Jei naujoms nuostatoms pritars ir Švietimo ir mokslo ministerija, nauja stojimų tvarka gali įsigalioti jau nuo kitų mokslo metų. Posėdžiui pirmininkavęs Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Prezidentas KTU rektorius prof. dr. Petras Baršauskas įsitikinęs – šie pokyčiai yra būtini, jei norime pagerinti aukštojo mokslo kokybę Lietuvoje.
Bandys pakeisti visuomenės požiūrį
„Priėmėme sprendimą dėl minimalaus balo universitetuose. Nusprendėme, kad valstybiniai egzaminai turi būti skatinimai ir stojantis į universitetą studentas turi būti gerai išlaikęs bent vieną brandos egzaminą. Tačiau norint įvesti šį pokytį galutinį žodį taria ne universitetų atstovai, o ministerija. Štai čia gali kilti problemų – tokius dalykus turime pranešti prieš du metus. Todėl pritarėme ir tam, kad būtų trumpinamas laikas, per kurį pokyčiai gali įsigalėti, pavyzdžiui, galime palikti 6 mėn. laiko tarpą“, – sako jis.
Anot P. Baršausko, kol kas kalbėti apie konkretų minimalaus balo dydį – neverta. Konkretaus skaičiaus įvardijamas tik klaidina visuomenę.
„Kai žmonės išgirsta, kad į universitetą moksleivis įstoja surinkęs vos 2 balus, jie pasimeta. Galvoja, kad čia skaičiuojama dešimties balų sistemoje, kad tuos 2 balus gauti yra lengva. Iš tiesų, šis rezultatas gaunamas perskaičiuojant visus rodiklius, tai yra stojimo balas, nėra atitikmuo 2-iems iš 10 balų. Norime, kad į universitetus ateitų stipresni moksleiviai, o silpnesni rinktųsi kitas mokymo įstaigas. Siekiame, kad studentai būtų skirstomi ne pagal balą, o pagal egzaminų išlaikymą. 2016 metais moksleiviai privalės laikyti lietuvių kalbos, matematikos egzaminą, norėtume ir kad bent vienas egzaminas būtų specialybės, kad būtų patikrinamas ir moksleivio anglų kalbos lygis. Priimant moksleivį į universitetą reikia atsižvelgti į šiuo dalykus, o ne į stojimo balo dydį“, – įsitikinęs P. Baršauskas.
Nuo apribojimų neišsisuks ir pasiryžę mokėti už studijas
Tiesa, nors šiam siūlymui pritarė visi 15 universitetų atstovų, tik 4 iš jų pasisakė už griežčiausio minimalaus balo įvedimą. Didžioji dalis balsavo už pačius mažiausius pokyčius. P. Baršauskas mano, kad taip yra todėl, kad universitetai bijo prarasti studentus.
„Tačiau visų universitetų atstovai pritarė tam, kad apribojimai turi būti, kad minimalus balas turi būti įvestas tiek universitetuose, tiek kolegijose, tiek aukštosiose mokyklose ir tam, kad jis būtų įvestas ir valstybės, ir ne valstybės apmokamose studijų vietose“, – sako jis.
Šie pokyčiai poveikį padarys ne tik mokantiems už studijas studentams, bet ir tiems, kurie į aukštąsias mokyklas stos po pertraukos nuo mokslų.
„Mes norime kokybės. Kuo stipresnis studentas, tuo daugiau šansų gerinti studijų kokybę universitetas turi. Tai yra sąsaja, tačiau, žinoma, ne vienintelis mechanizmas, kuris gali padėti tai padaryti. Dabar įteiksime ministerijai raštą, kad universitetų rektoriai pateikė tokius siūlymus, ir atrišime jiems rankas imtis pokyčių. Mes atidarėme duris, pasakėme, kad esame pasiryžę minimalaus stojimo balo įvedimui ir rekomenduojame tai padaryti“, – patikino P. Baršauskas.
Pokyčiams pritarė ir ministras
Šiam žingsniui pritarė ir švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. DELFI jis yra sakęs, kad laisvas stojimas į universitetus veda prie visiško aukštojo mokslo diplomo vertės paniekinimo, nes tikėtis, kad tas, kuris nemokėjo nieko, ir nesimokė 12 metų, staiga pasidarys kitoks, neverta.
„Pagrindinis šio pakeitimo tikslas yra užtikrinti, kad į aukštąsias mokyklas ateitų motyvuoti studentai, o ne tie, kurie turi pinigų. Be to, tai garantuotų stabilumą aukštosioms mokyklos, išvengtumėme situacijos, kai vienais metais mokymosi įstaiga gauna 600, kitais – 300 krepšelių. Vienoms aukštosioms mokykloms toks sprendimas labai nepatinka, kitiems – visiškai nekelia emocijų. Tie universitetai, kurie yra perspektyvūs, gerbia save ir studentus, tokį balą įsives be jokių problemų“, – įsitikinęs ministras.
Anot jo, tokiu būdu kasmet pirmakursių galėtų sumažėti apie 5-6 tūkstančiais - toks yra skaičius studentų, priimamų per trečią stojimo į aukštąsias mokyklas etapą, kurį vykdo patys universitetai. Be to, tai būtų savotiškas universitetų įsipareigojimas valstybei rengti tokius specialistus, kokių reikia valstybei.
„Negalime priimti į aukštąjį mokslą tų mokinių, kurie nesimokė visus 12 metų ir bando laimę su 1 balu iš 10 – tai veda prie visiško aukštojo mokslo diplomo vertės paniekinimo, nes tikėtis, kad tas, kuris nemokėjo nieko, staiga pasidarys kitoks, neverta. Kad jis sužinos, kaip suktis visuomenėje, kaip paruošti kažkokį diplomą, gal pasisamdyti grupę darbuotojų, kad jam parašytų bakalaurinį ar magistrinį darbą – taip, galbūt. Bet kad jis pats, kaip žmogus, įgis kompetencijų, žinių, tų, kurias mes vertiname diplomu, nelabai tikiu", – sako D. Pavalkis.