„Tikrai, studijos, kurios yra reikalingos, išliks: jei jungsis aukštosios mokyklos, tai nereiškia, kad nebus rengiami tam tikrų sričių specialistai. Aš galiu įstoti į vieną aukštąją mokyklą ir baigti daug stipresnę aukštąją mokyklą (...). Jeigu mokykla, net ir teisiškai, yra pertvarkoma, studentai perkeliami į kitą aukštąją mokyklą, kuri vykdo tas pačias studijas, t. y. sutartis su studentu yra vykdoma bet kokiu atveju“, – ketvirtadienį žurnalistams Vilniuje sakė ministrė, paklausta, ar laukiant aukštųjų mokyklų reformos, šiemet stojantys jaunuoliai dar gali tikėtis baigti pasirinktas studijas.

Ji teigiamai įvertino Lietuvos studentų galimybes rinktis tarp studijų Lietuvoje ir užsienyje, kartu pabrėžė, kad planuojamos aukštojo mokslo pertvarkos tikslas yra užtikrinti, jog būsimieji studentai turėtų kuo geresnes galimybes studijuoti Lietuvoje.

Dalyvaudama aukštajam mokslui skirtoje parodoje „Studijos 2017“ J.Petrauskienė priminė ir apie stojančiųjų šiemet laukiančias naujoves. Esminė jų – ministerijos nustatytas mažiausias konkursinis balas stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas. Universitetuose šis balas sieks 3, kolegijose – 1,6 balo.

Anot ministrės, ši kartelė nėra aukšta, su aukštųjų mokyklų atstovais tariamasi jau kitąmet kelti minimalią kartelę universitetams iki 4 balų, kolegijoms – iki 2.

J.Petrauskienė sakė, kad nors konkursinis balas jos įsakymu nustatytas tik valstybės finansuojamoms studijoms, ji yra gavusi žodinį mokyklų pažadą, jog tai bus taikoma ir mokamoms studijų vietoms.

„Yra žodinis sutarimas su Lietuvos universitetų rektorių konferencija, kad universitetai tos kartelės laikysis. Mes finansiškai stengsimės skatinti tuos, kurie laikysis kartelės ir valstybės nefinansuojamose vietose“, – dėstė ministrė.