Nusitaikė į Lietuvos studentus: plinta įtartinas leidinys

 (685)
Propagandistai nusitaikė ir į studentus? DELFI redakciją pasiekė itin prieštaringas idėjas propaguojančio leidinio nuotraukos.
Plinta autonominis studentų laikraštis „Unizinas“ (D. Brandišausko nuotr.)

Lietuvos aukštosiose mokyklose pradėjo plisti autonominiu studentų laikraščiu pristatomas leidinys „Unizinas“. Tokios iniciatyvos nėra naujiena, tačiau šį kartą dėmesį patraukė laikraščio turinys. Specialistai pastebi, kad jis – atvirai propagandinis.

Peršamas karas ne prieš agresorių, o prieš valstybę

Laikraščio nuotraukomis su DELFI redakcija pasidalinęs Vilniaus universiteto dėstytojas, Istorijos fakulteto docentas, socialinis antropologas Donatas Brandišauskas sakė, kad jame vietoje karo prieš agresorių yra peršamas karas prieš valstybę.

„Valiūkišku, pseudointelektualiu ir žaismingu stiliumi studentams peršamos kelios idėjos: „būkit antivalstybiški“ (neverta ginti valstybės t.y. politinės sistemos), „nekęskit kariuomenės“ (kariuomenė nužudo individą ir jo laisvę, prigimtimi yra antimoteriška), „karo atveju saugokit gyvybę“ (pavyzdžiui, bėkit iš Lietuvos), ir kaip bebūtų paradoksalu: „būkit nusiteikę riaušėms ir sistemingam priešinimuisi valstybei“, – pastebi jis.

Donatas Brandišauskas
Donatas Brandišauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

D. Brandišauskas pasakojo, kad Vilniaus dailės akademijos (VDA) studente prisistačiusi mergina šį leidinį norėjo platinti per Užupio Respublikos nepriklausomybės šventę, bet šios šventės organizatoriai tai uždraudė. Vis dėl studentei kelias šio leidinio kopijas pavyko išdalyti per minėtos šventės organizacinį susitikimą.

„Studentė buvo jį atsinešus, tad buvo galimybė padaryti nuotraukų. Paskaitę pašiurpome“, – savo nuomonės apie laikraštį neslėpė jis. D. Brandišauskas taip pat įtarė, kad šis leidinys gali būti platinamas VDA, galbūt pradėtas dalyti ir kitiems aukštųjų mokyklų studentams.

Pastebi sąsajas su situacija Ukrainoje

Su tuo, kad laikraščio turinys – propagandinis, sutiko ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Nerijus Maliukevičius. DELFI jis sakė, kad įdomiausias klausimas – kas organizavo šio laikraščio leidimą?

„Man panašu, kad visas leidinys yra paruoštas ir papuoštas anarchistine retorika. Net viename straipsnyje minima akcija – maistas vietoje bombų, iš principo, tarptautiniu mastu, gali būti priskiriama šiam judėjimui. Ta akcija buvo 2008 metais, apie tai rašė anarchistinės ideologijos simpatikai Lietuvoje. Šiame leidinyje per tekstą ir turinį, pasitelkiant retoriką daroma nuoroda, kad tai yra anarchistinis judėjimas Lietuvoje. Esminis mano klausimas šio judėjimo atstovams būtų, ar tai jų ar jų bendraminčių iniciatyva, ar kažkas bando prisidengti jų vardu ir panaudoti tradicinę apgaulingos vėliavos operaciją, kai kažkokios organizacijos, ideologijos pavidalu yra skleidžiamos tam tikros žinios“, – svarstė jis.

N .Maliukevičius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad panašiu principu Ukrainoje veikė vadinama „Ukraine anonymous“ organizacija.

„Ji iš pirmo žvilgsnio kopijavo visą tarptautinių tinklų „anonymous“ veiklą, bet akivaizdžiai veikė pagal Kremliui naudingą schemą. Jų deklaruojama veikla ir ideologija buvo, kad nei Vakarai, nei Rusija nėra teisūs, negali diktuoti, manipuliuoti žmonėmis ir pan. Jų akcijos dar iki konflikto buvo labai įdomiai nukreiptos prieš NATO kibernetinio saugumo centrą ir net kai kuriuos Lietuvos pareigūnus“, – priminė N. Maliukevičius.

Neramumams ragina ruoštis jau pavasarį

Jis įtaria, kad laikraštis būtent šiuo metu išleistas tam, kad būtų dezorganizuota ir destabilizuota svarbi gynybinė iniciatyva dėl šauktinių.

Nerijus Maliukevičius
Nerijus Maliukevičius
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Manau, kad komunikacijos prasme visa ši akcija yra nukreipta labai efektyviai – į studentus, jaunimą, tuos, kurie gali būti šaukiami. Laikraštyje bandoma su humoru šnekėti apie neramumus, „riaušes-kriaušes“, yra klaidų, bet, akivaizdu, kad stilius turėtų būti įdomus jaunimui. Man tai yra visiškai nejuokinga, nes Rusijos pavasario kontekste inicijuojami neramumai Lietuvoje savyje turi dideles rizikas ir grėsmes“, – pastebėjo N. Maliukevičius.

Anot jo, derėtų imtis rimto tyrimo, kas yra šio leidinio organizatoriai ir ko jie siekia.

Turinyje nieko blogo neįžvelgia

Laikraščio pabaigoje yra nurodytas el. paštas, kuriuo galima susisiekti su jo leidėjais, tačiau į DELFI laiškus jie neatrašė.

Telefonu D. Brandišausko minėta laikraščius dalijusi studentė, kurios telefono numerį pavyko gauti iš VDA studentų atstovybės prezidentės Katažynos Jancevič, sakė, kad laikraštį ji tik platino, atsispausdino savanoriškai, tačiau neprisidėjo prie leidimo ir nieko negali pasakyti nei apie leidėjus, nei apie jų tikslus ir net apie tai, kaip tas laikraštis ją pasiekė.

„To nekomentuosiu“, – sakė ji.

„Ta mergina gavo kelis laikraščius iš savo pažįstamų ir norėjo pasiūlyti Užupio respublikai susipažinti su turiniu. Laikraščio leidimas yra inicijuojamas pačių studentų. Man atrodo, kad mūsų studentai prie to neprisideda. Akademijoje jis atsirado vien tam, kad galima būtų pasižiūrėti, ką galvoja, rašo ir kuria kiti. Tai nauja studentų iniciatyva. Mūsų akademijos studentai tikrai nepalaiko kažkokios pusės – vienos ar kitos, tai yra tiriamojo pobūdžio informacija, kuri skelbiama tam, kad studentai susidarytų kritinį požiūrį į visus įvykius ir pamatytų kitų žmonių reakcijas“, – kiek plačiau apie situaciją papasakojo K. Jancevič.

Plinta aukštosiose mokyklose

Ji patikino nieko blogo laikraščio turinyje neįžvelgianti. Anot VDA studentų atstovės, jis ne propagandinis, labiau pacifistinis.

„Priklauso, iš kurios pusės pasižiūrėsi. Nemanau, kad laikraštis yra labai propagandinis, kaip išsuksi. Man atrodo, kad Jūs pernelyg karštai ir kritiškai į tai reaguojate. Mes nenorime kurstyti jokių emocijų, tai buvo tik noras ir galimybė parodyti kažkokių studentų inicijuotą laikraštėlį. Tai yra viena iš studentų išraiškos formų, kuri buvo skirta tam, kad pasižiūrėtum ir apgalvotum, koks yra tavo požiūris. Visa informacija yra pasiekiama visur ir visiems žmonėms, svarbiausia būti sąmoningiems ir turėti savo nuomonę. Mes neraginame eiti vienu ar kitu keliu“, – teigė ji.

K. Jancevič patikino, kad šis leidinys platinamas ir kituose universitetuose. Tai mergina sakė sužinojusi „per draugų draugus“.

Paklausta, ar žada stabdyti laikraščio plitimą, ji nežinanti, kodėl tai reikėtų daryti.

„Man atrodo, kad jo beveik ir nebeliko. Gal koks vienas egzempliorius ir viskas. Nežinau, ar šis laikraštis turi tęstinumą. Tokio turinio leidinį gauname pirmą kartą“, – patikino ji.

VDA Komunikacijos skyriaus vedėjas Marius Dirgėla DELFI patikino, kad šis klausimas akademijoje vis dėlto bus svarstomas – ryt rektorato posėdyje.

„Tokio leidinio mes tikrai neleidome ir neskatinome studentų tai daryti. Ar mes galime jiems drausti? Tai jau kitas klausimas, turbūt irgi negalime, bet tas faktas, kad mūsų studentai taip supranta saviraiškos laisvę be abejonės mūsų nepuošia“, – sakė jis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Darželinukų tėvams Vilniaus savivaldybė suplanavo didesnius mokesčius (11)

Rytoj sostinės savivaldybės Taryba svarstys svarbų darželinukų tėvams sprendimą – bus siekiama uždrausti įvairias papildomas pinigines rinkliavas darželių grupėse, pakeičiant mokesčio už vaiko išlaikymą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse panaudojimo tvarką, teigiama Vilniaus miesto savivaldybės pranešime.

Antrokams skirto uždavinio neišsprendė net profesionalas: ar pavyks šią užduotį išspręsti Jums? (1190)

Antrokę dukrą auginanti DELFI skaitytoja su redakcija pasidalino uždaviniu, rastu mergaitės matematikos pratybose. Pamačiusį jį klasės pirmūnė, jos teigimu, net apsiverkė, išspręsti užduoties nesugebėjo ir būrys suaugusių draugų.

Net žinodami mažiau už mokinius, mokytojai turi mokyti naudotis internetu (63)

Daug mokytojų nenori mokyti naudotis internetu, nes mano, kad jų mokiniai ir taip žino daugiau, LRT KLASIKAI sako olandų kalbos ir literatūros mokytojas, Olandijos mokytojų kvalifikacijos kėlimo instituto instruktorius Jeroenas Clemensas. „Iš dalies taip ir yra. Kita vertus, mokiniai turi išmokti kritiškai mąstyti. O to išmokyti gali kalbos ir literatūros mokytojas, nors jis ir ne taip greitai naudojasi išmaniuoju telefonu ir nežino, kas yra „WhatsUp“, – pastebi skaitmeninio raštingumo tyrinėtojas.

Švietimo ministerijoje tariamasi dėl mokytojų rengimo koncepcijos (39)

Penktadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) Vilniuje ketinama apibendrinti akademinėje ir švietimo visuomenėje diskutuojamus siūlymus dėl mokytojų rengimo koncepcijos.

Mėnesį mokytoju pradirbęs universiteto dėstytojas pripažino nepopuliarią tiesą (451)

Klaipėdos universitete dėstytoju dirbantis Martynas Bučas pabandė pasimatuoti mokytojo profesiją ir šia patirtimi pasidalijo su DELFI.