NEC vadovė: to ir buvo galima laukti

 (97)
Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorės Saulės Vingelienės nenustebino šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatai.
Saulė Vingelienė
Saulė Vingelienė
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Pasak jos, tendencijos buvo matyti jau pernai, kai bandomojo matematikos egzamino neišlaikė net 55 proc. mokinių.

Tai S. Vingelienė trečiadienį kalbėjo dalyvaudama DELFI konferencijoje. Skaitytojai teiravosi, kodėl šįmet pablogėjo egzaminų rezultatai.

„Negalime sakyti, kad rezultatai stipriai pablogėjo. Kelių procentų skirtumas galėjo būti prognozuojamas po bandomojo egzamino vasario mėnesį, kai bandomojo mokyklinio matematikos egzamino neišlaikė 55 proc. Per trumpą laiką išmokti matematiką neįmanoma. Tačiau lietuvių kalbos ir literatūros rezultatai pagerėjo – bandomojo neišlaikė 30 proc., o valstybinio egzamino – 12 proc. Tad pagerėjimas yra“, – sakė S. Vingelienė.

NEC vadovė teigė nesureikšminanti gaunamos kritikos ir atsistatydinti nesiruošianti. S. Vingelienės nuomone, demokratiškėjame, kiekvienas laisvas reikšti savo nuomonę, tad ir kritikos daugėja. S. Vingelienės teigimu, į kritiką reaguojama. Pavyzdžiui, jau tariamasi dėl anglų kalbos egzamino užduoties struktūros, kad mokiniams būtų aišku, kiek kokių tipų klausimų bus egzamino užduotyse. Taip pat pasiūlyta reglamentuoti laiką, skirtą užduoties perskaitymui klausymo dalyje.

S. Vingelienė paaiškino, kodėl ir esant kriteriniam vertinimui perstumdoma egzamino neišlaikymo riba. „Visuose dokumentuose pasakyta, kad išlaikymo riba preliminari. Konkrečias ribas tvirtina valstybinio brandos egzamino vertinimo komitetas. Jis, atsižvelgdamas į statistiką, turi teisę ribas pakoreguoti. Taip yra todėl, kad iš anksto išbandyti užduotis su mokiniais nėra galimybių“, – sakė NEC vadovė.

Labiau aiškins, kur egzamino išlaikymo riba

S. Vingelienė pasisakė dėl kritikos sulaukusio matematikos valstybinio brandos egzamino. Jos teigimu, dėl matematikos egzamino gautas Lietuvos matematikų draugijos atsiliepimas apie užduotis: klaidų nerasta, tačiau matematikai atkreipė dėmesį į užduočių apimtį. Sulaukta siūlymų pakeisti matematikos egzamino programą tiksliai reglamentuojant užduoties taškų skaičių, aiškiai apibrėžti užduočių tipus ir už juos skiriamus taškus. Taip pat svarstomas mokytojų siūlymas atsisakyti uždavinių, vertinamų 0-2 taškais.

S. Vingelienė paaiškino, kodėl neatskleidžia egzamino užduočių rengėjų pavardžių. Jos teigimu, užduočių rengėjai dirba pagal autorinę sutartį, joje apibrėžtas abipusis konfidencialumo įsipareigojimas, tad užduočių rengėjai 3 metus neviešinami.

NEC vadovės teigimu, nieko nepakeistų ir vertintojų pavardžių paskelbimas. Pavyzdžiui, vieno mokinio informacinių technologijų egzaminų užduotį vertina nuo 8 iki 12 vertintojų, fizikos užduotis vertina 7 vertintojai, anglų k. – mažiausiai 4.

Konferencijoje sulaukta klausimo, ar rengiant egzaminus nebus idėjų skolinamasi iš užsienio. „Tikrai nesiskolinsime, tobulinsime susitarimus dėl minimalių egzamino išlaikymo reikalavimų. Planuojame rudenį parengti klausimų, atitinkančių minimalius egzaminų reikalavimus, pavyzdžius, kurie padėtų aiškiau suprasti mokiniams, tėvams, mokytojams, užduočių rengėjams, ką mokinys turi gebėti norėdamas išlaikyti egzaminus. Tai paskelbsime viešai, kad visi reikalavimus vienodai suprastų“, – dėstė S. Vingelienė.

Kelia klausimą, kodėl suklumpa dešimtukininkai

NEC vadovė taip pat išsakė savo nuomonę, ką daryti, kad rezultatai gerėtų.

„Tai bendras švietimo sistemos iššūkis. Pirmiausia reikėtų perskaityti egzaminų ir bendrąsias programas. Egzaminų rezultatai turėtų paskatinti mokyklų vadovus, mokytojus analizuoti, numatyti priemones, kaip rezultatai bus gerinami. Reikia kelti klausimą, kodėl pusmetyje turėję dešimtukus vaikai nesugeba išlaikyti egzaminų“, – sakė S. Vingelienė.

Pavyzdžiui, šįmet lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui buvo parengtos ir KELTE mokykloms paskelbtos 3 metodinės medžiagos. Jose pateikti ir rašiniai, išanalizuoti pagal vertinimo kriterijus, suskirstyti pagal pasiekimų lygius. Netgi tie patys rašiniai buvo patobulinti, kad parodytų mokiniams ir mokytojams, ką reikėjo padaryti, kad rašinys pasiektų aukštesnį lygmenį ir būtų įvertintas aukštesniu balu.

Stilistikos metodinė medžiaga turėjo padėti mokytojams koreguoti mokinių rašinių stilių. Iš visų lietuvių kalbos vadovėlių buvo išrinkti kalbos kultūros pavyzdžiai, jie aptarti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. Šios trys metodinės medžiagos pateiktos mokytojams ugdymo procesui ir rengiantis vertinimui.

Egzaminams besiruošiantiems būsimiems 12-okams S. Vingelienė pataria skaityti egzaminų programas, ne tik žiūrėti ankstesnių metų užduotis. Iškilus klausimams galima kreiptis į NEC.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Jaunimo sodas

Prasideda stojimo į aukštąsias prašymų registravimas (2)

Trečiadienį startuoja bendrasis priėmimas į Lietuvos universitetus ir kolegijas - pradedami priimti prašymai.

Uždavinys, kurio niekas negali išspręsti: ar įveiksi matematiko iššūkį? (29)

Prieš daugiau nei 100 metų tarptautiniame matematikų kongrese Kembridže žymus vokiečių matematikas Edmundas Landau paskelbė keturių svarbiausių matematikos problemų, susijusių su pirminiais skaičiais sąrašą. Visos jos – formuluojamos labai paprastai, joms suprasti pakanka elementarių aritmetikos žinių, tačiau net dabar nė viena jų nėra išspręsta iki galo.

Iš Lietuvos sprunka ir tie, į kuriuos dėta daugiausiai vilčių (1361)

Šiais metais bendrojo ugdymo mokyklas baigia 11 proc. mažiau abiturientų nei pernai, tačiau gimnazijų direktorius labiausiai gąsdina ne mažėjantis moksleivių skaičius, bet jų ateities planai.

Ar šalies moksleiviai supranta teisę? (7)

Gegužės 30 dieną apdovanoti moksleivių Nacionalinės teisės žinių olimpiados finalo nugalėtojai. Šiemet olimpiados finale dalyvavo apie keturis šimtus 9-10 ir 11-12 klasių moksleivių iš 70 Lietuvos mokyklų ir gimnazijų.

Veja lauk iš kambarių: dabar gyvens užsieniečiai (172)

Į DELFI redakciją kreipėsi studentas Lukas Jagminas, atsidūręs itin nemalonioje situacijoje. Neseniai jis kartu su keliasdešimt kitų jaunuolių, gyvenančių Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) bendrabutyje, sulaukė laiško, kuriame informuojama, kad jų kambariuose nuo šiol gyvens studentai iš užsienio, į Lietuvą atvykę pagal mainų programą „Erasmus“.