Tarp mokinių masiškai plinta narkotikai, alkoholis ir kiti žalingi įpročiai, o prastus pažymius rašantys mokytojai sulaukia grasinimų. Taip padėtį Lietuvos mokyklose piešia mokytojas Eugenijus Jesinas.
Jo tvirtinimu, jei nesiimsime griežtų priemonių, greitai sulauksime įvykių kaip Maskvoje, kur 15 metų 10A klasės mokinys nušovė geografijos mokytoją Andrejų Kirilovą ir policijos pareigūną Sergejų Bušujovą. Jaunuoliui pasirodė, kad mokytojas nepelnytai rašo jam prastus pažymius ir užkerta kelią baigti mokyklą aukso medaliu.
E. Jesino teigimu, mokytojams dėl atliekamų pareigų keliami vis didesni reikalavimai, o mokiniams lieka tik teisės – pareigų yra minimaliai ir jos visai neįpareigoja. „Mokyklose daugėja agresyvumo, patyčios tarp mokinių persikelia ir į mokytojus. Didelę įtaką turi narkotikai, alkoholis, kiti žalingi įpročiai, kurie dabar praktiškai tapo masiškai naudojami“, – sako E. Jesinas. Jis patikslina, kad narkotikų nereikia suprasti kai badymosi švirkštais – mokiniai „rūko ir uosto“, „čiulpia saldainių pavidalo kristaliukus“.
Mokytojo tvirtinimu, padėtis katastrofiška, o mokyklų vadovai, saugodami mokyklų prestižą, nuslepia tikrąją situaciją. Pasak E. Jesino, ne paslaptis, kad į mokyklas atsinešami šalti ginklai. Esą kasdienybe tapę peiliai, kastetai, vadinamieji „nunčiakai“ (ginklas, kuriuo galima rimtai sužaloti - DELFI). Jo žiniomis, vienoje Vilniaus mokykloje aštuntokai pademonstravo ginklą, Prienų rajone mergaitė į mokyklą atsinešė ginklą ir juo gąsdino bendraklasius.
„Tai tik nuotrupos – niekas nekreipia dėmesio, kad padėtis visą laiką blogėja geometrine progresija. Niekas nenori visuomenei pasakyti visos tiesos, kad iš tikrųjų nemotyvuotų ir agresyvių mokinių, kurie trukdo mokytis kitiems, daugėja“, – pasakoja E. Jesinas. Tokius mokinius sunku suvaldyti pedagogams – daug laiko reikia skirti ne medžiagos perteikimui, o klasės sudrausminimui. Atsiranda grupelės mokinių, kurios pamoką paverčia pramoga. Jie į mokyklą ateina praleisti laiko ir pavalgyti, pasityčioti iš bendraamžių ir mokytojų.
Mokytojams grasina dėl pažymių
E. Jesino tvirtinimu, grasinama ir mokytojams. „Pavyzdžiui, ateina žinutės „aš žinau, kur tu gyveni, kokį darželį lanko tavo vaikas“, „žinau, kur parkuojama tavo mašina“. Beje, mašinos yra ir nubraižomos, ir apdaužomos. Mokytojų vaikai bijo prisipažinti, kad jų tėvai – mokytojai“, – kalbėjo E. Jesinas. Pedagogų reikalaujama parašyti gerą pažymį, kad vaikams nekliūtų nuo tėvų.
Tai, kad Lietuvoje bendraklasiai patyčiomis priveda prie savižudybės, jau nestebina. E. Jesino žiniomis, dabar patyčios persikėlusios į aukštesnį lygmenį – bauginimą.
Vienas profsąjungų lyderių prisimena prieš dešimtmetį pedagogų kongrese prognozavęs, kad einama į Amerikos geto laikus, kai mokyklos bus aptvertos aukštomis metalinėmis tvoromis, prie vartų stovės ginkluotas policininkas, kuris detektoriumi tikrins, ar vaikas nesineša ginklų, narkotikų.
„Šalia mokyklų kameros būtinos, nes paplitęs narkotikų platinimas. Mokyklos turėtų būti uždaromos – į jas neturėtų vaikščioti pašaliniai. Užsienyje taip ir yra – užrakino mokyklą, pavėlavai – tavo problemos. Tai ir drausminimo, ir saugumo priemonė“, – mano pašnekovas.
Mokytojas mini ir tėvų atsakomybę – esą dabar jie neatsako už savo vaikų veiksmus. Jo žiniomis, Jungtinėje Karalystėje mokiniui grubiai pažeidus mokyklos vidaus tvarkos taisykles, tėvas baudžiamas 500 svarų bauda. Pažeidimams pasikartojus, bauda išauga tris kartus, o po trečio karto mokinys šalinamas iš mokyklos be teisės toliau mokytis bendrojo lavinimo mokykloje. E. Jesino tvirtinimu, estai tai jau irgi sureguliavo – Vyriausybė patvirtino įstatymo pataisą, pagal kurią piktybinių atžalų nesuvaldantiems tėvams skiriamos baudos.
Panašius siūlymus ketina inicijuoti ir Lietuvos švietimo profesinė sąjunga. Pedagogas tvirtina, kad mokiniai sugeba namie būti vienokie, o mokykloje atsipalaiduoja ir pasikeičia. Jis cituoja Policijos departamento statistiką, pagal kurią nusikalstamų gaujų amžius jaunėja – į gaujas buriasi 9-12 metų vaikai. Jie plėšikauja, gatvėse puldinėja žmones, o paskui eina į mokyklą.
E. Jesinas stebėjosi, kad Lietuvoje už plėšikavimą ar nužudymą teisiamus vaikus teismas įpareigoja lankyti mokyklą. „Kokią patirtį jis skleidžia kitiems? Nebaudžiamumą. Vadinasi, aš galiu bet ką padaryti, mane privers mokytis ir nieko tokio“, – piktinasi E. Jesinas.
D. Pavalkis: mūsų mentalitetas ne toks
„Pinigų“, – nė nemirktelėjęs atsako D. Pavalkis. Ministras apgailestauja, kad Lietuvoje švietimui vietoje 6 rekomenduojamų procentų nuo BVP skiriama mažiau nei 5 proc. „Tačiau vieną žingsnį tikrai žengėme – rudenį pertvarkydami krepšelių sistemą, didinome finansavimą skirdami daugiau lėšų pedagoginės psichologinės pagalbos užtikrinimui mokyklose. Negalvoju, kad tai pakankami žingsniai, bet pasakyti, kad visas mokyklas aptversime, padarysime kaip kalėjimus – nenorėčiau, kad mes lietuvišką mokyklą taip įsivaizduotume“, – aiškino D. Pavalkis.
D. Pavalkis užsiminė, kad iš 2014-2020 m. Europos Sąjungos lėšų gali būti finansuojamas stebėjimo kamerų diegimas, sistemos, kai įėjęs į mokyklą vaikas atsižymi mokinio pažymėjimu, kūrimas.
„Mokytojai, ko gero, saugūs, mes neturime tiek ginklų, kiek turi amerikiečiai arba rusai. Manyčiau, didesnė problema su patyčiomis, nelegaliu vaistų vartojimu ir panašiai. Nuo to, kad ateis kažkas ir sušaudys, niekas nėra apdraustas, bet nemanau, kad tai lietuviškas mentalitetas. Pasimušti gali, bet kad ateis šaudyti – istoriškai tokių atvejų Lietuvoje nėra buvę, mūsų mentalitetas netoks“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministras.
Jis pritaria sakantiems, kad mokiniai pamiršę savas pareigas ir pareigą mokytis, būti klusniais, įsisavinti informaciją, rūpintis, domėtis ir panašiai. „Tačiau tai, ko gero, ne tik švietimo, bet ir šeimos bei visos visuomenės bėda. Savo teises žinome, o pareigas dažnai užmirštame“, – dėstė D. Pavalkis.
