmogus jau turi bendrąjį išsilavinimą“, – sakė A. Daniūnas.

Anot jo, konferencijoje buvo diskutuota apie dvi pabėgėlių grupes – tuos, kurie turi tik vidurinį išsilavinimą ir studijuoti norėtų pradėti nuo pirmo kurso, ir tuos, kurie studijas dėl karo šalyje turėjo nutraukti.

Alfonsas Daniūnas
Alfonsas Daniūnas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Sutarėme, kad pastarieji galėtų Lietuvoje ir toliau mokytis vyresniame kurse. Universitetai ir akademijos prisiima suteikti pabėgėliams išsilavinimą nemokamai, bet visos kitos sąlygos – gyvenamoji vieta (bendrabutis), maistas – to nesiimame. Tokia našta aukštosioms mokykloms būtų per didelė, tad šias sąlygas kažkokiu būdu turėtų užtikrinti kiti. Mes kalbėjome tik apie mokymo procesą“, – aiškino rektorių atstovas.

Jis įsitikinęs, kad pabėgėliai privalo integruotis, tad ir mokomi jie būtų kartu su užsienio studentais ir lietuviais, kurie pasirinko mokytis užsienio kalba.

Pasak A. Daniūno, kiekviena aukštoji mokykla galėtų priimti nuo kelių ir kelių dešimčių pabėgėlių. Jis įsitikinęs, kad teisė apsispręsti, kiek reikėtų priimti pabėgėlių, turėtų būti suteikta kiekvienai mokyklai – bendrų kvotų taikyti nereikėtų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Į profesines stos kaip į aukštąsias (76)

Pasirinkusieji mokytis profesinėje mokykloje šiemet prašymus teiks nebe mokykloms, kaip būdavo iki šiol, bet per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti sistemą (LAMA BPO).

Ar tėvų pagalba sprendžiant namų darbus – meškos paslauga (23)

Visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie yra pasiryžę padaryti viską.

Studijų rinkoje stebi keistą tendenciją (125)

Abiturientų mažėja, išvažiuojančių studijuoti į užsienį – daugėja. Politikams žadant dar vieną aukštojo mokslo reformą, jaunimas savo apsisprendimą demonstruoja išvažiuodamas. Apžvalgininkų teigimu, prie to prisideda ir nevykstančios reformos, ir saviplaka, kada apie Lietuvos aukštąjį mokslą kalbama tik blogai.

V. Būdienė: diskusijos dėl LEU jungimosi atrodo tik kaip nekilnojamojo turto dalybos (33)

Diskusijos, ar Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) atiteks Vytauto Didžiojo universitetui (VDU), ar Vilniaus universitetui (VU), atrodo kaip nekilnojamojo turto dalybos arba kažkieno noras skubiai LEU išstumti iš jo teritorijos ir pastatų. Taip LRT.lt sako Vilniaus politikos analizės instituto vadovė Virginija Būdienė.

Mokyklos atsisveikins su „Tamo“ dienynu (19)

Kai kurie uostamiesčio mokinių tėveliai nustebo sužinoję, kad nuo rugsėjo Klaipėdos mokyklos nebenaudos „Tamo“ dienyno - jis bus pakeistas „Mano dienynu“.