Ministerija parengė Vyriausybės išvados projektą, kuriame sako, kad valstybės biudžete nepakaktų lėšų ir valstybės finansuojamoms, ir iš dalies valstybės finansuojamoms studijų vietoms.
Seimas po pateikimo yra pritaręs kelių socialdemokratų projektui, kad studentams valstybė finansuotų dalį studijų kainos. Iš dalies valstybės finansuojami studentai mokėtų vienodo dydžio metinę studijų įmoką, nepriklausomai nuo studijų kainos. Metinės studijų įmokos dydį, 760 eurų, nustatytų Vyriausybė, o kitą studijų kainos dalį finansuotų valstybė. Pagal šias pataisas, finansavimą - tiek pilną, tiek dalinį - studentas išlaikytų, jei po atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis būtų ne mažiau kaip 7 balai.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė dar iki tapdama ministre su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto parlamentarais yra pateikusi kitą Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą, pagal kurį būtų nustatyta septynių balų riba kaip gerai besimokančiojo rodiklis. Pagal šį siūlymą, valstybės finansuojamą vietą gavęs studentas ją išlaikytų, jeigu po nustatyto studijų laikotarpio jo rezultatų vidurkis būtų ne mažesnis kaip septyni ir jis neturėtų akademinių skolų. Tuo atveju, jei atitinkamos studijų programos ir studijų formos studijų kurse nebūtų valstybės nefinansuojamose vietose studijuojančių asmenų, norint išlaikyti valstybės finansavimą pakaktų neturėti akademinių skolų.
Abejos pataisos parengtos po Konstitucinio Teismo nutarimo, kad dabartinė studentų rotacijos tvarka prieštarauja Konstitucijai. Pasak Konstitucinio Teismo, su esamu reguliavimu sudaroma galimybė valstybės finansuojamą vietą išlaikyti ir studentams, kurių mokymosi lygis neatitinka visuotinai pripažįstamo žodžio „geras“ reikšmės.
Šiuo metu Mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad valstybės finansavimą gavęs studentas jį gali prarasti tik tuo atveju, jei po metų jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais mažesnis negu to paties kurso studentų vidurkis.