Jo teigimu, tai gali būti ir viena pagrindinių emigracijos priežasčių – darbininkai noriai palieka vieną šalį išgirdę, kad kur kitur už tą patį darbą mokamas didesnis atlygis.
Mokykloje neugdomos svarbiausios ir reikalingiausios savybės
„Nuolat lankausi mokyklose, kalbuosi tiek su mokiniais, tiek su jų mokytojais. Mūsų mokykla neruošia savarankiškų žmonių, kurie norėtų kažką gyvenime sukurti. Ji ruošia žmones, kurie didžiąja dalimi norėtų tik atlikti užduotis ir būti už tai įvertinti“, – DELFI sakė pramonininkų atstovas.
Anot jo, deja, pasaulis keičiasi ir jis yra keičiamas kūrybingų, norinčių įgyvendinti savo idėjas žmonių. Tačiau to, mano R. Dargis, neatliepia mūsų ugdymo sistema, besivadovaujanti principu, kad mokytojas mokiniui suteikia žinių, jis turi tą pakartoti ir už tai gauna pažymį.
„Mokykloje beveik nėra ugdomos svarbiausios ir reikalingiausios žmogaus gyvenime savybes –kūrybingumas, kritinis mąstymas, faktų interpretavimas, nuomonės argumentavimas. Tai dalykai, kurie skiria žmogų nuo skaičiavimo mašinos“, – įsitikinęs pašnekovas.
Ruošiame darbininkus, o paskui dėl jų pralošiame
Jo teigimu, turėdami šiuolaikinę mokyklą, kuri būtų įgali ruošti kūrėjus, turėtume daugiau žmonių, kurie norėtų savo idėjas realizuoti, tačiau dabartinės tendencijos – kitokios.
„Ne kartą esu klausęs susitikimuose vaikų: „Kas iš Jūsų nori būti verslininkais?“ Iš 120-150 salėje sėdinčių pakildavo 4-5 vaikų rankos. Aš kalbu apie baigiančius mokyklas gimnazistus.
Tačiau kai paklausiu: „Kas nori gerai uždirbti?“, pakyla rankų miškas. Tik bėda, kad didžioji dalis nori uždirbti atlikdami vieną ar kitą darbą. Dar klausiu ir kas planuoja išvažiuoti iš Lietuvos, – pakyla nuo pusės iki 60 proc. rankų.
Iš to darau prielaidą, kad mokymo sistema , kuri produkuoja „žinių pakartotojus“, programuoja ir mūsų jaunimo kryptį. Juk gyvenant atviroje ES, iš esmės, vertinimas tokio jaunimo atlygio yra lyginamas su visais toje erdvėje esamais „fabrikais“ – Lietuvos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos ar Vokietijos. Ir čia mes pralošiame“, – pastebėjo R. Dargis.
Atkreipia dėmesį į 3 dalykų sutvarkymą
Todėl jis aiškino esąs įsitikinęs, kad Lietuvos ateities sėkmės garantas ir pradžia – mokykla, gebanti paruošti kūrybingą žmogų.
„Ir švietimo reformos pagrindu matau ne universitetų jungimą, kuris, aišku, irgi yra labai svarbus, bet trijų dalykų sutvarkymą:
1. Mokomojo turinio mokyklose pertvarka – turime sutarti, koks žmogus turi baigti mokyklą ir išeiti į gyvenimą (kalbu apie anksčiau jau minėtas savybes ir dar daugiau jų, pavyzdžiui, medijų skaitymo, finansinis, ekonominis raštingumas ir pan.)
2. Koks tam reikalingas mokytojas – situacija šioje srityje, mano manymu, kritinė. Nemaža dalis mokytojų yra vyresni nei 55 m., katastrofiškai trūksta matematikos, fizikos, IT mokytojų. Aišku, naujų mokytojų ruošimas turi tapti vienu svarbiausių valstybės prioritetu. Be abejonės, reikia kalbėti ir apie jų atlygį, socialines garantijas, būsto problemas ir pan.
3. Esamų mokytojų kvalifikacijos ir pastovaus „tiuningo“ problema. Tam turime sukurti veiksmingą sistemą.
Turime suprasti, kad pasaulis keičiasi labai greitai ir žmogaus vieta, galimybės gyvenime labai priklausys nuo jo gebėjimo adaptuotis ir pasiūlyti visuomenei ar individui sprendimą, kuris sukuria pridėtinę vertę, kas tai bebūtų – menas, mokslas ar verslas. Kad tai taptų realybe, turime pakeisti žmonių ugdymo sistemą“, – mano R. Dargis.
Atsakomybę permeta švietimui ir kultūrai
Kad emigracijos priežastys – ne tik ekonominės, aiškina ir valdantieji. Štai naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis BNS teigė, kad migraciją, kaip ir socialinę atskirtį, savižudybes, alkoholizmą, Lietuvoje skatina visuomenėje vyraujantis nepasitikėjimas ir individualizmas.
„Jei kas ir mažintų skurdą arba bendrai visas mūsų išgyvenamas pasekmes – migraciją, savižudybes, alkoholizmą ir visus kitus dalykus, tai mūsų tarpusavio glaudūs ryšiai. Yra visuomenės, kurios labiau susitelkusios dėl bendro gėrio, negu mes. Mes dažnai renkamės savo asmeninį gėrį. Tai yra kultūrinis veiksmas, kurį valdžia turėtų pradėti“, – kalbėjo ministras.
Tuo metu rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis tikina, kad geriau nei didesnė alga emigrantus iš užsienio grąžins mūsų šalyje užtikrintas kokybiškesnis švietimas ir kultūra.
„Reikia aiškiai apibrėžti, kas yra prioritetai tuo klausimu. Aš manau, kad, kaip tai skambėtų keistai galbūt kai kam, bet kultūra, švietimas, jei norime padaryti taip, kad Lietuvoje žmonės norėtų gyventi net negaudami tokio atlyginimo, kokį gali uždirbti kažkur svetur“, – dar anksčiau DELFI aiškino R. Karbauskis.
Moka daug, bet žinių nepritaiko
Tačiau Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius DELFI sakė, kad pastaruoju metu žvelgiama ne visai ten, kur reikia. Jo teigimu, problema kyla ne mokyklose, tai švietimo strategai kuria programas, kurios nepritaikytos gyvenimui.
Jis priminė, kad Lietuvos moksleiviai vertinami dviem svarbiausiais tarptautiniais tyrimais – TIMSS ir PISA. Pagal pirmuosius mūsų moksleivių pasiekimai yra arčiau pirmaujančių, bet jei žiūrėtume į antruosius, atsiliekame.
„Kai pradėjome gilintis, kodėl taip yra, paaiškėjo, kad TIMSS tyrimuose žiūrima, kaip mokyklos dirba pagal esamas bendrąsias programas. Čia viskas gerai, mokytojai išmoko to, ko reikia išmokyti. PISA tyrimai yra kitokie. Grubiai pasakius, jie tiria, kaip mokiniai moka žinias panaudoti gyvenime. Šioje srityje didelė bėda. Lietuviukai moka daug, bet ką su žiniomis daryti, nežino“, – pastebėjo A. Jurgelevičius.
Kalba apie vieną, o iš tiesų nori kito
Jo teigimu, didžioji dalis mokytojų Lietuvoje tikrai yra geri, kompetentingi ir, jei reikėtų, ugdytų ir moksleivių verslumą, ir kūrybiškumą.
„Mokytojai – dėl programų, darbo sąlygų ir panašiai – atsidūrė tokioje situacijoje, kad tiesiog negali realizuoti savo potencialo. Todėl turime tokią sistemą, dėl kurios skundžiasi ir darbdaviai – skundai pagrįsti, bet priežastys šiek tiek kitokios nei bandoma pademonstruoti“, – į R. Dargio komentarą atsakė A. Jurgelevičius.
Anot mokytojų atstovo, iš pedagogų žodžiu reikalaujama ir papildomų įgūdžių ugdymo, tačiau, kai siekiai atsiduria dokumentuose, esą paaiškėja, kad norima visai kitų dalykų.
„Tarkime, visų lygių egzaminai, testai, pavyzdžiui, ir diagnostiniai, būtent tikrina akademines žinias. Tokia situacija, kad visi nori, kalba, kad reikia, bet tie, kurie turi daryti, nedaro, o paskui verčiama kaltė mokytojams“, – įžvelgė jis.
Griebiamės vieno, pamiršdami kitą
Pasak Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus, Lietuva dabar pasirinkusi „gaminimo“ ugdymo kelią.
„Kai kalbame apie aukštesniųjų gebėjimų ugdymą, kūrybingumo siekimą, kelias yra sudėtingesnis, reikalaujantis daugiau pastangų tiek iš mokytojų, tiek iš mokinių. Pirma reikia įgauti žinias, o paskui ugdyti kūrybiškumą. Kaip sakoma, tai mokomojo proceso antroji dalis, tačiau negalime siekdami to paneigti pirmąją. Pavyzdžiui, jei nori kūrybingai taikyti anglų kalbos žodžius, pirma turi juos išmokti. Tačiau kai jų nežinai, apie ką galime kalbėti? Kiekviename moksle – ta pati esmė“, – tikino S. Jurkevičius.
Anot jo, tai ne visada malonu daryti, iš mokinio reikalaujama daug rutininio darbo, tačiau vėliau ateina supratimas, kaip tai vertinga.
Mano, kad pradėti reikia ne nuo to
Paklaustas, ką mano apie valdančiųjų kalbas, S. Jurkevičius sakė stebintis, kaip einama aplinkiniais keliais.
„Reikėtų ne nuo to tikrai pradėti. Siekiame išspręsti problemą nespręsdami esminių dalykų. Tiesiog gaištamas laikas ir nukreipiamas dėmesys nuo esminių švietimo problemų. Esminis niuansas – ugdymo programos, mokytojų darbas, bendri reikalavimai ir bendra kryptis“, – akcentavo jis.
Pasak S. Jurkevičiaus, emigracija tikrai nepriklauso nuo švietimo ar kultūros – tai daugiau lemia kiti veiksniai.
„Lietuvai palinkėčiau tvarkingai dirbti, siekti tam tikrų rezultatų, kelti aukštesnę kartelę ir nereikės kalbėti apie tuos dalykus, apie kuriuos pastaruoju metu daug kalbama“, – patarė pašnekovas.