Tuo neseniai įsitikino šiuo metu Mažeikiuose gyvenanti Asta P. (pavardė redakcijai žinoma – aut.). Moteris augina fizinę negalią nuo gimimo turintį sūnų. Septintokas yra vienas geriausių klasės mokinių bei lanko įprastą vidurinę mokyklą. Vasarą jos šeima ketina kraustytis į Kauną. Tačiau paskambinusi į norimą mokyklą moteriai buvo pasakyta, kad ji nepritaikyta neįgaliųjų poreikiams“, - dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė Asta P. Panaši situacija kartojosi paskambinus ir į dar kelias mokyklas. 

Atvykusi į Kauną ir apvažiavusi mokyklas Asta P. ugdymo įstaigų vadovų buvo atkalbinėjama leisti vaiką į jų vadovaujamą mokyklą. Direktorių teigimu, mokyklose nėra tam pasirengusių pedagogų, o nuožulnus šlaitas ar liftas, įrengtas prie įėjimo į mokymo įstaigą, yra nesaugus. 

Neįgaliųjų moksleivių galimybė mokytis drauge su kitais moksleiviais turėtų dominti net kelias ministerijas – Aplinkos , Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo. Dauguma Lietuvos mokyklų yra statytos sovietmečiu, o tokios įstaigos dažniausiai nėra pritaikytos neįgaliesiems. Remiantis 2011 m. priimtu Švietimo įstatymu, mokyklai vykdant remontą joje turėtų atsirasti ir įranga, pritaikyta negalią turintiems moksleiviams. O jeigu neįgalus vaikas norėtų lankyti kol kas neatnaujintą mokyklą, savivaldybė turėtų pasirūpinti, kad tol, kol bus sukurtos palankios sąlygos, mokinys galėtų mokytis namie. Ilgiausias laikas, skirtas adaptuoti įstaigą neįgaliajam, yra vieneri metai.„Tačiau reikėtų neapsigauti dėl terminų: „renovacija“, „modernizacija“ ir „rekonstrukcija“- teigė Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės pavaduotoja Jolanta Šliužienė. Anot jos, įstaigoms, vykdančioms renovaciją ar vadinamąją modernizaciją, Statybos įstatyme taikoma išimtis – jos neprivalo statinio pritaikyti neįgaliųjų poreikiams. „Sakyta, kad modernizuojant pastatus vykdomi darbai, susiję tik su šilumos energijos taupymu. Pastebėjome, jog projektai parengiami taip, kad būtų išvengta žodžio „rekonstrukcija“, - patirtimi dalijosi pašnekovė.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Strategijos ir analizės skyriaus vyriausiosios specialistės Simonos Tiškuvienės teigimu, mokslo paskirties pastatų modernizavimo projektuose iš tiesų nenumatyta, kad privalu laikytis pritaikymo neįgalių žmonių reikmėms reikalavimo. Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Vaišnorienė „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad savivaldybių specialistai turi tikrinti, ar mokyklos, net ir pagal Statybos įstatymą neprivalėjusios tenkinti neįgaliųjų poreikių, stengiasi gerinti sąlygas turintiesiems specialiųjų reikalavimų.