NEC vadovė: to ir buvo galima laukti

 (97)
Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorės Saulės Vingelienės nenustebino šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatai.
Saulė Vingelienė
Saulė Vingelienė
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Pasak jos, tendencijos buvo matyti jau pernai, kai bandomojo matematikos egzamino neišlaikė net 55 proc. mokinių.

Tai S. Vingelienė trečiadienį kalbėjo dalyvaudama DELFI konferencijoje. Skaitytojai teiravosi, kodėl šįmet pablogėjo egzaminų rezultatai.

„Negalime sakyti, kad rezultatai stipriai pablogėjo. Kelių procentų skirtumas galėjo būti prognozuojamas po bandomojo egzamino vasario mėnesį, kai bandomojo mokyklinio matematikos egzamino neišlaikė 55 proc. Per trumpą laiką išmokti matematiką neįmanoma. Tačiau lietuvių kalbos ir literatūros rezultatai pagerėjo – bandomojo neišlaikė 30 proc., o valstybinio egzamino – 12 proc. Tad pagerėjimas yra“, – sakė S. Vingelienė.

NEC vadovė teigė nesureikšminanti gaunamos kritikos ir atsistatydinti nesiruošianti. S. Vingelienės nuomone, demokratiškėjame, kiekvienas laisvas reikšti savo nuomonę, tad ir kritikos daugėja. S. Vingelienės teigimu, į kritiką reaguojama. Pavyzdžiui, jau tariamasi dėl anglų kalbos egzamino užduoties struktūros, kad mokiniams būtų aišku, kiek kokių tipų klausimų bus egzamino užduotyse. Taip pat pasiūlyta reglamentuoti laiką, skirtą užduoties perskaitymui klausymo dalyje.

S. Vingelienė paaiškino, kodėl ir esant kriteriniam vertinimui perstumdoma egzamino neišlaikymo riba. „Visuose dokumentuose pasakyta, kad išlaikymo riba preliminari. Konkrečias ribas tvirtina valstybinio brandos egzamino vertinimo komitetas. Jis, atsižvelgdamas į statistiką, turi teisę ribas pakoreguoti. Taip yra todėl, kad iš anksto išbandyti užduotis su mokiniais nėra galimybių“, – sakė NEC vadovė.

Labiau aiškins, kur egzamino išlaikymo riba

S. Vingelienė pasisakė dėl kritikos sulaukusio matematikos valstybinio brandos egzamino. Jos teigimu, dėl matematikos egzamino gautas Lietuvos matematikų draugijos atsiliepimas apie užduotis: klaidų nerasta, tačiau matematikai atkreipė dėmesį į užduočių apimtį. Sulaukta siūlymų pakeisti matematikos egzamino programą tiksliai reglamentuojant užduoties taškų skaičių, aiškiai apibrėžti užduočių tipus ir už juos skiriamus taškus. Taip pat svarstomas mokytojų siūlymas atsisakyti uždavinių, vertinamų 0-2 taškais.

S. Vingelienė paaiškino, kodėl neatskleidžia egzamino užduočių rengėjų pavardžių. Jos teigimu, užduočių rengėjai dirba pagal autorinę sutartį, joje apibrėžtas abipusis konfidencialumo įsipareigojimas, tad užduočių rengėjai 3 metus neviešinami.

NEC vadovės teigimu, nieko nepakeistų ir vertintojų pavardžių paskelbimas. Pavyzdžiui, vieno mokinio informacinių technologijų egzaminų užduotį vertina nuo 8 iki 12 vertintojų, fizikos užduotis vertina 7 vertintojai, anglų k. – mažiausiai 4.

Konferencijoje sulaukta klausimo, ar rengiant egzaminus nebus idėjų skolinamasi iš užsienio. „Tikrai nesiskolinsime, tobulinsime susitarimus dėl minimalių egzamino išlaikymo reikalavimų. Planuojame rudenį parengti klausimų, atitinkančių minimalius egzaminų reikalavimus, pavyzdžius, kurie padėtų aiškiau suprasti mokiniams, tėvams, mokytojams, užduočių rengėjams, ką mokinys turi gebėti norėdamas išlaikyti egzaminus. Tai paskelbsime viešai, kad visi reikalavimus vienodai suprastų“, – dėstė S. Vingelienė.

Kelia klausimą, kodėl suklumpa dešimtukininkai

NEC vadovė taip pat išsakė savo nuomonę, ką daryti, kad rezultatai gerėtų.

„Tai bendras švietimo sistemos iššūkis. Pirmiausia reikėtų perskaityti egzaminų ir bendrąsias programas. Egzaminų rezultatai turėtų paskatinti mokyklų vadovus, mokytojus analizuoti, numatyti priemones, kaip rezultatai bus gerinami. Reikia kelti klausimą, kodėl pusmetyje turėję dešimtukus vaikai nesugeba išlaikyti egzaminų“, – sakė S. Vingelienė.

Pavyzdžiui, šįmet lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui buvo parengtos ir KELTE mokykloms paskelbtos 3 metodinės medžiagos. Jose pateikti ir rašiniai, išanalizuoti pagal vertinimo kriterijus, suskirstyti pagal pasiekimų lygius. Netgi tie patys rašiniai buvo patobulinti, kad parodytų mokiniams ir mokytojams, ką reikėjo padaryti, kad rašinys pasiektų aukštesnį lygmenį ir būtų įvertintas aukštesniu balu.

Stilistikos metodinė medžiaga turėjo padėti mokytojams koreguoti mokinių rašinių stilių. Iš visų lietuvių kalbos vadovėlių buvo išrinkti kalbos kultūros pavyzdžiai, jie aptarti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. Šios trys metodinės medžiagos pateiktos mokytojams ugdymo procesui ir rengiantis vertinimui.

Egzaminams besiruošiantiems būsimiems 12-okams S. Vingelienė pataria skaityti egzaminų programas, ne tik žiūrėti ankstesnių metų užduotis. Iškilus klausimams galima kreiptis į NEC.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Jaunimo sodas

Privačioje mokykloje Kaune mokslas kainuos 350 eur už mėnesį (55)

Rugsėjį Kaune startuos nauja privati pradinė mokykla – „Erudito“ licėjus. Jis įsikurs buvusiose Ryšių istorijos muziejaus patalpose, esančiose Rotušės aikštėje. Licėjui vadovaujantis buvęs pirmojo Lietuvoje nevalstybinio vadybos ir ekonomikos universiteto ISM rektorius Nerijus Pačėsa sako, kad mokyklos tikslas yra per integruotą mokymą ugdyti visapuses asmenybes.

Jūreivystės mokyklą baigė 170 absolventų (22)

Ketvirtadienį priešpiet prie Žvejo paminklo sugužėjo Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos absolventai. Juos į diplomų įteikimo šventę atlydėjo gausus būrys šeimų, netrūko ir smalsumo vedamų praeivių, atėjusių pamatyti šį jaunuoliams įsimintiną įvykį, rašo VE.lt.

Jiems žada aukso kalnus: ragina priimti dvigubai daugiau studentų (109)

Verslininkai ragina nedelsiant dvigubinti informacinių technologijų (IT) studentų skaičių, tačiau universitetai, nenorėdami rizikuoti kokybe, neskuba.

Gimtosios kalbos egzaminus laikys tautinių mažumų atstovai (6)

Trečiadienį vyks tautinių mažumų gimtųjų kalbų – baltarusių, lenkų, rusų – mokykliniai brandos egzaminai.

Per savaitę Norvegijoje uždirba daugiau nei per mėnesį Lietuvoje: emigracija praryja vis daugiau (822)

Daugiau kaip 70 procentų Lietuvos profesinėse mokyklose besimokančių specialistų savęs su Lietuva nebesieja, pastebi Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.