NEC vadovė: to ir buvo galima laukti

 (97)
Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorės Saulės Vingelienės nenustebino šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatai.
Saulė Vingelienė
Saulė Vingelienė
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Pasak jos, tendencijos buvo matyti jau pernai, kai bandomojo matematikos egzamino neišlaikė net 55 proc. mokinių.

Tai S. Vingelienė trečiadienį kalbėjo dalyvaudama DELFI konferencijoje. Skaitytojai teiravosi, kodėl šįmet pablogėjo egzaminų rezultatai.

„Negalime sakyti, kad rezultatai stipriai pablogėjo. Kelių procentų skirtumas galėjo būti prognozuojamas po bandomojo egzamino vasario mėnesį, kai bandomojo mokyklinio matematikos egzamino neišlaikė 55 proc. Per trumpą laiką išmokti matematiką neįmanoma. Tačiau lietuvių kalbos ir literatūros rezultatai pagerėjo – bandomojo neišlaikė 30 proc., o valstybinio egzamino – 12 proc. Tad pagerėjimas yra“, – sakė S. Vingelienė.

NEC vadovė teigė nesureikšminanti gaunamos kritikos ir atsistatydinti nesiruošianti. S. Vingelienės nuomone, demokratiškėjame, kiekvienas laisvas reikšti savo nuomonę, tad ir kritikos daugėja. S. Vingelienės teigimu, į kritiką reaguojama. Pavyzdžiui, jau tariamasi dėl anglų kalbos egzamino užduoties struktūros, kad mokiniams būtų aišku, kiek kokių tipų klausimų bus egzamino užduotyse. Taip pat pasiūlyta reglamentuoti laiką, skirtą užduoties perskaitymui klausymo dalyje.

S. Vingelienė paaiškino, kodėl ir esant kriteriniam vertinimui perstumdoma egzamino neišlaikymo riba. „Visuose dokumentuose pasakyta, kad išlaikymo riba preliminari. Konkrečias ribas tvirtina valstybinio brandos egzamino vertinimo komitetas. Jis, atsižvelgdamas į statistiką, turi teisę ribas pakoreguoti. Taip yra todėl, kad iš anksto išbandyti užduotis su mokiniais nėra galimybių“, – sakė NEC vadovė.

Labiau aiškins, kur egzamino išlaikymo riba

S. Vingelienė pasisakė dėl kritikos sulaukusio matematikos valstybinio brandos egzamino. Jos teigimu, dėl matematikos egzamino gautas Lietuvos matematikų draugijos atsiliepimas apie užduotis: klaidų nerasta, tačiau matematikai atkreipė dėmesį į užduočių apimtį. Sulaukta siūlymų pakeisti matematikos egzamino programą tiksliai reglamentuojant užduoties taškų skaičių, aiškiai apibrėžti užduočių tipus ir už juos skiriamus taškus. Taip pat svarstomas mokytojų siūlymas atsisakyti uždavinių, vertinamų 0-2 taškais.

S. Vingelienė paaiškino, kodėl neatskleidžia egzamino užduočių rengėjų pavardžių. Jos teigimu, užduočių rengėjai dirba pagal autorinę sutartį, joje apibrėžtas abipusis konfidencialumo įsipareigojimas, tad užduočių rengėjai 3 metus neviešinami.

NEC vadovės teigimu, nieko nepakeistų ir vertintojų pavardžių paskelbimas. Pavyzdžiui, vieno mokinio informacinių technologijų egzaminų užduotį vertina nuo 8 iki 12 vertintojų, fizikos užduotis vertina 7 vertintojai, anglų k. – mažiausiai 4.

Konferencijoje sulaukta klausimo, ar rengiant egzaminus nebus idėjų skolinamasi iš užsienio. „Tikrai nesiskolinsime, tobulinsime susitarimus dėl minimalių egzamino išlaikymo reikalavimų. Planuojame rudenį parengti klausimų, atitinkančių minimalius egzaminų reikalavimus, pavyzdžius, kurie padėtų aiškiau suprasti mokiniams, tėvams, mokytojams, užduočių rengėjams, ką mokinys turi gebėti norėdamas išlaikyti egzaminus. Tai paskelbsime viešai, kad visi reikalavimus vienodai suprastų“, – dėstė S. Vingelienė.

Kelia klausimą, kodėl suklumpa dešimtukininkai

NEC vadovė taip pat išsakė savo nuomonę, ką daryti, kad rezultatai gerėtų.

„Tai bendras švietimo sistemos iššūkis. Pirmiausia reikėtų perskaityti egzaminų ir bendrąsias programas. Egzaminų rezultatai turėtų paskatinti mokyklų vadovus, mokytojus analizuoti, numatyti priemones, kaip rezultatai bus gerinami. Reikia kelti klausimą, kodėl pusmetyje turėję dešimtukus vaikai nesugeba išlaikyti egzaminų“, – sakė S. Vingelienė.

Pavyzdžiui, šįmet lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui buvo parengtos ir KELTE mokykloms paskelbtos 3 metodinės medžiagos. Jose pateikti ir rašiniai, išanalizuoti pagal vertinimo kriterijus, suskirstyti pagal pasiekimų lygius. Netgi tie patys rašiniai buvo patobulinti, kad parodytų mokiniams ir mokytojams, ką reikėjo padaryti, kad rašinys pasiektų aukštesnį lygmenį ir būtų įvertintas aukštesniu balu.

Stilistikos metodinė medžiaga turėjo padėti mokytojams koreguoti mokinių rašinių stilių. Iš visų lietuvių kalbos vadovėlių buvo išrinkti kalbos kultūros pavyzdžiai, jie aptarti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. Šios trys metodinės medžiagos pateiktos mokytojams ugdymo procesui ir rengiantis vertinimui.

Egzaminams besiruošiantiems būsimiems 12-okams S. Vingelienė pataria skaityti egzaminų programas, ne tik žiūrėti ankstesnių metų užduotis. Iškilus klausimams galima kreiptis į NEC.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Jaunimo sodas

„Gyvi numirėliai“: priėmimo rezultatus vadina siaubo filmu (182)

Siaubo filmas, kurio pavadinimas „Gyvi numirėliai“. Taip priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus komentuoja ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, gilumines problemas rodo situacija, kada į universitetą pakviečiama studijuoti trigubai mažiau bakalaurų nei tame universitete yra etatinių darbuotojų.

Skelbia stojimo rezultatus: 82 studijų programas teks uždaryti (251)

Šeštadienio rytą paskelbti priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatai. Prašymus studijuoti šįmet užpildė 29 766 stojantieji, į aukštąsias pakviestas 24 831 jaunuolis. Į 82 studijų programas priėmimas nutrauktas, nes nesulaukta pakankamo kiekio stojančiųjų, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).

Šimtukininkai – liks ar važiuos laimės ieškoti svetur? (34)

Per Lietuvą nuvilnijo geriausių abiturientų apdovanojimų šventės. Lietuvoje šimtukus už valstybinius brandos egzaminus šiemet gavo beveik 1,5 tūkst. abiturientų. Greta pozityvių atsiliepimų viešoje erdvėje atsiranda ir pasvarstymų, esą visi geriausieji Lietuvą paliks.

Kauno rajone — daugiau ikimokyklinio ugdymo vietų mažiesiems (5)

Šiemet Kauno rajone turėtų atsirasti maždaug 460 naujų ikimokyklinio ugdymo vietų. Tokį tikslą užsibrėžę Kauno rajono savivaldybės vadovai – meras Valerijus Makūnas, jo pavaduotojas Kęstutis Povilaitis ir administracijos direktorius Ričardas Pudževelis – penktadienį apsilankė dviejose statybvietėse.

Dirba kas antras bakalauro studentas, dirbantieji mokosi prasčiau (24)

Lietuvoje studijuodami dirba daugiau nei pusė studentų, o dirbantys studentai mokosi prasčiau, teigia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) ekspertas Tadas Juknevičius.