NEC vadovė: to ir buvo galima laukti

 (97)
Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorės Saulės Vingelienės nenustebino šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatai.
Saulė Vingelienė
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Pasak jos, tendencijos buvo matyti jau pernai, kai bandomojo matematikos egzamino neišlaikė net 55 proc. mokinių.

Tai S. Vingelienė trečiadienį kalbėjo dalyvaudama DELFI konferencijoje. Skaitytojai teiravosi, kodėl šįmet pablogėjo egzaminų rezultatai.

„Negalime sakyti, kad rezultatai stipriai pablogėjo. Kelių procentų skirtumas galėjo būti prognozuojamas po bandomojo egzamino vasario mėnesį, kai bandomojo mokyklinio matematikos egzamino neišlaikė 55 proc. Per trumpą laiką išmokti matematiką neįmanoma. Tačiau lietuvių kalbos ir literatūros rezultatai pagerėjo – bandomojo neišlaikė 30 proc., o valstybinio egzamino – 12 proc. Tad pagerėjimas yra“, – sakė S. Vingelienė.

NEC vadovė teigė nesureikšminanti gaunamos kritikos ir atsistatydinti nesiruošianti. S. Vingelienės nuomone, demokratiškėjame, kiekvienas laisvas reikšti savo nuomonę, tad ir kritikos daugėja. S. Vingelienės teigimu, į kritiką reaguojama. Pavyzdžiui, jau tariamasi dėl anglų kalbos egzamino užduoties struktūros, kad mokiniams būtų aišku, kiek kokių tipų klausimų bus egzamino užduotyse. Taip pat pasiūlyta reglamentuoti laiką, skirtą užduoties perskaitymui klausymo dalyje.

S. Vingelienė paaiškino, kodėl ir esant kriteriniam vertinimui perstumdoma egzamino neišlaikymo riba. „Visuose dokumentuose pasakyta, kad išlaikymo riba preliminari. Konkrečias ribas tvirtina valstybinio brandos egzamino vertinimo komitetas. Jis, atsižvelgdamas į statistiką, turi teisę ribas pakoreguoti. Taip yra todėl, kad iš anksto išbandyti užduotis su mokiniais nėra galimybių“, – sakė NEC vadovė.

Labiau aiškins, kur egzamino išlaikymo riba

S. Vingelienė pasisakė dėl kritikos sulaukusio matematikos valstybinio brandos egzamino. Jos teigimu, dėl matematikos egzamino gautas Lietuvos matematikų draugijos atsiliepimas apie užduotis: klaidų nerasta, tačiau matematikai atkreipė dėmesį į užduočių apimtį. Sulaukta siūlymų pakeisti matematikos egzamino programą tiksliai reglamentuojant užduoties taškų skaičių, aiškiai apibrėžti užduočių tipus ir už juos skiriamus taškus. Taip pat svarstomas mokytojų siūlymas atsisakyti uždavinių, vertinamų 0-2 taškais.

S. Vingelienė paaiškino, kodėl neatskleidžia egzamino užduočių rengėjų pavardžių. Jos teigimu, užduočių rengėjai dirba pagal autorinę sutartį, joje apibrėžtas abipusis konfidencialumo įsipareigojimas, tad užduočių rengėjai 3 metus neviešinami.

NEC vadovės teigimu, nieko nepakeistų ir vertintojų pavardžių paskelbimas. Pavyzdžiui, vieno mokinio informacinių technologijų egzaminų užduotį vertina nuo 8 iki 12 vertintojų, fizikos užduotis vertina 7 vertintojai, anglų k. – mažiausiai 4.

Konferencijoje sulaukta klausimo, ar rengiant egzaminus nebus idėjų skolinamasi iš užsienio. „Tikrai nesiskolinsime, tobulinsime susitarimus dėl minimalių egzamino išlaikymo reikalavimų. Planuojame rudenį parengti klausimų, atitinkančių minimalius egzaminų reikalavimus, pavyzdžius, kurie padėtų aiškiau suprasti mokiniams, tėvams, mokytojams, užduočių rengėjams, ką mokinys turi gebėti norėdamas išlaikyti egzaminus. Tai paskelbsime viešai, kad visi reikalavimus vienodai suprastų“, – dėstė S. Vingelienė.

Kelia klausimą, kodėl suklumpa dešimtukininkai

NEC vadovė taip pat išsakė savo nuomonę, ką daryti, kad rezultatai gerėtų.

„Tai bendras švietimo sistemos iššūkis. Pirmiausia reikėtų perskaityti egzaminų ir bendrąsias programas. Egzaminų rezultatai turėtų paskatinti mokyklų vadovus, mokytojus analizuoti, numatyti priemones, kaip rezultatai bus gerinami. Reikia kelti klausimą, kodėl pusmetyje turėję dešimtukus vaikai nesugeba išlaikyti egzaminų“, – sakė S. Vingelienė.

Pavyzdžiui, šįmet lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui buvo parengtos ir KELTE mokykloms paskelbtos 3 metodinės medžiagos. Jose pateikti ir rašiniai, išanalizuoti pagal vertinimo kriterijus, suskirstyti pagal pasiekimų lygius. Netgi tie patys rašiniai buvo patobulinti, kad parodytų mokiniams ir mokytojams, ką reikėjo padaryti, kad rašinys pasiektų aukštesnį lygmenį ir būtų įvertintas aukštesniu balu.

Stilistikos metodinė medžiaga turėjo padėti mokytojams koreguoti mokinių rašinių stilių. Iš visų lietuvių kalbos vadovėlių buvo išrinkti kalbos kultūros pavyzdžiai, jie aptarti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. Šios trys metodinės medžiagos pateiktos mokytojams ugdymo procesui ir rengiantis vertinimui.

Egzaminams besiruošiantiems būsimiems 12-okams S. Vingelienė pataria skaityti egzaminų programas, ne tik žiūrėti ankstesnių metų užduotis. Iškilus klausimams galima kreiptis į NEC.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Antrokams skirto uždavinio neišsprendė net profesionalas: ar pavyks šią užduotį išspręsti Jums? (1189)

Antrokę dukrą auginanti DELFI skaitytoja su redakcija pasidalino uždaviniu, rastu mergaitės matematikos pratybose. Pamačiusį jį klasės pirmūnė, jos teigimu, net apsiverkė, išspręsti užduoties nesugebėjo ir būrys suaugusių draugų.

Net žinodami mažiau už mokinius, mokytojai turi mokyti naudotis internetu (63)

Daug mokytojų nenori mokyti naudotis internetu, nes mano, kad jų mokiniai ir taip žino daugiau, LRT KLASIKAI sako olandų kalbos ir literatūros mokytojas, Olandijos mokytojų kvalifikacijos kėlimo instituto instruktorius Jeroenas Clemensas. „Iš dalies taip ir yra. Kita vertus, mokiniai turi išmokti kritiškai mąstyti. O to išmokyti gali kalbos ir literatūros mokytojas, nors jis ir ne taip greitai naudojasi išmaniuoju telefonu ir nežino, kas yra „WhatsUp“, – pastebi skaitmeninio raštingumo tyrinėtojas.

Švietimo ministerijoje tariamasi dėl mokytojų rengimo koncepcijos (39)

Penktadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) Vilniuje ketinama apibendrinti akademinėje ir švietimo visuomenėje diskutuojamus siūlymus dėl mokytojų rengimo koncepcijos.

Mėnesį mokytoju pradirbęs universiteto dėstytojas pripažino nepopuliarią tiesą (450)

Klaipėdos universitete dėstytoju dirbantis Martynas Bučas pabandė pasimatuoti mokytojo profesiją ir šia patirtimi pasidalijo su DELFI.

Ministrė ir mokytojai pritaria idėjai dėl šešiamečių ėjimo į mokyklą (240)

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos idėją, kad mokyklą pradėtų lankyti jaunesni vaikai, palankiai sutinka tiek švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, tiek mokytojų bendruomenė.